Moksliniai tyrimai rodo, kad 25–50 proc. spermos prastėjimo priežasčių susijusios su gyvenimo būdu: mityba, alkoholis, narkotikai, rūkymas, ligos ar net sauskelnės, mūvėtos vaikystėje, turi tiesioginę įtaką vaisingumui.
Sauskelnės turi įtakos vaisingumui
„Didelė rizika nevaisingumui – sėklidžių perkaitimas, todėl ypač turėtų susirūpinti sėdimą darbą dirbantys žmonės ir vairuotojai, nes jiems tenka ilgą laiką sėdėti automobilio kabinoje, dažnai – ant šildomų sėdynių, kurios, perkaitindamos sėklides, taip pat turi įtakos spermos kokybei, – sako urologas Marius Kinčius. – Sauskelnės taip pat turi didelę įtaką būsimų vyrų vaisingumui, nes, jeigu kūdikis nuolat jas mūvi, nevyksta ventiliacija ir sėklidės gali perkaisti. Tikslus Lietuvos vyrų vaisingumo vaizdas paaiškės po dešimtmečio, nes dar nėra atlikta šios srities tyrimų: kol kas neužaugo vadinamoji „pampersų“ karta.
Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Tačiau, pastebi gydytojas M. Kinčius, teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus, būtų neteisinga: „Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius, pagal rekomendacijas, reikalavimai žemutinei spermos koncentracijos normai sumažinti nuo 80 mln./1 ml iki 15 mln./1 ml, per metus vis dar pavyksta pastoti 95 proc. porų.“
Vėlyva tėvystė – rizikinga
Vyrų spermos kokybei kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai, pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.
Pasak specialisto, vaisingumui įtakos turi ir vėlyva tėvystė, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20-25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30-40 metų, kai žalingi veiksniai jau būna „atlikę savo darbą“.
„Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami cheminiai priedai sąveikauja vieni su kitais ir su mūsų organizmu“, – pastebi gydytojas urologas.
Spermos kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kai nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų gebėjimas judėti, forma (sveiki spermatozoidai turi galvą, kaklą ir uodegą, pakitę gali turėti dvi uodegas ir pusę galvos, neturėti kaklo) ir gyvybiškumas.
Vyro organizmui trūksta statybinės medžiagos
Tiriant vaisingumo problemų varginamus vyrus nustatyta, kad jų organizme trūksta kai kurių svarbių elementų: L-karnitino, būtino spermatozoidų judrumui bei kiekiui ir ląstelių energijai, vitamino E, pagerinančio spermatozoidų judrumą ir padidinančio spermatozoidų ląstelių gebėjimą susijungti su kiaušinėliu, cinko, gerinančio spermatozoidų ląstelių tankį ir testosterono lygį, L-arginino – pagerinančio spermatozoidų kiekį ir judrumą, folio rūgšties, kofermentoenzimo Q10, padidinančio apvaisinimo koeficientą, spermatozoidų kiekį ir judrumą, glutationo ir seleno. Todėl, greta kiek įmanoma sveikesnio gyvenimo būdo, vienas iš galimų sprendimų – vartoti spermos kokybę gerinančius papildus, kuriuose yra visų normaliai spermos gamybai reikalingų elementų.
Visų paminėtų elementų teigiamas poveikis spermatogenezei buvo įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų ir bandymų. Vieno iš tyrimų metu dalyvavo 136 vyrai, kurių amžius buvo 23-58 metai, o nustatytas nevaisingumas – daugiau nei 2 metai. Šio tyrimo dalyviai 3 mėnesius vartojo mikroelementus, vėliau buvo tiriama jų spermos kokybė – koncentracija, tūris ir spermatozoidų judrumas. Tyrimo pabaigoje 32-iems buvo nustatyti normalūs spermos rodikliai, 21 vyro partnerė pastojo per stebėtus 6 mėnesius, o kitiems ypač pagerėjo spermatozoidų judrumas.
Lina ABROMAVIČIENĖ
“šiaulių naujienos”
Sxc.hu nuotr.
