D.Grimaliauskienė paaiškino, kodėl domėtasi vien pradinukais: šis amžius itin svarbus raumenų, stuburo, plaučių ir kitų kūno dalių vystymuisi. Tad ir norėta išsiaiškinti, kaip laikomasi bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų, nurodytų higienos normose.
Tyrime dalyvavo 258 mokiniai, jie buvo pasverti, taip pat pasvertos kuprinės. Normas atitiko 183 kuprinių svoris. Jis sudarė ne daugiau kaip 10 procentų moksleivio kūno svorio. 70-ies mokinių kuprinių svoris sudarė 10-15 procentų vaiko kūno svorio, 5 moksleivių kuprinės viršijo leistinas normas. D.Grimaliauskienės teigimu, didesnė tyrime dalyvavusių mokinių dalis nešioja tinkamo svorio kuprines, leistinas normas viršijo tik 1,94 procento moksleivių.
Tyrimas parodė ir tendenciją, kad pirmų, trečių ir ketvirtų klasių berniukai nešioja sunkesnes kuprines nei mergaitės, tačiau antraklasių mergaičių kuprinės sunkesnės nei berniukų.
Tenkina vaikų užgaidas
PB korespondentams apsilankius Pradinėje mokykloje, tyrimas vyko vienoje pirmųjų klasių. Mokytoja Vanda Birbilienė sakė: “Tėvams visada siūlau pirkti lengvesnes kuprines, tačiau, tenkindami vaikų užgaidas, kai kurie vis dėlto nuperka “mandresnes” su daugybe nereikalingų skyrių ir papuošimų. Pernai svėrėme kuprines, ir viena tuščia svėrė net 2 kilogramus. O kur dar knygos? Beje, ir penalus nuperka labai didelius, o kai prideda rašymo priemonių, jie tampa išties sunkūs. Tas pat ir su pratybų sąsiuvinių aplankais”.
Pasak mokytojos, vaikams leidžiama atsinešti žaislų, nes per pertraukas jie nori pažaisti, o aprangą kūno kultūros pamokai moksleiviai paprastai atsineša maišeliuose, juos gali palikti ir klasėje.
Ar mokytojai turi teisę pasižiūrėti, ką jų auklėtiniai nešioja kuprinėse? “Tokios teisės mes neturime. Tėvai gali pakelti triukšmą. Net jei moksleiviai mušasi, mokytojas gali tik žodžiu juos sudrausminti. Šioje klasėje mokosi du vaikai su psichine negalia, jie nevaldo emocijų, tačiau turi teisę mokytis šioje klasėje kartu su kitais”, – kalbėjo V.Birbilienė.
Per ilgi diržai
Tos pačios mokyklos antroje klasėje Visuomenės sveikatos centro specialistėms iš karto į akis krito pernelyg didelė vienos mergaitės kuprinė. Pasverta ji gerokai viršijo leistinas normas. PB pašnekinta moksleivė, vardu Patricija, sakė, kad pirmoje klasėje turėjo mažesnę kuprinę, tačiau šiems mokslo metams tėvai nupirko didesnę. “Ne tiek ji man patiko, bet nereikės kasmet ieškoti kitos. Į mokyklą pasiimu tik tai, kas reikalinga, tačiau kartais pamirštu išsiimti sąsiuvinius, kurie nebus reikalingi tą dieną”, – kalbėjo moksleivė.
Senvagės pagrindinėje mokykloje PB korespondentai lankėsi vienoje ketvirtų klasių. Šios mokyklos sveikatos priežiūros specialistė Virginija Matusevičienė sakė, kad tėvai nuolat prašomi kontroliuoti, ką vaikai nešiojasi kuprinėse, tačiau dažniausiai tai daro tik pradinukų tėvai.
Mergaitės linkusios nešiotis daugiau įvairiausių daiktų. Ir tuo galima buvo įsitikinti. Tyrimo metu vienos mergaitės kuprinėje surastos visos savaitės knygos ir pratybų sąsiuviniai.
Stalai ir kėdės šioje mokykloje – reguliuojami, tačiau vaikai vis vien linkę sėdėti netaisyklingai ir dėl to nemažai daliai aukštesnių klasių moksleivių jau diagnozuotas stuburo pakenkimas. Be to, kuprines, kurių diržai per daug ilgi, vaikai linkę nešioti persimetę per vieną petį. Šią problemą visose tyrime dalyvavusiose abiejų mokyklų klasėse pastebėjo ir Visuomenės sveikatos centro specialistės. Jų įsitikinimu, tai turėtų pirmiausia prižiūrėti tėvai.
Suolus pradinukai išstumdo
“Tyrimas parodė, kad tvarka mokyklose nėra bloga, tačiau labai sunkūs mokykliniai reikmenys, nuperkamos per daug didelės kuprinės. Čia esama ir socialinės problemos, nes ne kiekviena šeima gali kasmet įsigyti naujų mokyklinių reikmenų”, – kalbėjo Visuomenės sveikatos centro specialistė D.Grimaliauskienė.
Tyrimo metu taip pat buvo vertinami abiejų mokyklų klasių baldai bei atstumai tarp suolų ir lentos. Tik vienoje klasėje dviejų suolų dydžiai neatitiko vaikų ūgio. D.Grimaliauskienės teigimu, skirtingų dydžių suolai turi būti žymimi spalvomis ir šių reikalavimų laikomasi, o moksleivius būtina sodinti pagal ūgį, tačiau pasitaiko, kad vaiko sveikata buvo tikrinta vasaros pradžioje, o rudenį jis jau pastebimai paaugo. Į tai būtina atkreipti dėmesį. Be to, higienos normos reikalauja, kad jei mokiniai sodinami trimis ar keturiomis eilėmis, per mokslo metus ne mažiau kaip du kartus jie turi būti persodinami iš vienos eilės į kitą keičiant žiūrėjimo kampą.
Išmatuoti atstumai tarp suolų ir nuo lentos iki pirmųjų suolų reikiamų normų neatitiko daugelyje tyrime dalyvavusių klasių. Tarp suolų atstumas turėtų būti 0,6-0,7 metro, o nuo lentos iki pirmųjų suolų – 2,6-3 metrai. PB kalbintos mokytojos sakė, kad teisingus atstumus sekti sunku, nes pradinukai judrūs ir, vos spėjus reikiamai sustatyti suolus, jie vėl būna išstumdomi. Visuomenės sveikatos centro specialistė D.Grimaliauskienė pabrėžė, kad atstumai tarp mokyklinių baldų neišlaikomi ir dėl perpildytų klasių, o tai jau turėtų būti mokyklų direktorių rūpestis.
Kai buvo apibendrinti visi tyrimo rezultatai, PB pasiteiravo Senvagės pagrindinės mokyklos sveikatos priežiūros specialistės V.Matusevičienės, kas bus daroma toliau ir ar tyrimas ką nors pakeis. “Dėl atstumų tarp mokyklinių baldų ir jų dydžių mūsų mokykla labai nenusižengė, tačiau kuprinės pirmiausia turėtų rūpėti tėvams. Nemanau, kad tyrimas gali ką pakeisti. Yra tėvų, kurie labai domisi atžalomis, tačiau daliai jų vaikai ne visada rūpi”, – buvo įsitikinusi V.Matusevičienė.
Mažai kas pasikeitė
Prieš trejus metus panašus tyrimas atliktas ir V-VI klasėse. Per tą laiką mažai kas pasikeitė, tąsyk irgi buvo konstatuota, kad kuprinės per sunkios. Tyrimą vykdė Valstybinis aplinkos sveikatos centras kartu su apskričių visuomenės sveikatos centrais. Iš viso dalyvavo 21868 moksleiviai. Anot šį tyrimą apibendrinusio Valstybinio aplinkos sveikatos centro direktoriaus Eriko Mačiūno, įvairių šalių gydytojai 11-12 metų vaikams rekomenduoja ne sunkesnę kaip 10 proc. kūno svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių. Kasdien nešiojama sunkesnė kaip 15 proc. savo svorio kuprinė gali būti rizikos veiksnys, lemiantis moksleivio nugaros skausmus ar kitus stuburo pakenkimus.
Išanalizavus iš įvairių Lietuvos mokyklų gautus duomenis, nustatyta, kad tik 38 proc. V-VI klasių moksleivių kuprinių svoris siekė iki 10 proc. paties moksleivio svorio (tiek ir rekomenduoja gydytojai), 14 proc. moksleivių kuprinių svoris sudarė daugiau kaip 15 proc. jų svorio.
Klausiant moksleivių nuomonės, apie 60 proc. jų atsakė, kad kuprinė yra sunki. Taigi tyrimas parodė, kad Lietuvoje egzistuoja problema – moksleiviai nešioja sunkias kuprines. Šią problemą galima išspręsti tik kartu bendradarbiaujant tėvams, mokytojams, sveikatos priežiūros ir švietimo specialistams.
Valentina ŽIGIENĖ
“Panevėžio balsas”
