Juokinga pati formuluotė – sveikatos paslaugų teikėjai. Čia tipo gydytojai? Ar yra dar kažkas? Tai kodėl nerašyti žodžio gydytojai? Matyt, europiniam projekte buvo tokia formuluotė, tai dabar besielgdami kaip avinų banda, vadinsime gydytojus sveikatos paslaugų teikėjais?
Juokinga, kad gyventojai teigiamai įvertino “dėmesys ligų prevencijai”. Cha! Drąsiai pareiškiu, kad Lietuvoje ligų prevencijos nėra. Vyksta kelios profilaktinės patikros programos, kuriose dalyvaujantiems, t.y., nusprendusiems pasitikrinti, nereikia mokėti pinigų. Dėl gimdos kaklelio vėžio, krūtų patikra, dėl storosios žarnos vėžio ir prostatos vėžio. Kalbant apie prostatos patikros programą, mano patikimi šaltiniai pašnibždėjo, kad patys medikai nori, kad ši programa būtų pakeista. Nemokami patikrinimai vyktų ne kartą per metus, o kas tris ir dar “pakarpant” vyrų amžių. Tai kam tada tokia programa? Arba tikrinam, arba netikrinam. Tai pasityčiojimas iš Lietuvos vyrų.
Jeigu šias keturias ligas norima drąsiai vadinti prevencija, tuomet ji, tikriausiai, pas mus vyksta. Bet mano supratimu, prevencija yra kai ateinu pas gydytoją ir sakau, kad norėčiau nueiti plaučius pasitikrinti, pasidaryti vidaus organų echoskopiją, nueiti pas krūtų gydytoją, pažiūrėti, ar man nesivysto plokščiapadystė, gal dar širdies veiklą patikrinti, išsitirti dėl hepatitų, ŽIV ir t.t. ir pan.
Jeigu neturiu skundų, už visus tokius ir panašius patikrinimus turėsiu mokėti! Aš neišsigalvoju, klausiau gydytojų. Mes tiesiog esam įpratę eiti pas gydytojus, kai jau ką skauda, tada ten “aplinkui” dar tyrimų visokių pridaro. Ir visiems atrodo, kad pas mus sveikatos sistema nemokama ir prevenciška. Niekai!
Jei esi sveikas ir nori tokiu likti – už visus profilaktinius patikrinimus turėsi susimokėti! Todėl gydytojai siuntimuose rašo išgalvotas diagnozes, kažkokius skundus, kad žmogui nereikėtų mokėti pinigų. Ar jums tai panašu į prevenciją?
šiuo metu valstybiniu mastu skiriamas dėmesys tik ligoniams, tačiau visai negalvojama apie tai, kaip padaryti, kad visuomenė kuo ilgiau būtų sveika. Kad pavienis asmuo “nedasigyventų” iki operuotinos opos, kad jis kažkaip dažniau ateitų pas gydytoją. Ne vien vaistų išsirašyti. Pasitikrinti kai kažkas šiek tiek sušlubavo ir gauti rekomendacijų, kaip gyventi toliau, kad susirgimas neprogresuotų. Turėtų būti kažkokie informaciniai kabinetai, kur būtų mini skaityklos, gyvenimo būdo specialistai. Ne visuomet viskas vaistas gydoma. Lietuvoje, deja, tik taip…
Neseniai teko lankytis poliklinikoje pas savo šeimos gydytoją, eilėje prasėdėjau pusantros valandos. Ir aš žinau kodėl. Nes per dieną gydytoja turi keturis talonėlius ekstra pacientams, kuriems naktį ar iš pat ryto nutiko kažkas negero. Čia toks dalykas atskiru potvarkiu numatytas, kad viena šeimos gydytoja gali tokius keturis per dieną priimti. Tačiau atskiru potvarkiu nenumatyta, kad reikėtų tuomet daktarės dienotvarkėje palikti kokią valandą tiems “ekstriniams”, nes kai jie visi sulekia ryte, visa iš anksto ir internetu užsiregistravusi eilė pasislenka visą valandą. Visi sėdi už durų, pyksta, burba, gydytoja vienam pacientui paskui net penkiolikos minučių negali skirti.
O paskui visokie valdininkėliai savo ataskaitose rašo apie lėšų optimizavimą. Paimkite eilinę polikliniką ir peržiūrėkite jos darbo įpročius. Ir nereikės savivaldybių politikiukams kiekvienų rinkimų metų žadėti, kad jie sumažins eiles poliklinikose. Eilės poliklinikose – tai ne tik valstybinių lėšų, tai atskiro žmogaus lėšų (išreikštų laiku) eikvojimas. Nuo mažų dalykėlių prasideda didelės reformos.
Sveikatos ministerijos pranešimas, išplatintas žurnalistams, išdidžiai pavadintas “Lietuvos gyventojai sveikatos paslaugų teikėjams rašo teigiamą pažymį”. Aš asmeniškai už požiūrį į ligų prevenciją visai sveikatos sistemai kartu su tais mistiniais paslaugų teikėjais rašau kuolą. Ir nepatenkinamą pažymį už nesugebėjimą sutvarkyti ministerijai pavaldžių įstaigų darbo organizavimą.
SXC.hu nuotr.
