Ant žemiausios lentynos
V. Sako kategoriškas tvirtinimas paskatino atidžiau pasidairyti, ką perkame parduotuvėse. Mėsos, dešrų skyriuose — jokio užrašo, kad koks produktas būtų su GMO. Duonos su GMO taip pat lyg ir nėra. Tarp saldumynų — taip pat. Ant ukrainietiškų makaronų tik didžiausiomis raidėmis rašoma: „Be GMO“.
Daugybė produktų yra su modifikuotu krakmolu, tačiau, specialistų aiškinimu, jo savybės pakeistos technologiškai, o ne genetiškai.
Vieninteliai radiniai su GMO — keli tepieji riebalų mišiniai, kuriuose yra genetiškai modifikuotos (GM) sojos aliejaus, ir pats GM sojos aliejus. Su nuoroda — „pigiausias“, ant žemiausios lentynos. Etiketėje mažytėmis raidėmis parašyta, jog perki GM produktą.
Sojos lecitino pilna saldumynuose. Sojos baltymų izoliato — dešrose, bet jokios užuominos apie GMO.
Sojos produktai dažniausiai yra genetiškai modifikuoti. Tik apie 10 procentų sojų produkcijos Europos Sąjungoje yra tradicinės sojos pupelių. Be to, jos kelis kartus brangesnės, nei genetiškai modifikuotos. Tokie duomenys yra teikiami mokslininkų ekonomistų Romo Lazutkos ir Daivos Skučienės atliktame GMO poveikio socialinei ir ekonominei aplinkai Lietuvoje įvertinime.
Tai ar iš tiesų taip viskas „švaru“?
Riba — 0,9 procento
šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) „šiaulių kraštą“ informavo, jog GM produktą privaloma ženklinti tik tada, kai jame jau yra 0,9 procento GMO.
šiaulių apskrities VMVT, pasak tarnybos vyriausiosios specialistės Rasuolės Minickienės, šiais metais nustatė tris atvejus, kai produkcija buvo nepaženklinta, nors joje buvo daugiau kaip 0,9 procento GMO.
Visi jie susiję su Turkijos gamintojo saldainiais „Elvan“, kuriuose yra sojos lecitino iš GM sojų pupelių. Iš viso šiaulių apskrityje buvo tikrintos 29 importo siuntos dėl GMO, imti 7 mėginiai tyrimui.
Oficialiais duomenimis, Lietuvos rinkoje su GMO yra šešios maisto rūšys. Visos jos susijusios su genetiškai modifikuota soja. Tai — 24 pavadinimų aliejai, 7 pavadinimų tepieji riebalų mišiniai ir margarinai, 31 pavadinimo saldumynai, vieno pavadinimo majonezas ir duona, kelių pavadinimų maisto papildai.
Toliau GMO grandinėje yra 96 kulinariniai gaminiai. Didžiąja dalį jų gamina UAB „Rivona“, platinanti juos per “Norfos“ prekybos tinklą.
Viešojo maitinimo įstaigos patiekalų receptūrose privalo nurodyti, jeigu naudoja GM produktus, bet nereikalaujama apie tai informuoti klientų. Maisto produktų inspektoriai gali tik rekomenduoti tai daryti.
Tvirtinama, jog genetiškai modifikuotų vaisių ir daržovių Lietuvos rinkoje nėra.
Anot R. Miknickienės, ar patenka į rinką GM daržovės, vaisiai — netiriama: „Europos Sąjungoje nėra tokių daržovių, vaisių registruotų ir leidžiamų tiekti į rinką. Dėl to ir pasitikima. Savo nuožiūra negalime tirti, nes neturime tam lėšų. Kas užmokės už tai, jeigu esiu tirti mandarinų ar pomidorų, neužteksiu algos. Importo kontrolę iš trečiųjų šalių atliekant, importuotojai patys moka už tokius tyrimus. Jautrių produktų tiriame kas dešimtą siuntą — pagal importuotoją, gamintoją, pagal riziką.“
O kaip su dešrų gamyba? Anot R. Miknickienės, yra tiriama žaliava: „šiauliuose nebuvo nustatyta, kad įmonės tam naudotų GM produktus. Nebuvo tokio atvejo ir Lietuvoje — būtume girdėję.“
Be maisto produktų dar yra pašarų su GMO. Jie, R. Lazutkos ir D. Skučienės tyrimo duomenimis, Lietuvoje sudaro trečdalį pašarų rinkos. Pašarai taip pat turi būti ženklinami, jei GMO sudaro 0,9 procento.
Pašaruose, anot R. Miknickienės, dalis rapsų, kukurūzų naudojami genetiškai modifikuoti, o soja — praktiškai visa modifikuota: „Paplitimas didelis, vietinai ūkiai mala ir savo ūkines kultūras, maišo — deda ir tų kukurūzų, ir rapsų, ir sojos. Taip išeina trečdalis.“
Mėsos tyrimų dėl GMO iš viso nėra — nėra teisiškai reglamentuota. Skerdienos, jeigu gyvuliai šerti GM pašarais, nereikalaujama ženklinti.
Lietuvos poziją vadina atsargia
GMO — genų inžinerijos išradimas. Mokslininkai sukūrė organizmus, kurių natūraliai gamtoje nėra. Į pomidorą, pavyzdžiui, perkeliami žuvies genai, kad jis būtų atsparus šalčiui. Norintiems suliesėti ir išvengti saldumynų sukurtas pomidoras, į kurį perkelti uogų genai. Toks pomidoras keičia skonį — po jo net citriną suvalgius, atrodo, kad ji yra saldi.
Kuriami atsparūs kenkėjams, virusams GMO javai, aliejiniai augalai. Jų derliai didesni, mažiau reikia chemijos. GMO kūrėjų ir juos finansuojančių didžiųjų verslo kompanijų pateikiama, kaip gėris, kuris išgelbės pasaulį nuo bado. Kaip GMO paveiks patį žmogų — iki šiol atsakymo nėra. Per trumpas laikas. GMO invazija trunka apie tris dešimtmečius.
Lietuvoje įstatymas, reglamentuojantis GMO naudojimą, pateikimą į aplinką, priimtas tik 2001 metais.
Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėja Odeta Pivorienė „šiaulių kraštui teigė, jog Lietuvos pozicija dėl GMO yra “griežtai atsargi“. Lietuvoje keliami reikalavimai dėl GMO išleidimo į aplinką esą griežčiausi Europos Sąjungoje.
„Aplinkos ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo apgalvotai išleisti į aplinką GMO ar sutikimo tiekti rinkai, — sako O. Pivorienė. — šį pavasarį Europos Komisija leido ES šalyse auginti genetiškai modifikuotų bulvių veislę “Amflora“. Ji negali būti naudojama žmonių maistui. Ši bulvių veislė turi padidintą amilopektino kiekį, kuris naudojamas techninio krakmolo gamybai, bet perdirbtos atliekos — kaip papildai gyvulių pašarui. Šiuo metu norinčių auginti tokias bulves nėra.“
Ar tai reiškia, kad jų Lietuvoje ir nebus?
„Į Lietuvą įvežti genetiškai modifikuotus produktus, kurie leidžiami ES šalyse, neuždrausta, nes rinka yra bendra,“ — sako O. Pivorienė.
šių metų liepos mėnesį Europos Komisija pasiūlė ES narėms suteikti daugiau laisvės sprendžiant, ar leisti auginti, riboti, drausti GMO auginimą jų teritorijose neatsižvelgiant į mokslinius argumentus. Lietuva, pasak O. Pivorienės, iš esmės pritaria tokiam EK pasiūlymui. EK tikisi sekančiais metais patvirtinti minėtą dokumentą.
NUOMONĖS
Įsikišimas į gamtą viską sugadina
Vincentas Sakas, nepriklausomas maisto produktų ekspertas:
— 80— 85 procentai ligų priklauso nuo maisto. GMO — tai pagreitintas augimas, gamta šitaip nedaro. Bet kuris pagreitinimas — tai gyvo ar negyvo organizmo sugadinimas.
Manau, kad ne trečdalis pašarų yra genetiškai modifikuoti, o 100 procentų.
Dabar ekologinį ūkį reikia tik užsodinti krūmais per penkis metrus aplink, o toliau už tų krūmų jau gali būti auginamos GM kultūros. Tai — nesąmonė. Bet kurio augalo žiedadulkės gali pakliūti į atmosferą ir 10— 15 kartų apie žemę apskrieti.
Tragiška padėtis dėl mitybos, nuo kurios priklauso tautos ateitis. O ji labai aiški — šita tauta čia yra nereikalinga.
Dabar 100 procentų vaikų gimsta alergiški. Nuo 15 metų berniukai pradeda sirgti prostatos išvešėjimu — nusenusiųjų liga. Iš kur visa tai?
Pats dariau bandymus — tris mėnesius pasimaitinau vaikų maisteliu — rezultatai baisūs: kraujo spaudimas padidėjo, cholesterolio kiekis didžiulis, atsirado akmenys kepenyse, inkstuose.
Kaune pervažiavau visas ekologinio maisto kūdikiams parduotuves. Rašo, kad maistelis — kūdikiams, bet jis neleidžiamas nei Amerikoje, nei Prancūzijoje, nei Italijoje, o Lietuvoje jo pilna. Kas atrenka į tas parduotuves produktus, pagal kokius kriterijus? Tos kontroliuojančios tarnybos, kurios turi dirbti, nedirba.
Kita vertus, žmonės mažai domisi. Dėl GMO turi kilti žmonių judėjimas.
Žmogaus teisė — pasirinkti
Zigmantas Balčytis, europarlamentaras:
— Briuselyje lobizmas dėl GMO yra didžiulis, tam dirbama daugiau nei dvidešimt metų. Į GMO investuota šimtai milijardų lėšų. Dėl GMO Europos žmonės labai susirūpinę, ir jau surinko vieną milijoną parašų.
Nemodifikuotos sojos, praktiškai nebėra. Soja dedama į 30 tūkstančių įvairių maisto produktų rūšių kaip priedas. Kukurūzai, bulvės genetiškai modifikuoti, vynuogės — be sėklų. Kaip gali vystytis be sėklų, be savo genų? Duona, miltai su GMO. Praktiškai apie 20— 40 procentų maisto produktų yra pardavinėjami kaip genetiškai modifikuoti.
Nemanau, kad pavyktų sustabdyti GMO atėjimą į rinką. Dabar svarbiausia, kad pavyktų, o tikiuosi, kad pavyks, priversti bent ES šalyse žymėti genetiškai modifikuotus produktus. Atsirastų pasirinkimas. Ir žymėjimas turi būti ne mažesnis kaip 3 mm dydžio. Galėtume rinktis.
Dabartinė sistema yra tokia, kad kompanijos, gaminančios GMO, šimtus milijardų eurų paima iš žemės ūkio sektoriaus, todėl, kad slepia šitą informaciją, ir mes jos nežinome.
Lietuvoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, norėdama patikrinti kokį mandariną dėl GMO, turi pirkti etaloną. O vienam etalonui reikia 500 litų. Sako, neturime pinigų tiems etalonams, kad galėtume patikrinti. O tikrinti reikia viską — datules, alyvuoges, vynuoges. Pirmiausia Vyriausybei, ministrui reikia to norėti. Tada atrandi ir resursus.
Didelio ekonominio poveikio nemato
Profesorius Romas Lazutka sako, jog GMO nei Lietuvos ekonomikos, nei čia skurstančiųjų neišgelbės:
— Savo tyrimu pabandėme tą poveikį įvertinti ekonomiškai. Priėjome išvados, kad dabar GM produktų poveikis ekonomiškai nėra labai reikšmingas.
Nors GM pašarai, kurie sudaro trečdalį pašarų, yra pigesni, produkcijos savikainai didesnės įtakos nedaro.
Skaičiavome, kiek iš algos galėtų nusipirkti, vartotojas pabrangusios mėsos, jeigu būtų atsisakyta GM pašarų. Jeigu, tarkime, per savaitę žmogus perka kilogramą mėsos, tai jis pabrangtų tik pusę lito. Kas gauna 2000 litų algos, išgyvens. O pensininkui jautiena ir dabar yra brangus malonumas. Tik aliejaus kainai tas poveikis būtų didesnis būtų, bet aliejaus mes negeriame, tik kepame.
Taip pat priėjome išvados, kad žmonės mažai žino apie GMO. Pensininkai skundžiasi, kad etikečių negali perskaityti.
Rinka yra bendra. Jeigu bus GM produktų Vokietijoje, tai jų bus ir Lietuvoje. Lietuva viena nepajėgi apsaugoti savo rinkos.
Biologai ar medikai nesako, kad GMO nekenkia ar kenkia. Jie sako, jog nėra nustatyta neigiamo poveikio. Dabartiniais tyrimais ir metodais nenustatyta. Tačiau rezultatas yra tik toks, kad žmonės dažniau serga vėžiu, o to priežastys nėra aiškios.
Rūta JANKUVIENĖ
"šiaulių kraštas"
Vido Venslaviškio nuotr.