"Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo aptarti kelius, kaip efektyviai kovoti su lėtinės anemijos atvejais, kuomet pacientams prireikia kraujo perpylimo. Lietuvoje sparčiai augant donorų kraujo poreikiui, jo trūkumas tampa vis opesne problema. Be to, kraujo perpylimas yra kraštutinis ir gana rizikingas gydymo būdas, pasitelkiamas tik tada, kai išnaudojamos kitos galimybės. Šiuolaikinėje medicinos praktikoje jau pasiteisino priemonės, kurios tapo alternatyva kraujo perpylimui, gydant lėtinę anemiją, leidžiančios pacientams išvengti sudėtingų komplikacijų", – teigė konferencijos primininkas prof. Limas Kupčinskas.
Kiekvienais metais Lietuvoje kraujo perpylimui suvartojama apie 80 000 vienetų eritrocitų masės. Kraujo perpylimas – vienintelis būdas gydyti ūmią anemiją, kuomet kraujo netenkama staiga, dažniausiai dėl traumų. Tačiau dažnai kraujo perpylimas pasitelkiamas ir gydant pacientus, sergančius lėtine anemija. Kasmet Lietuvoje medikai diagnozuoja apie 30 000 lėtinės anemijos atvejų. Dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai – silpnumas, nuovargis – žmonių paprastai priskiriami pervargimui, todėl anemiją viso pasaulio medikai skelbia slaptąja epidemija.
Ypač komplikuoti atvejai, kuomet dėl lėtinės anemijos kraują tenka perpilti besilaukiančioms moterims. Taip rizikuojama pakenkti tiek motinai, tiek vaisiui, tad ši praktika taikoma tik kai nėra kitos išeities. Anemija besilaukiančioms moterims išsivysto dėl sumažėjusių geležies atsargų organizme. Geležies deficitinė anemija pasireiškia iki 25 proc. besilaukiančių moterų.
Taip pat lėtinė anemija dažna ir tarp sergančių uždegiminėmis žarnų ligomis: Krono liga bei nespecifiniu opiniu kolitu. Tokių žmonių skaičius Europoje siekia daugiau nei 2 mln., iš kurių Lietuvoje – apie 15 tūkst. Ligos pasireiškia 15-30 metų gyventojams lėtiniu žarnyno uždegimu ir kraujavimu. Nepaisant to, kad susergama jauname amžiuje, ligos nėra išgydoma, todėl tokiems pacientams tenka kovoti su jos pasekmėmis visą gyvenimą, jiems reikia reguliariai perpilti kraują.
"Medikai neretai susiduria su sudėtingais atvejais, kuomet kraują pacientui tenka perpilti po vienos ar kitos operacijos. Po operacijų perpylus kraują, ligoniai ilgiau sveiksta, jiems taip pat gresia didesnė komplikacijų rizika – gali kilti ūmi alerginė reakcija, per perpilamą kraują jie gali užsikrėsti virusais ir kt.", – teigia prof. L. Kupčinskas.
1998 m. Austrijoje buvo įsteigta asociacija NATA ("Network for Advancement of Transfusion Alternatives"), vienijanti gydytojus ir mokslininkus, siekiančius tinkamai naudoti kraujo transfuzijas ir rasti alternatyvų kraujo perpylimui. Pastaraisiais metais kaip viena iš alternatyvų kraujo perpylimui pradėti taikyti naujos kartos intraveniniai geležies preparatai. Jie pasižymi tuo, kad yra patogesni naudoti ir saugesni pacientui. Naujos kartos intraveniniai geležies preparatai jau registruoti ir naudojami daugelyje Europos šalių. Taip pat šie preparatai jau prieinami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
SXC.hu – Marzena Osuchowicz.nuotr.
