Pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti iki šių metų spalio 25 d., yra įtvirtinti siūlomuose Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimuose. Jiems įsigaliojus, mūsų šalies apdraustieji galės vykti į minėtas valstybes, kur jiems bus suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Apdraustieji Lietuvos gyventojai, gavę sveikatos priežiūros paslaugas svetur ir už jas ten sumokėję, turės ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą kompensuoti jiems suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Bus galima prašyti kompensacijos ir už išduotus vaistus, medicinos prietaisus ar medicinos pagalbos priemones. Savo ruožtu ragintume žmones dėl kompensacijos kreiptis kuo anksčiau, sugrįžus iš užsienio ir nelaukiant, kol baigsis prašymo pateikimo terminas.
Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad minėtose šalyse suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos bus kompensuojamos tokiais pat įkainiais, sąlygomis ir apimtimi, kaip būtų kompensuojamos Lietuvoje. Tiksliau, bus kompensuojamos tik tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurios teikiamos ir Lietuvoje, išlaidos. Pacientui svarbu žinoti tai, kad gydymo kainos senosiose ES šalyse, lyginant su mūsų šalies gydymo kainomis, skiriasi 5 kartus. Naujosiose ES narėse kainų skirtumai yra mažesni, lyginant su Lietuva. Beje, susidaręs skirtumas tarp Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų įkainių ir ES šalies paslaugų įkainių kompensuojamas nebus.
Numatyta, kad artimiausiu metu bus sukurtas nacionalinių kontaktinių centrų (NKC) tinklas, kuris užtikrins nuolatinį patikimos informacijos apie tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas teikimą pacientams. Toks centras veiks ir Lietuvoje. Jame pacientus konsultuos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos ir Valstybinės ligonių kasos specialistai. Visose ES šalyse veikiantis šių centrų tinklas padės valstybėms dalintis patirtimi, skleisti informaciją apie galimybes suteikti pacientams geriausią gydymą, naujausių technologijų naudojimą ir išlaidų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas kompensavimą.
Tikimasi, kad įsigaliojus šiems pakeitimams pagerės mūsų šalyje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, be to, užsienio šalių pacientai gaus daugiau žinių apie aukštą mūsų medikų kvalifikaciją. Visa tai prisidės prie palankesnių Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos vertinimų ir mūsų šalies įvaizdžio gerinimo.
Dėl minėtų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų turi apsispręsti šalies Prezidentė.
Lietuva, kaip ir kitos ES narės, šias direktyvas turi perkelti į savo nacionalinę teisę iki spalio 25 d. , t. y. Lietuva ne išimtis ir ne vienintelė, kuri tai daro šiuo metu.
SXC.hu – Iwan Beijes nuotr.
