• Pagrindinis
  • Sveikata
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Natūralūs vaistai
    • Saugok sveikatą!
    • Sveikatos politika ir naujovės
  • Arčiau gamtos
  • Grožio formulė
  • Harmoninga pora
  • Ekologiška aplinka
  • Minčių terapija
  • Mokslo atradimai
  • Pirmoji pagalba
  • Sveika mityba
  • Tėvai ir vaikas
  • Vaizdo reportažai
Sveikatos sodas
Sveikatos sodas
  • Titulinis
  • Sveikata
    • Saugok sveikatą!
    • Ligos ir gydymo patirtis
    • Sveikatos politika ir naujovės
    • Natūralūs vaistai
    • Sveika mityba
    • Grožio formulė
    • Mokslo atradimai
    • Pirmoji pagalba
  • Santykiai
    • Minčių terapija
    • Harmoninga pora
    • Tėvai ir vaikas
  • Ekologiška aplinka
  • Arčiau gamtos
  • Vaizdo reportažai
Pagrindinis
Sveikatos politika ir naujovės

Realią naudą duoda tik reguliari sveikatos profilaktika

2012 8 vasario
Realią naudą duoda tik reguliari sveikatos profilaktika

Pavyzdžiui, asmens profilaktinė tyrimų programa padeda įvertinti širdies-kraujagyslių sistemos būklę, kepenų, inkstų, kasos, endokrininės sistemos veiklą. Kaulų tankio tyrimai iš kraujo mėginio parodo, ar toli pažengusi osteoporozė. Parengtos priešvėžinio ištyrimo vyrams ir moterims, virusinių hepatitų, cukrinio diabeto, moters hormonų, viršsvorio ištyrimo ir kitos programos.

Geriau rūpintis sveikata žmones skatins ir laboratorijų tinklo organizuojamos šalyje žinomos prevencinės akcijos, kurių metu tyrimai atliekami su didele kainos nuolaida nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų kainų.

„Realią naudą duoda tik reguliari sveikatos patikra. Net geriausi gydytojai ir aukščiausių standartų diagnostikos technologijos nepadės išvengti ligų, jeigu pats žmogus nesirūpins savo sveikata ir nežinos, kaip tai daryti. Labai svarbu profilaktinei patikrai sudaryti palankias sąlygas ir tinkamai šviesti visuomenę“, – pastebėjo „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.


Nuotr.„Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.

Pasak jo, išsivysčiusiose valstybėse efektyviai priimami naujausi tyrimų ir gydymo algoritmai, o didžioji visuomenės dalis įsisąmonino reguliarios patikros svarbą. Prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą paskatina ir ekonominiai svertai. Vakarų šalių draudimo kompanijos įpareigoja savo klientus periodiškai atlikti būtinus profilaktinius tyrimus. Jei apdraustasis nepasitikrino, jam susirgus gali būti neapmokėtos gydymo išlaidos.

Lietuvoje specialistai daug kalba apie sveikatos prevencijos svarbą. Daugybė pavyzdžių rodo, kokios skaudžios gali būti įsibėgėjusių ligų pasekmės. Tačiau oficialiai pripažįstama, kad reguliarus sveikatos patikrinimas mūsų šalyje dar netapo norma ir kasdienybe. Šiai sričiai skiriama per mažai lėšų.

Akivaizdu, kad profilaktinis sveikatos pasitikrinimas kainuoja daug mažiau nei ligų gydymas. Kaip žinoma, vėžiu sergančio žmogaus gydymui per metus reikia skirti apie 100 tūkst. litų.

Mūsų šalyje jau kelerius metus vykdomos Ligonių kasų atskirai finansuojamos kasos širdies ir kraujagyslių susirgimų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio prevencinės programos.

Visuomeninės organizacijos ragina jas tobulinti. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija ankstyvosios prostatos vėžio patikros programai yra perpus sumažinusi finansavimą. Todėl rizikos grupės vyrai nemokamai išsitirti PSA gali tik kas antri metai. Daugelio sirgusiųjų šia onkologine liga patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.

Gimdos kaklelio vėžio patikros programa pasinaudoja mažiau nei pusė rizikos grupės moterų, valstybė nefinansuoja tikslesnių citologinių tyrimų.
Pirminės sveikatos priežiūros centruose pacientai kartą per metus gali atlikti ir bendrą sveikatos būklės įvertinimą. Tačiau atskiro finansavimo tam nėra. Ne kartą pastebėta, kad gyventojams pritrūksta informacijos apie priklausančius profilaktinius tyrimus, nepakankamai skatinama profilaktiškai rūpintis savo sveikata.

Specialistų pastebėjimu, liga formalių patikros grafikų nežiūri: ją gali netikėtai išprovokuoti staigus stresas, šaltis ar kiti neigiami veiksniai.

Facebook Twitter Google+ LinkedIn
Panašūs straipsniai
Maisto gamyboje jau draudžiama naudoti titano dioksidą

Maisto gamyboje jau draudžiama naudoti titano dioksidą

2022 8 vasario
Atsakymas į LRT tyrimą apie STI – tiesa iš pirmų lūpų

Atsakymas į LRT tyrimą apie STI – tiesa iš pirmų lūpų

2022 7 sausio
Dauguma gyventojų nepritaria dabartiniam COVID-19 pandemijos valdymui

Dauguma gyventojų nepritaria dabartiniam COVID-19 pandemijos valdymui

2021 12 spalio
Sveikatos teisės institutas kviečia valdžios institucijas bendradarbiauti dėl COVID-19

Sveikatos teisės institutas kviečia valdžios institucijas bendradarbiauti dėl COVID-19

2021 16 rugsėjo
Medicinos ir teisės profesionalai: „Jaučiame atsakomybę padėti Lietuvai suvaldyti neigiamas pandemijos pasekmes“   

Medicinos ir teisės profesionalai: „Jaučiame atsakomybę padėti Lietuvai suvaldyti neigiamas pandemijos pasekmes“  

2021 30 rugpjūčio
Kada onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai sulauks europinio lygio gydymo?

Kada onkologinėmis ligomis sergantys Lietuvos pacientai sulauks europinio lygio gydymo?

2021 26 rugpjūčio
Apie mus

„Kuo arčiau Gamtos, tuo daugiau sveikatos!“, – taip žvelgia sveiko gyvenimo būdo ir medicinos portalas „Sveikatos sodas“, savo veiklą pradėjęs 2006 metais.

Naujausi įrašai
  • Top 5 vasaros BBQ patiekalai
  • Dylantys dantys – odontologas pataria, kaip to išvengti
  • Rankos nykštį atkūrė iš kojos piršto
  • Gurkštelti tikrumo: pabandykite arbatos puodelyje atrasti ypatingą Kretos dvasią
  • Rauginti daržoves galima net miesto namų virtuvėje – svarbiausia žinoti vieną principą
Informacija
  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Privatumas
© UAB "Informacijos linija"
Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas