Abejotina nauda
Teigiama, kad skiepai išgelbėjo žmoniją nuo daugybės sunkių ligų. Difterija, stabligė, maras, raupsai didžiojoje pasaulio dalyje išnyko tik todėl, kad atsirado skiepai nuo šių ligų. Bet yra ir kitokių nuomonių. Iki atsirandant vakcinoms, mirtingumas nuo infekcinių ligų jau buvo sumažėjęs apie 80–90 proc. Tam įtakos turėjo gerėjančios gyvenimo sąlygos, visų pirma atsiradusi kanalizacija, elementari higiena, transporto sistema, mitybos pokyčiai ir gerėjanti medicinos paslaugų kokybė. Pastebėta, jog žmonės suserga tomis ligomis, nuo kurių jau buvo anksčiau imunizuoti.
Yra nuomonių, esą seniai suprasta, kad vakcinos – ne panacėja, o didelis pelno šaltinis. Patys vakcinų gamintojai negarantuoja 100 proc. veiksmingumo. Vakcinoms nepalankius rezultatus fi ksuojanti sistema per 20 mėnesių pasaulyje užregistravo daugiau nei 54 tūkst. vakcinų sukeltų neigiamų reakcijų. Nacionalinis vakcinų žalos fondas, įkurtas 1986 m. tam, kad kompensuotų vakcinų padarytus nuostolius, iki šios dienos išmokėjo kompensacijų daugiau nei už milijardą dolerių.
Farmacininkų pelno šaltinis
Pasak gydytojo infektologo Arvydo Ambrozaičio, skiepai gali sukelti ir nepageidaujamą šalutinį poveikį, tačiau nauda nepalyginti didesnė nei galima žala. „Moksliniais tyrimais įrodyta vakcinų nauda. Skiepijimas nuo gripo duoda didelę ekonominę naudą valstybei. Skiepų nuo gripo tikslas – sumažinti ne sergamumą, o mirtingumą ir komplikacijų dažnį, ypač rizikos grupėms“, – teigia prof. habil. dr. A.Ambrozaitis.
Jau dabar pasaulio farmacijos pramonė yra uždirbusi apie 16 mlrd. dolerių. Daugelio pasaulio šalių vyriausybės užsakė milžinišką kiekį eksperimentinės ir mažai ištirtos vakcinos, neva apsaugančios nuo H1N1 (kiaulių) gripo. Tačiau ar ši vakcina nėra pavojingesnė už patį gripą, pasaulio sveikatos organizacija nekalba. O medikai reiškia susirūpinimą, kad naujoji vakcina nepakankamai ištirta ir kad jos poveikis, ypač vaikams, nežinomas. Visi, kas skiepysis nuo kiaulių gripo, taps eksperimentiniais triušiais, mat vakcina sukurta labai skubotai.
Viena vakcina liaudžiai, kita – valdžiai
Prancūzijos sveikatos ministrę šalies politikai kaltina dėl to, kad pripirko per daug vakcinos ir dabar jos nėra kur dėti, nes žmonės nenori skiepytis. Vakcinos neišnaudoja ir švedija.
Airija valstybės lėšomis ketina paskiepyti visus šalies gyventojus, Didžioji Britanija – apie pusę. Vokietijoje vyriausybės nariams, aukštiems valdininkams ir kariškiams užsakyti kokybiškesni preparatai, nesukeliantys šalutinio poveikio, o antrarūšes vakcinas ketinama atiduoti liaudžiai. Apklausos duomenimis, savanoriškai skiepytis nuo kiaulių gripo iki šiol planavo pusė vokiečių. Spėjama, kad paaiškėjus faktams apie dvejopą vakciną – vieną valdžiai, kitą liaudžiai, pageidaujančių skiepytis turėtų sumažėti.
Japonija vaikus masiškai skiepyti nuo gripo pradėjo jau 1960 metais. Nuo 1989-ųjų skiepijamų vaikų skaičius ėmė gerokai mažėti, bet susirgusių gripu nepadaugėjo. 1972– 1979 m. teismui buvo pateikti 142 ieškiniai siekiant prisiteisti kompensaciją už gripo padarytą žalą. Patys sunkiausi atvejai: 50 vaikų, kai juos paskiepijo nuo gripo, mirė, 35 tapo epileptikais, 49 vaikų vystymasis pradėjo staiga lėtėti.
Eksperimentuoti nebuvo laiko
Paprastai sezoninio gripo vakcina pradedama kurti anksti pavasarį, nes jai pagaminti reikia pusės metų. Pirmoji vakcina nuo kiaulių gripo pasirodė praėjus vos kelioms savaitėms nuo epidemijos pradžios. Ši vakcina dar nebuvo išbandyta su žmonėmis. Eksperimentiniai vaistai buvo pagaminti skubiai, o bandymai atlikti paviršutiniškai. Galbūt manyta, kad vakciną labiau ištirs tada, kai ji bus pradėta naudoti?
Nejaugi ja bus skiepijami ir vaikai? Nerimą kelia ir tai, kad Amerikoje išleistas potvarkis, kiaulių gripo vakcinos gamintojus apsaugantis nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, skiepų sužaloti žmonės neprisiteis jokių kompensacijų. „Vakcinos neapsaugo nuo infekcinės ligos. Tai farmacininkų sugalvota apgaulė“, – teigia Čikagoje gyvenantis pediatras dr. Mejeris Eizenšteinas (Mayer Eisenstein), vienas garsiausių JAV daktarų, kovojančių su skiepais.
Amerikietis teigia, kad didžiausia skiepų blogybė yra ne tai, kad jie neveiksmingi, o tai, kad jie labai kenksmingi, ypač naujagimiams. Daugelyje vakcinų, taip pat ir paskubomis pagamintoje vakcinoje nuo kiaulių gripo, yra gyvūninės kilmės vėžinių ląstelių, kurios žmonėms gali būti pavojingos. Skiepų nuo H1N1 sudėtyje yra pavojingo elemento skvaleno, kaip konservanto į vakcinas dedama gyvsidabrio.
Skiepai – ne panacėja
Kanadoje jau buvo atšaukta viena farmacijos bendrovės „GlaxoSmith- Kline“ vakcinos nuo kiaulių gripo partija, mat buvo užfi ksuota neįprastai daug stiprios alergijos atvejų. Dalis mirčių gali būti siejamos su skiepais. „Skiepai gali paspartinti ir išprovokuoti lėtinių ligų, kuriomis žmonės linkę sirgti iš prigimties (cukrinio diabeto, psoriazės, egzemos, Parkinsono, Alzheimerio), atsiradimą, – sako Vilniaus holistinės medicinos centro direktorė neurologė Liudmila Tamašauskienė. – Jie panašūs į tramdomuosius imuninės sistemos marškinius ir išmuša ją iš pusiausvyros, jei yra labili. Paskiepiję dažnai sergančius, alergiškus vaikus tik pabloginsime jų sveikatos būklę. Galbūt gripu jie ir nesusirgs, bet bus kitų bėdų.“
Gydytoja teigia, kad skiepai nestip rina imuninės sistemos, tik stimuliuoja viruso atpažinimą ir įsiminimą. Mažėja uždegimo tikimybė, bet didėja polinkis į alergines ir autoimunines reakcijas. „Išmintingiau būtų skiepyti tik išimtiniais atvejais, o ne masiškai, – sako L.Tamašauskienė. – Dabartinis skiepų naudojimas medicinoje – rusiškos ruletės žaidimas, kai ignoruojami individualūs dalykai. Vieniems skiepai gali padėti, kitiems – pakenkti. Jei medicina vystosi protinga linkme, turėtume išmokti skirti specifines kiekvieno žmogaus savybes ir individualizuoti gydymą. Žmonėms, turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis, skiepai tikriausiai pakenks.“
Ne taip pavojinga skiepytis sveikiems žmonėms, tačiau ar verta tai daryti, jei sveika imuninė sistema ir pati susitvarkys su gripu? Amerikiečių mokslininkas Džonas Džeikobas Kanelas ( John Jacob Cannell) gripo protrūkius sieja su vitamino D trūkumu. Masinis sirgimas gripu baigiasi prasidėjus pavasariui ir padaugėjus saulės skleidžiamos šviesos – didžiausio vitamino D šaltinio. Šio mokslininko darbus yra pripažinusi ir JAV medikų asociacija.
Gandai ar tikrovė?
Šiuolaikinės medicinos istorija pilna pačių bjauriausių atvejų. Daugelį jų nuo visuomenės pavyksta nuslėpti. Tačiau kai kurie faktai vis dėlto prasimuša pro slaptumo uždangą. Deja, niekas negali pasakyti, ar tie faktai tikri.
Gandus (o gal faktus) apie pandeminį gripą paskleidė Australijos gydytojas infektologas Adrianas Gibsas (Andrian Gibbs). Jis pareiškė, kad H1N1 virusą atsitiktinai sukūrė mokslininkai, eksperimentuodami su gripo vakcinomis. Laboratorijoje įvykus nelaimingam atsitikimui kiaulių gripo virusas pasklido į aplinką. „Vienintelė priežastis, kodėl jis gali tapti mirtinas, yra jo nenatūrali kilmė“, – sakė A.Gibsas.
Amerikietis dr. Endriu Bosvortas (Andrew Bosworth) tvirtina, kad kiaulių gripo vakcina buvo sukurta, jog farmacijos bendrovės galėtų pasipelnyti. JAV vaistų industrijos tyrinėtojai atskleidė šokiruojamus faktus – buvo demaskuotas farmacininkų kartelis, kaip įtariama, platinęs kiaulių gripą ir tuo pat metu rengęsis prekiauti vakcina. JAV spaudoje paskelbti dokumentai, kaltinantys magnatus neregėtu „pasauliniu genocidu“.
Tvirtinama, kad privataus biotechnologijų koncerno ir milijardierių magnatų kriminalinis susivienijimas veikė kurdamas pandemiją, platindamas dezinformaciją per žiniasklaidą ir reklamuodamas savo sukurtą vakciną. Mat vos tik pasigirdo apie pirmuosius kiaulių gripo atvejus, buvo išreklamuota vakcina, neva apsauganti būtent nuo šios gripo atmainos. Medikas teigia, kad 2009-aisiais kilęs kiaulių gripo protrūkis Meksikoje ir JAV vyko chaotiškai: vienu metu užsikrėtė vienas su kitu jokio ryšio neturintys ir per šimtus kilometrų gyvenantys vaikai. Vėliau susirgę žmonės taip pat neturėjo sąlyčio su šiais vaikais.
Asta Beleišienė
Martyno Vidzbelio nuotr.
