„Mes atsisakome ignoruoti šią problemą vien todėl, kad medžiagų pavadinimai skamba sudėtingai. Juk pradžiai galima įsiminti bent tai, kad ftalatai – galimas pavojus. Jei ne dėl savęs ar aplinkosaugos, tai dėl savo vaikų ateities“, – sako vienas akcijos dalyvių žinomas muzikantas Jurgis Didžiulis, kuris šeštadienį Vilniaus mokytojų namuose kraujo tyrimui davė drauge su žmona Erica.
Viena iš dalyvavimo akcijoje sąlygų savanoriams – noras keisti vartojimo įpročius sveikatai ir aplinkai palankia linkme ir dalintis savo patirtimi su aplinkiniais.
„Stengiamės buities reikmenis, žaislus ir kita pirkti pagamintus iš kuo ekologiškesnių medžiagų, saikingai naudojame kosmetiką. Mūsų šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kurių sveikata mums labai svarbi,“ – dalyvio anketoje rašė vilnietis Vytautas, kuris duoti kraujo sutiko drauge su žmona Aušra. Jauna šeima ketina dalį buitinės chemijos bandyti pakeisti soda ir kitomis natūraliomis medžiagomis. „Visada galima daryti daugiau“, – sutinka jie.
Rūpestis dėl anūko sveikatos ir noras šviesti vietos bendruomenę paskatino duoti kraujo ir žemės ūkio specialistę Iną iš Utenos rajono. Biologijos mokytojas Gediminas ketina naujas žinias apie pavojingas chemines medžiagas panaudoti pamokose, jis yra programos „Renkuosi mokyti“ dalyvis. O Kaune studijuojanti savanorė Justina rašo mokslinį darbą apie cheminių medžiagų kontrolę tarptautiniu lygiu ir žada projekto metu įgyta patirtimi dalintis socialiniuose tinkluose. Aplinkosaugos temomis reportažus rengianti LRT radijo žurnalistė Živilė Kropaitė tiki, kad asmeninė patirtis ir žinios, įgytos dalyvaujant akcijoje, jai pravers nušviečiant panašias temas ateityje.
„Patirtis rodo, kad daug išmintingiau ir neretai finansiškai naudingiau taikyti prevencines priemones, nei vėliau spręsti ekologines problemas ar gydyti ligas. Todėl ateitis priklauso žaliosioms technologijoms, kurios racionaliai naudoja išteklius ir visapusiškai tausoja aplinką“, – įsitikinęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas, taip pat sutikęs dalyvauti kraujo tyrimo akcijoje.
Org. nuotr.Viena iš dalyvavimo akcijoje sąlygų savanoriams – noras keisti vartojimo įpročius sveikatai ir aplinkai palankia linkme ir dalintis savo patirtimi su aplinkiniais.
„Priešingai, nei įprasta manyti, pavojingas chemines medžiagas leidžiama naudoti ne tik statybinėse medžiagose ar buitinės chemijos gaminiuose, bet ir kosmetikoje, ir net vaikams skirtuose gaminiuose“, – sako akcijos koordinatorė Justė Buzelytė, Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė.
Organizatoriai atkreipia dėmesį į neigiamas pavojingų cheminių medžiagų savybes lemiančias poveikį sveikatai ir aplinkai. Pasak jų, saugios tokių medžiagų koncentracijos nėra, todėl vartotojai kviečiami vadovautis atsargumo principu ir rinktis gaminius be pavojingų cheminių medžiagų.
„Sveikatai įtakos turi daugelis veiksnių, tačiau tai, ką valgome, kuo tepame savo kūną, taip pat veikią mūsų sveikatą. Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, kosmetikos gaminių sudėtyje esančios chemines medžiagos veikia ne tik odą, bet gali patekti į organizmą, kauptis jame ir turėti neigiamos įtakos sveikatai“, – pažymi Viktorija Belousovaitė, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos (ES) teisės aktai numato tai, jog vartotojai turi teisę iš pardavėjo /gamintojo gauti informaciją apie tai, ar prekių sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, ypač tada, kai informacijos apie gaminio sudėtį nėra etiketėje.
„Akcijos metu tiriamos medžiagos yra iš ES REACH reglamento didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų sąrašo. Atsakymą apie tai, ar pasirinktame gaminyje yra pavojingų cheminių medžiagų ir kaip tokius gaminius naudoti saugiai, gamintojas ar pardavėjas privalo pateikti per 45 kalendorines dienas, nemokamai“, – paaiškina Tomas Smilgius, Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiasis specialistas. Užklausos formos pavyzdį galima atsisiųsti iš svetainės www.pagalvok.lt
„Sužinoti, ar tavo kraujyje yra pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali turėti neigiamą poveikį sveikatai – unikali patirtis, kuri kartu gali būti ir labai paveiki emociškai. Tai yra iššūkis“, – pripažįsta Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius, paaiškindamas, kodėl ir pats yra tarp tyrimo dalyvių. „Mes, kaip organizacija inicijavusi šį visuomeninį eksperimentą, jaučiame pareigą ir atsakomybę neprašyti akcijos dalyvių ryžtis tam, kam patys nebūtume pasirengę“.
Akcijos metu kraujo tyrimai bus atliekami akredituotoje laboratorijoje Olandijoje išskirtinai šviečiamaisiais tikslais, siekiant nustatyti jų buvimo faktą ir taip parodyti sąsajas tarp kasdien naudojamų gaminių ir kiekvieno iš mūsų. Šios akcijos metu pavojingas chemines medžiagos taip pat bus tiriamos savanorių namų dulkėse ir įvairiuose gaminiuose. Tyrimų rezultatus planuojama paskelbti gegužės mėnesį.
Lietuvoje vykdoma akcija „Pagalvok, kai perki“ yra trijose Baltijos šalyse organizuojamos informacinės kampanijos „BaltInfoHaz“ dalis. Kampaniją iš dalies finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa.
Org.nuotr.
