„Pernai pagal valstybinę prostatos vėžio prevencijos programą patikrinta daug mažiau nei anksčiau rizikos grupės vyrų, o atskleista beveik tiek pat kaip ir 2009 metais ligos atvejų. Tokie rezultatai kelia daug nerimo: kiek onkologinių ligonių liko patikros užribyje? Galime laukti, kad dėl perpus sumažintos prevencijos programos ryškiai daugės šios klastingos ligos vėlyvosios stadijos diagnozių“, – sakė Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai pagal prevencijos programą buvo atlikta 76,574 tūkst. tyrimų ir nustatyta 1,8 tūkst. prostatos vėžio atvejų, atitinkamai 2009 metais –101 tūkst. ir 1,841 tūkst., 2008 metais – 126 tūkst. ir 2,022 tūkst. Ši liga kasmet mūsų šalyje nusineša apie 600 gyvybių.
Prostatos vėžio prevencijos programa pradėta 2006 metais ir daugiau nei perpus padėjo pagerinti ligos ankstyvųjų stadijų diagnozavimą. Patikros metu atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje tyrimas, kuris laikomas svarbiausiu pirminio patikrinimo metodu.
„Pavyzdžiui, Skandinavijoje PSA padeda pastebėti net 90 proc. prostatos vėžio atvejų. Ši mirtinai pavojinga liga paliečia 9-14 proc. Šio regiono vyrų – panašiai kaip ir Lietuvoje. Dar tikslesnį atsakymą duoda ne tik PSA, bet ir laisvo PSA tyrimas. Jei vėžys pastebimas anksti, tuomet gydymas gali būti efektyvus“, – pastebėjo Medicina practica laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
2009 metų viduryje Sveikatos apsaugos ministerija prevencijos programai sumažino finansavimą. Todėl šiuo metu 50–75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, nemokamai išsitirti PSA gali tik kas antri metai. Tačiau daugelio sirgusiųjų šia liga patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.
Prostatos vėžys ankstyvojoje stadijoje nerodo jokių specifinių ženklų, todėl vyrai labai rizikuoja delsdami kreiptis į gydytojus. Statistika rodo, kad per 60 proc. pacientų, kurie medikų pagalbos paprašė jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Tuomet jo visiškai išgydyti nebeįmanoma. Vėžys paprastai išplinta kauluose, sukelia skausmų, stuburo lūžių.
Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad PSA tyrimą kiekvienas vyras, sulaukęs 45 metų, atliktų kartą per metus, o sulaukęs 50 metų – 2 kartus per metus.
„Esame sunerimę, kad ankstyvosios patikros programa gali būti iš viso nutraukta. Tai būtų visiškas absurdas. Mūsų draugija deda visas pastangas, kad rizikos grupės vyrai galėtų išsitirti PSA kasmet, o programos priežiūra būtų efektyvesnė. Ankstyvoji diagnostika valstybei kainuoja dešimtis kartų mažiau nei vėlyvųjų stadijų vėžio gydymas. Daugiau dėmesio galėtų parodyti ir mokslininkų – urologų, onkologų – bendruomenė, Lietuvos urologų draugija“, – kalbėjo G.Žižys.
Pasak Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidento, atsakingų valstybinių institucijų neveiklumą šiuo metu iš dalies padeda kompensuoti privačios iniciatyvos. Pavyzdžiui, Medicina practica laboratorija prevencinę akciją „Prostata – vyro gyvenimo kokybė“ rengia jau septintus metus ir su nuolaida atliko per 10 tūkstančių PSA tyrimų. Rezultatai parodė, kad net 13 procentų išsityrusiųjų turėjo susirūpinti dėl galimo prostatos vėžio grėsmės. TV6 „Šsų“ akcija prevenciniam darbui šiemet sutelkė jau net 16 medicinos klinikų.
Draugija kelia ir informacijos sklaidos problemą. Žinių apie prostatos vėžio prevenciją ypač trūksta atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms. Be to, vyrai labai jautriai reaguoja į padidintą PSA.
„Tyrimas dažnai sukelia nepagrįstą baimę. Reikia žinoti, kad padidintas PSA lygis kraujyje gali būti esant gerybiniam prostatos išvešėjimui ar prostatitui. Todėl teigti, kad pacientas serga prostatos vėžiu be papildomų tyrimų negalima. Vyrams būtina atsikratyti pavojingo drovumo ir profilaktinių tyrimų baimės“, – pabrėžė medicininių tyrimų laboratorijos vadovas S.Barakauskas.
