Be to, baiminamasi, kad genetiškai modifikuotų augalų auginimas gali negrįžtamai paveikti aplinką.
Įžvelgia pavojų ir suinteresuotumą
„Tai pavojinga todėl, kad bet kuris genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) sukelia nenuspėjamų pasekmių pavojų. Per mažai dar duomenų, kokią įtaką GMO turės žmogaus, gyvūnų sveikatai, visai aplinkai. Matyt, kažkas tuo suinteresuotas“,– Europos Komisijos (EK) sprendimui nepritaria mokslų daktarė profesorė Dalia Marija Brazauskienė.
šalies daržovių augintojai taip pat nesidžiaugia tokiu EK žingsniu. Nors jų kolegos Čekijoje ir Vokietijoje jau šiemet sodins Vokietijos koncerno BASF išvestą GM bulvių veislę „Amflora“. O švedai ir olandai tą ketina daryti kitąmet. Tvirtinama, kad iš GM bulvių gautas krakmolas bus naudojamas popieriui gaminti.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys, ūkininkas Algimantas Morkūnas mano, kad šalies augintojai nesodins GM bulvių, nes Lietuvoje krakmolas iš bulvių negaminamas, taip pat neaugins jų ir pašarui. Tam esą pakanka ir prastesnių maistinių bulvių. Tačiau bėdų galime neišvengti.
Bijo GM bulvių kontrabandos
„Priešiškai sutikau šią žinią. Nenorėčiau pats valgyti GMO ir savo vaikams siūlyti. O kas sukontroliuos, kad tokios bulvės ir jų produktai nepatektų ant žmonių stalo. Dar reikia daugiau tyrimų, kurie įvertintų, kaip GMO veikia žmogaus organizmą, aplinką“,– sakė A.Morkūnas.
„Tai didžiausia nesąmonė. Juk Europoje ir taip bulvių perteklius– kam leisti GM? Jei bus geresnis šių bulvių derlingumas, jos gali pakliūti ne tik perdirbimui“,– kolegai pritarė ir vienas stambiausių šalies sėklinių bulvių augintojas Edas Sasnauskas.
Pasak daržovių augintojų, pradėjus plačiau auginti GM bulves, bus sudėtinga kontroliuoti, kur jos gabenamos. Jie nuogąstauja, kad bulvės ar jų produktai gali kontrabandos keliu patekti į rinką ir plisti.
„Tokiu atveju reikalinga bendra žemės ūkio politikos pozicija. Jei vieni augins, kitiems bus sudėtinga konkuruoti“,– svarstė E.Sasnauskas.
A.Morkūnas įsitikinęs, kad mūsų šalyje reikėtų orientuotis ne į GMO, o į sveikesnius, kokybiškesnius, ekologiškus produktus.
Auginti gali tik su leidimais
Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius tvirtino, jog iš augintojų pageidavimų auginti GM bulves nėra sulaukta. „Jei gausime, tuomet ir svarstysime. Tačiau ES esame išreiškę savo konservatyvią poziciją dėl GMO. Manau, tai tik laiko klausimas. Jei genetiškai modifikuoti augalai bus auginami ES šalyse, ir mes prie to prieisime“,– pastebėjo žemės ūkio viceministras.
Norint auginti GM augalus, reikia gauti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų leidimus. Taip pat apie auginimą reikia informuoti greta esančių valdų šeimininkus ir 5 km spinduliu esančius bitininkus.
GM augalų augintojai turi laikytis nustatytų atstumų, palikti apsaugines juostas ir kt. Jie turi kruopščiai išvalyti transportą ir patalpas, kur buvo laikyti genetiškai modifikuoti augalai. O jei jų sėklos išplinta į įprastų augalų laukus, pastarieji turi būti auginami kaip genetiškai modifikuoti.
Genetiškai modifikuotų bulvių augintojams nustatyti reikalavimai nuimant derlių laukuose nepalikti nė vienos bulvės, kad jų sėkla neišplistų. Tačiau kaip tai padaryti, bulvių augintojams sunku įsivaizduoti.
ES šalyse dar leidžiama (nuo 1998 m.) sėti JAV biotechnologijų ir genų inžinerijos kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuotus kukurūzus. Lietuvoje jie neauginami. Tačiau mūsų šalyje, kaip ir kitose ES valstybėse, galima prekiauti ES teisės aktais įteisintais GM produktais.
Prieš keletą metų Lietuvoje buvo aktyviai ieškoma poligonų bandymams užsėti GM augalus. Tačiau tąkart sugebėta atsilaikyti.
Tyrimai šokiravo mokslininkus
GMO pasaulyje kelia daug prieštaringų diskusijų. Prieš aktyvią GMO skvarbą jėgas vienija nepriklausomi pasaulio mokslininkai, bendruomenės.
Spaudoje buvo skelbta apie Didžiosios Britanijos ūkininkų apgailestavimus, kad GM augalų auginimo bandymai jiems sukėlė nemažai bėdų.
Vienas jų yra tvirtinęs, kad kuo daugiau domėjosi biotechnologijomis, tuo mažiau matė jų privalumų žemės ūkyje. Anot britų ūkininko, yra daugybė būdų gauti didesnius derlius ir be genų inžinerijos.
Dar daugiau klaustukų dėl GMO poveikio gyvam organizmui, aplinkai. Pasak prof. D.M.Brazauskienės, bene pirmasis pavojaus varpais dėl GM produktų poveikio pradėjo skambinti Anglijoje gyvenantis vengrų kilmės mokslininkas Arpadas Puštai.
Anot profesorės, mokslininkas atliko tyrimą, kurio rezultatai sukėlė didelį triukšmą visuomenėje. Buvo tirtos žiurkės, kurias maitino GM bulvėmis. Mokslininkas nustatė, kad taip maitintoms žiurkėms padidėjo vidaus organų tūris, atsirado pakitimų smegenyse.
„Kai mokslininkas apie tai viešai paskelbė vienoje laidoje, kilo triukšmas. Žmonės sunerimo, tačiau jo karjera buvo baigta“,– apgailestavo profesorė.
GMO genocidui prilygino Rusijos mokslininkė Irina Jermakova, kuri taip pat eksperimentavo su žiurkėmis, bet jai nebuvo leista užbaigti tyrimų. Tačiau ir nebaigtų tyrimų rezultatai ją šokiravo.
Nukenčia ne tik apie slypinčius GMO pavojus kalbantys mokslininkai. Štai Indijoje paruoštas Biotechnologijų reguliavimo tarnybos įstatymo projektas, kuriame už GM produktų kritikavimą net kalėjimas gali grėsti.
Apkrečia natūralią augmeniją
Nuogąstaujama, kad GMO plitimas gali sukelti negrįžtamų procesų ir gamtoje. Anot prof. D.M.Brazauskienės, spaudoje plačiai yra nuskambėję faktai apie GMO paplitimą natūralioje augmenijoje. Štai Japonijoje genetiškai pakeisti rapsai jau randami savaime išplitę pakelėse, kur jų niekas nesėjo.
„Aplinkai GMO pavojingi, nes augalai kryžminasi– vėjas, paukščiai toli išnešioja dulkeles. Jei GM augalas susikryžmina su natūraliu, jį apkrečia ir pakeičia. Tokių pavyzdžių yra nemažai. Turime nepamiršti, kad gamta nemėgsta eksperimentų, kurie yra prieš nusistovėjusius dėsnius“,– kalbėjo mokslininkė.
Profesorė įsitikinusi, kad prieš GMO galima kovoti tik skleidžiant kuo daugiau informacijos. „Žmones reikia informuoti, ugdyti jų sąmoningumą. Šveicarijoje mačiau šeimininkę, kuri neperka net skalbiklių, kuriuose yra fermentų, gautų genetiškai modifikuotu būdu. Pasaulyje žmonės žiūri, ką perka. Pas mus, deja, informacija apie produktų sudėtį teikiama beveik nusikalstamu būdu– neįskaitomai mažu šriftu“,– apgailestavo D.M.Brazauskienė.
Vida TAVORIENĖ
