Vietoj Norvegijos – Lietuvos kaimas
„Ministras siūlo nedraskyti rajoninių ligoninių operacinių, o sukurti tokią sistemą, kad chirurgai iš didmiesčių galėtų atvykti į rajonus operuoti žmonių. Gal atsiras tokių, kurie važiuos ne į Norvegiją, o į Lietuvos kaimus“, – sveikatos apsaugos ministro idėją palaiko Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Jis įsitikinęs, kad reikia ieškoti būdų, kaip priartinti nuo kaimo žmonių nutolusias gydymo paslaugas.
„Ar būtina važiuoti į Vilnių operuoti apendicitą, jei tai galima padaryti bet kurioje rajono ligoninėje? Kauno, Vilniaus ligoninėse netelpa ligoniai, sako, net vaikai koridoriuose suguldyti, o rajonų ligoninių operacinės – tuščios. Be to, laikyti ligonį tretinio lygio gydymo įstaigose kainuoja tris kartus brangiau. Po operacijų ligoniai gali būti gydomi rajonuose“, – kaimo gyventojams nepalankia ligoninių reforma piktinosi B.Ropė.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis sutinka, kad mobiliosios gydytojų brigados galėtų atlikti daugiau planinių operacijų. „O kaip būtų su skubia chirurgine pagalba? Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į tai, kad pacientams svarbus ne tik paslaugos artumas, bet ir teisė rinktis gydytoją, kuris operuotų“, – teigė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius S.Gendvilis.
Susitikime su medikų bendruomenės atstovais sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad nacionalinėje sveikatos priežiūros įstaigų sistemoje vietos atsiras kiekvienai valstybinei gydymo įstaigai, o ligoninės turėtų ne konkuruoti, bet bendradarbiauti. V.P.Andriukaitis ketina suburti aukščiausios kvalifikacijos specialistus į Strateginį reformos peržiūros biurą.
Ligonines slegia skolos
Optimizuotų ligoninių vadovai perspėja, kad jei ir toliau mažės jų teikiamų paslaugų, galimybės gauti gydymą kaimo pacientams gali sumažėti iki grėsmingos ribos. Tų rajonų ligoninių, kuriose chirurgijos skyriai nebuvo uždaryti, vadovai teigia, kad jos laikosi dar prasčiau nei tos, kuriose operacinės liko tuščios.
„Padėtis – ne kritinė, tačiau laikomės sunkokai. Metų rezultatas „su minusu“, – sakė Joniškio ligoninės, kurioje išliko chirurgijos ir reanimacijos bei intensyviosios terapijos skyriai, vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis. Jis aiškino, kad šių skyrių teikiamos paslaugos daug brangesnės – juolab esant sumažintai gydymo paslaugų balo vertei (0,89 Lt).
„Operacinių išlaikymas brangus, operacijų sąnaudos didelės. Todėl tos ligoninės, kurios neteikia šių paslaugų, turi mažiau sąnaudų, taigi ir skolų“, – skaičiavo Joniškio ligoninės vadovas.
Tačiau Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas pabrėžė, kad ligoninių vadovams turi rūpėti ne tik sąnaudos ir išlaidos, bet ir pacientų lūkesčiai. „Regionų gyventojams parankiau, kai chirurginė, reanimacinė pagalba suteikiama jiems artimesnėje ligoninėje. Tad vargu ar galima sakyti, kad reforma pasiteisino. Pacientų vežiojimas į didesnius gydymo centrus atsieina brangiau, o ką jau kalbėti apie tai, kaip žmonėms nepatogu ir brangu lankyti ligonius“, – aiškino E.Baltakis.
Nepaisoma Konstitucijos
V.P.Andriukaitis pareiškė, kad dabartinė sveikatos apsaugos sistemos spragos atsirado ėmus nepaisyti Konstitucijos nuostatos: „Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
Gydymo įstaigų vadovai tiki, kad šią pagrindinio šalies įstatymo nuostatą įmanoma įgyvendinti tik atkūrus gydymo paslaugų įkainio vertę iki lito, kaip ir buvo iki 2009 m.
„Jei gydymo paslaugos bus nemokamos, o balo vertė nebus padidinta, asmens sveikatos priežiūros įstaigos neišvengiamai dirbs nuostolingai“, – įsitikinęs E.Baltakis.
Pasak S.Gendvilio, iki 0,89 lito sumažinus paslaugų balo vertę, pernai gydymo įstaigoms stigo lėšų, ypač rajonų ligoninėms – dauguma jų metus baigė su skolomis. Tačiau išeitis buvo iš dalies rasta. „Už aštuonis praėjusių metų mėnesius balo vertė buvo padidinta iki 0,92 lito ir atitinkamos sumos grąžintos ligoninėms. Viliamės, kad ir paskutinių keturių mėnesių nuostoliams padengti taip pat bus rasta lėšų“, – teigė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas.
Už aštuonis praėjusių metų mėnesius iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto surinktų viršplaninių pajamų balo vertei padidinti buvo skirti 56 mln. litų. Likusiems keturiems mėnesiams reikia 28 mln. litų. Pasak S.Gendvilio, norint visos šalies gydymo įstaigoms vienu centu padidinti gydymo paslaugų balo vertę reikia 30 mln. litų.
Privačioms klinikoms grietinėlė?
Rajonų gydymo įstaigų vadovai viliasi, kad naujasis sveikatos apsaugos ministras daugiau dėmesio skirs Lietuvos regionams. „Bent jau tarsis su mumis, ir įsakymai bei įstatymai nenukris kaip iš dangaus, kaip buvo iki šiol. V.P.Andriukaitis ir širdimi, ir protu yra medikas. Galima tikėtis, kad sveikatos apsaugos sistema bus sutvarkyta“, – teigė E.Baltakis.
Kalbinti rajonų ligoninių ir savivaldybių vadovai sutinka, kad reikėtų griežčiau reglamentuoti privačių klinikų steigimą. „Privačios klinikos siekia nugriebti grietinėlę, o valstybinėms gydymo įstaigoms paliekamos neparankios paslaugos. Tad atsitinka taip: kaimo gyventojas registruojasi privačioje klinikoje, o jei prireikia leisti vaistus, jam tenka važiuoti į centrinę polikliniką. Manome, kad privačios gydymo įstaigos turi prisiimti visas pirminio lygio paslaugas – įstatymuose neturėtų būti spragų“, – samprotavo B.Ropė.
Ignalinos rajono meras įsitikinęs, kad reikėtų keisti ir ligoninių finansavimo sistemą – kiekvienai jų nustatyti paslaugų paketą ir užtikrinti jų finansavimą.
„Dabar ligoninės, užuot sutelkusios dėmesį į paslaugų teikimą, kovoja dėl pinigų, kuriuos skiria ligonių kasos. Jei suteikia daugiau paslaugų, nei planavo ligonių kasa, apmokėjimo negauna. Dėl to labai nukenčia rajonų ligoninės – kaimo gyventojai linkę gydytis žiemą, nes vasarą būna paskendę darbuose. Tad vasarą ligoninėse suteikiama mažiau paslaugų, o žiemą jų suteikus daugiau, tenka kovoti dėl lėšų“, – aiškino B.Ropė.
Ignalinos rajono mero manymu, ligoninės nukenčia ir dėl privačių antrinio lygio gydymo įstaigų. „Neretai būna taip, kad tas pats gydytojas pusė dienos dirba valstybinėje įstaigoje, kitą pusę – privačioje. Čia pacientą konsultuoja, o ligoninėje gydo. Taigi, ligoninės patiria nuostolių, o privačios įstaigos kraunasi pelną“, – sakė B.Ropė.
V.P.Andriukaitis Seimui teikė Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis remdamosi ligonių kasos sudarytų sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Pagal naujas pataisose nurodytas sąlygas sutartys su brangius tyrimus ir procedūras teikiančiomis įstaigomis galėtų būti sudaromos tik tuomet, jei teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje šių paslaugų vartojimo rodiklis (t. y. suteiktų paslaugų skaičius tūkstančiui gyventojų) būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies paslaugų vartojimo rodiklis.
Tokioms pataisoms Seimas nepritarė, o privačių gydymo įstaigų atstovai pareiškė, kad tai nukreipta prieš privačias klinikas.
Komentaras
Pažadai nerealūs
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Vyriausybės programoje yra du punktai, kurie sukėlė daug nuogąstavimų ir emocijų, ypač rajonų ligoninėms. Programoje numatyta, kad bus centralizuojamos brangios specializuotos paslaugos, o rajonų ligoninėms bus paliktos slaugos ir palaikomojo gydymo funkcijos. Rajonų ligoninės suprato, kad jos taps slaugos įstaigomis. Dabar ministras žada sukurti mobilias chirurgų brigadas, tačiau tokie pažadai yra nerealūs. Išlaikyti mažose ligoninėse operacinių struktūrą praktiškai neįmanoma. Juk chirurgijos skyrių ten nebeliko, nes žmonės patys važiuoja operuotis į didesnius centrus. Be to, ne mažiau svarbi tinkama ir saugi priežiūra po operacijų. Rajonų ligoninėse būtina išlaikyti paslaugas, kurių žmonėms labiausiai reikia, – psichikos sutrikimų, psichosomatinių ligų gydymą, terapiją, slaugą ir palaikomąjį gydymą. Ministras kelia aktualias sveikatos apsaugos sistemos problemas, tačiau siūlo neapgalvotos priemones joms įveikti.
Vida Tavorienė
SXC.hu – Nordwest-Krankenhaus Sanderbusch nuotr.
