O ko gi nusižengimų nedaryti, jei už pirmą kartą tegauni 7 eurų baudą? Tuokart pašalini, o po metų, suėjus senaties terminui, užfiksuoti nauji vėl tebus baudžiami ta pačia – juokinga – suma.
Užteršti daugiau nei pusė
Sveikatos apsaugos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės pavedimu visuomenės sveikatos centrai apskrityse šių metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais tikrino, ar baseinuose teikiamos paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus.
Atliktų patikrinimų duomenimis, daugiau nei pusė (53 proc.) šalies baseinų paslaugos buvo teikiamos, pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Dažniausiai laboratorinių tyrimų rezultatai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nepasirūpinta atlikti būtinų tyrimų (21,2 proc.), vykdyta netinkama patalpų ir įrangos priežiūra (20,6 proc.), veikla vykdyta net neturint leidimo-higienos paso (12,7 proc.).
Anot sveikatos apsaugos viceministrės J.Zinkevičiūtės, jei baseino vandens laboratorinių tyrimų rezultatai neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai reiškia, kad vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos koncentracija baseino vandenyje yra didesnė arba mažesnė nei nustatyta Higienos normoje, o amoniako, chloroformo koncentracija didesnė nei reglamentuojama.
„Jeigu dezinfekcijai naudojamos medžiagomis koncentracija mažesnė negu nustatyta – vandens dezinfekavimas yra neefektyvus, jei didesnė – kyla pavojus žmogaus sveikata. Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai sudaromos palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis. Esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.
Pavyzdžiui, Vilniuje kai kurių tirtų baseinų vandenyje buvo rasta koliforminių bakterijų, žaliamėlė pseudomona, helmintų kiaušinėlių. Tai reiškia, kad žmogus, siekdamas aktyviai leisti laisvalaikį baseine, visai netikėtai gali sunegaluoti. Taigi, labai svarbu, kad patys baseinai atsakingai vykdytų savikontrolės tyrimus, tinkamai prižiūrėtų, valytų ir dezinfekuotų ne tik vandenį bet ir aplinką.
Kita vertus, pats baseinų vanduo, jei yra tinkamai paruoštas, mažiausiai pavojingas užsikrėtimo atžvilgiu“, – teigia viceministrė.
Anot jos, daug didesnę grėsmę kelia dušo kabinos, persirengimo kambariai, įvairūs guminiai kilimėliai, takeliai. Didžiausia rizika per juos užsikrėsti odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis liaudyje vadinamomis „grybeliu“, karpomis, odos pūliniais susirgimais ar net niežais. Taip pat yra galimybė apsikrėsti legionelioze.
Kai kuriems žmonėms gali atsirasti sveikatos problemų, nesusijusių su užkrato patekimu į organizmą. Šiltas ir drėgnas oras baseinų patalpose gali būti pavojingas astma sergantiems bei chlorui jautriems, alergiškiems žmonėms.
Pixabay.com/Unsplash nuotr.
Patikrinimai parodė, kad kai kuriuose baseinuose plovinių nuo dušų ar vonių paviršių mikrobiologinis tyrimas neatitiko reikalavimų. Penktadalyje sostinėje patikrintų baseinų nustatytu periodiškumu neatliekami būtini savikontrolei tyrimai, rečiau nei reglamentuojama valomi baseino sienos ir dugnas, veikla vykdoma neturint leidimo-higienos paso.
Baudos kelia juoką
Už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus buvo taikomos administracinės poveikio priemonės – įspėjimai ar baudos, nurodyta pašalinti trūkumus bei atlikti pakartotiniai patikrinimai, kurių metu vertinta, ar įvykdyti visuomenės sveikatos specialistų nurodymai.
Deja, atvejų, kai net ir pakartotinių patikrinimų metu nustatomi pažeidimai, išvengti nepavyko. Kodėl? Atsakymas paprastas. Už pirmą kartą nustatytus pažeidimus skiriama pusė minimalios baudos. Tai yra apie septynis eurus. Už grįžtamosios kontrolės metu nustatytus pažeidimus bauda didėja nuo 57 iki 434 eurų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė sutiko, kad baudos tokiais atvejais yra juokingos ir dažnai neapsaugo nuo pakartotinių pažeidimų.
„Baseinų situacija nėra gera, tą galiu patvirtinti. Informuojant apie patikrinimą, pažeidimų fiksuojama apie šešiasdešimt procentų, o reaguojant į skundus, operatyvieji patikrinimai mums rodo, kad pažeidimų aptinkama net iki 78 procentų.
Pavasarį, kai Vilniaus mieste tikrinome baseinus, pirmą kartą nustačius pažeidimus skyrėme tas nustatytas mažąsias baudas. Deja, rasti du baseinai, kurie pakartotinio patikrinimo metu pažeidimų nebuvo pašalinę. Tai – UAB „Rukainių pramogos“ ir UAB „Alicante“ valdomi baseinai. Pirmoji minėta įmonė jau susitvarkė, o antrajai – pirmą kartą skyrus baudą, liepos mėnesį, grįžtamosios kontrolės metu, pažeidimai buvo nepašalinti, nesikreipta dėl veiklai vykdyti būtino dokumento. Kitaip tariant, baseinas šioje įmonėje veikė be higienos paso. Liepą dėl jo pagaliau kreiptasi, deja, jis neišduotas dėl pakankamai grubių pažeidimų. Todėl įmonė nubausta ir trečiąkart. Taip jis iki šiol yra likęs ir praktiškai neturi teisės vykdyti baseino veiklos.
Manome, kad baudos tokiais atvejais iš tiesų yra per mažos. Jas reikia didinti. Pirmą kartą skyrus septynių eurų baudą pakanka juos pašalinti grįžtamosios kontrolės metu. Kitas tyrimas atliekamas tik po metų, o tuomet jau kaip ir baigiasi administracinio pažeidimo terminas, tad faktiškai už antrą kartą fiksuojamą pažeidimą baudžiama kaip pirmą kartą“,– pasakoja A.Razmienė.
Pixabay.com/David Mark Lietuviai labiau vertina Vakarų šalių baseinus
Tarp kitko:
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A.Razmienė dar prisiminė prieš trejus metus Europos komisijos užsakymu atliktą vartotojų pasitenkinimo paslaugomis tyrimą. Lietuviai taip pat buvo paprašyti įvertinti grožio, baseinų ir panašias paslaugas. Šalies baseinai, deja įvertinti blogiausiai visoje Europos Sąjungoje.
Viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė dabar inicijavo higienos normos peržiūrą. Sutinku, tikrai reikia tam tikrus dalykus griežtinti, mat palyginus su kitų šalių gerąja praktika, erdvės tam tikrai yra“, – teigia A.Razmienė.
P.S.
„Villa Alcante“ direktoriaus pavaduotoja prisitačiusi ponia Loreta išgridusi „Lietuvos sveikatos“ klausimą, kasgi nutiko, kad dėl pažeidimų įmonė buvo nubausta pakartotinai, telefonu situaciją komentuoti atsisakė.
Gintarė Kaminskienė
Pixabay.com/Selina Toonen nuotr.
