Prašo atšaukti rodiklį
SAM nustatė, kad 2011 m. hospitalizacijos rodiklis (atvykusių į stacionarą pacientų skaičius per metus) pasieks 18 žmonių tūkstančiui gyventojų. Šiemet šis rodiklis 2 punktais didesnis. Mokslininkai ir ekspertai sako, kad tokie hospitalizacijos rodikliai iš viso neturėtų būti taikomi ligoninėse, ypač per ekonominį sunkmetį.
Pastebima, kad krizių metu žmonių sergamumas išauga ir hospitalizacija padidėja visose pasaulio šalyse. Šalies ligoninių vadovai kviečia prisiminti Rusijos ekonomikos krizę, kada į ligonines buvo guldoma daugiau žmonių. Tačiau Vyriausybė ir SAM braižo kitokius planus – žmonių ligoninėse turi būti mažiau. Ir nesvarbu, kad tokie užmojai gali baigtis ligoninių bankrotais, kad gali būti rizikuojama žmonių sveikata.
Lietuvos ligoninių asociacija ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, sveikatos apsaugos ministrą, kad tokie planai būtų sustabdyti ir gydymo įstaigų sutartyse su ligonių kasomis nebūtų taikomas hospitalizacijos rodiklis.
„Rajonų ligoninės toliau murkdomos. Paslaugų kiekis nesumažėjo, o fi nansavimas mažinamas. Maža to, kad rajonų stacionarinės paslaugos apmokamos tik 70 proc., dar mažinamas ir hospitalizacijos rodiklis. Per sunkmetį, kai žmonės labiau serga, tokios užduotys jau kelia juoką pro ašaras“, – SAM sprendimais stebėjosi Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas, Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas Edmundas Baltakis.
Smogia rajonų ligoninėms
Pasak Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento, Anykščių ligoninės vadovo Dalio Vaigino, gydymo paslaugų balo vertės mažinimas, restruktūrizacija ir hospitalizacijos rodi klis labiausiai įtakos turės rajoninėms ligoninėms.
D.Vaiginas mano, kad hospitalizacijos rodiklis negali būti taikomas vienodas visiems rajonams, o turėtų būti diferencijuojamas pagal vietovės gyventojų kontingentą.
„Ten, kur daugiau vyresnio amžiaus gyventojų, neįgaliųjų, daugiau ir dažniau žmonių guldoma į ligoninę. Ligoniai gali būti gydomi įvairiose ligoninėse, tačiau, sudarant sutartis su ligonių kasomis, hospitalizacijos rodiklis taikomas rajono ligoninei. Tad kuo daugiau rajono gyventojų gydoma kitose gydymo įstaigose, tuo mažiau lėšų lieka vietos ligoninei. Taigi dėl šio rodiklio diskriminuojamos rajonų ligoninės“, – aiškino Anykščių rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Statistiniai duomenys rodo, kad pagal amžiaus vidurkį šalyje patys seniausi Ignalinos, Anykščių rajonai ir kt.
Gali prasidėti bankrotai
Pasak E.Baltakio, ekonomikos pagyvėjimo metais plečiant dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kitas papildomas paslaugas hospitalizacija mažėjo. Tačiau prasidėjus sunkmečiui, gyventojai dažniau guldomi į ligonines.
„Blogesnė socialinė aplinka, socialinis nesaugumas pablogina žmonių būklę. Tokios tendencijos stebimos ir kitose šalyse. Taip buvo ir Rusijos ekonomikos krizės metu. Tuomet gydėme daugiau žmonių, suteikėme paslaugų daugiau negu buvo nustatyta kvotomis. Dėl to ligonių kasos rajonų ligoninėms liko skolingos apie 130 mln. litų. Kurį laiką tai buvo įvardijama kaip skola, tačiau, prasidėjus ministrų kaitai, skolos neliko“, – tvirtino Joniškio ligoninės vadovas.
Dabar, anot E.Baltakio, jei suteikta paslaugų daugiau nei nustatyta kvotomis, ligoninėms tai gali baigtis bankrotais. „Prieš dešimt metų mažiau kainavo energija, buvo mažesnės išlaidos aparatūrai išlaikyti. Dabar viskas pabrangę, o fi nansavimas mažėja. Paslaugų kiekiui nesumažėjus, kai kuriose rajonų ligoninėse balo vertė smunka iki 0,7 ar 0,69, tad ligoninės atsidūrusios ties išgyvenimo riba“, – tikino Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.
Įžvelgia sąmoningą žlugdymą
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pripažino, kad įvestas hospitalizacijos rodik lis yra nelogiškas, nepagrįstas ir gali sužlugdyti ne vieną ligoninę. Pasak parlamentaro, dėl šio rodiklio taikymo, pavyzdžiui, Rokiškio ligoninė netenka per 1 mln. litų, Pasvalio ligoninė – apie 700 tūkst. litų, Molėtų ligoninė – apie 200 tūkst. litų fi nansavimo.
„Tai populiacinis rodiklis, o sergamumas priklauso nuo daugelio veiksnių – šalies ekonomikos, pragyvenimo lygio, socialinės aplinkos, šeimos gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų darbo ir kt. Stacionarių gydymo įstaigų veikla hospitalizacijos rodikliui turi tik nedidelę įtaką“, – aiškino A.Matulas.
Seimo narys pabrėžė, kad hospitalizacijos rodiklį taikyti tokiu metu, kai sumenkęs fi nansavimas dėl restruktūrizacijos ir sumažinta paslaugų balo vertė, vadinasi, ekonomiškai sužlugdyti kai kurių rajonų ligonines.
„Komitete buvo nuspręsta, kad šis rodiklis turi būti atšauktas iki liepos 1 d. Jei to nebus padaryta, turėsime kelti klausimą dėl pasitikėjimo kai kuriais pareigūnais. Gali kilti dvejonių, ar tokiais sprendimais sąmoningai nesiekiama ekonomiškai sužlugdyti rajonų ligonines“, – pareiškė A.Matulas.
Žmonės bijo gydytis
SAM nubrėžtas hospitalizacijos rodiklis gali visiškai sužlugdyti dėl restruktūrizacijos labiausiai nukentėjusias 10 šalies rajonų ligonines, kuriose nebeliko reanimacijos, stacionarių chirurgijos ir kitų paslaugų. Kai kurie medikai sako, kad šių įstaigų jau nebeišeina vadinti ligoninėmis.
„Turime kone 4 mln. litų mažesnį biudžetą ir bandome prisitaikyti dirbti tokiomis sąlygomis. Mūsų galimybės dirbtinai ir stipriai susiaurintos“, – apgailestavo Akmenės ligoninės vyriausiasis gydytojas Aleksandras šalavėjus.
Akmenės ligoninėje nebeliko Reanimacijos, Chirurgijos, Ausų, nosies ir gerklės, Ginekologijos, Endokrinologijos, Neurologijos skyrių. Ligoninės vadovas sutiko, kad, netekus svarbių gydymo skyrių, ligoniams tokioje ligoninėje atrodo, kad iš viso nesaugu gydytis.
„Daugiausia problemų gali iškili netekus Reanimacijos skyriaus. O juk pasitaiko komplikuotų infarktų, širdies ritmo sutrikimų ir kt. Maža to, kad mūsų ligoninėje uždarytas šis skyrius. Nei šiaulių, nei Mažeikių ligoninėse, į kurias vežami mūsų rajono gyventojai, nepadaugėjo reanimacijos lovų“, – apmaudavo A.šalavėjus. Pasak ligoninės vadovo, Akmenės gyventojams sudėtingiau ir dėl to, kad rajonas ribojasi su Latvijos siena, todėl pakraščių gyventojams didesni atstumai iki kitų ligoninių.
Perlenkta lazda
Stasys Gendvilis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas
Dabar taikyti Lietuvoje europinį hospitalizacijos rodiklį būtų per anksti ir neteisinga. Reikėtų atsižvelgti į šalies demografi nę struktūrą – vidutinis gyventojų amžius auga, pagyvenusių žmonių daugėja, o jiems paprastai reikia daugiau visokių gydymo paslaugų. Be to, šalies rajonuose nėra gerai išvystyta ir socialinė infrastruktūra. Prieš penkerius ar šešerius metus, kai atkreiptas dėmesys į šiuos rodik lius, hospitalizacija sumažėjo apie 10 proc. Tuomet buvo galimybių ją mažinti. Tačiau per pastaruosius metus hospitalizacija mažėja labai nedaug. Vadinasi, rezervai jau yra išnaudoti.
Rengiama programos pataisa
Birutė Kavaliauskienė, Valstybinės ligonių kasos prie SAM Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja
Hospitalizacijos rodiklis yra skaičiuojamas ne ligoninei, o populiacijai (savivaldybės arba šalies mastu). Siektinas rodiklis (18 atvejų 1000-iui gyventojų) – tai vidurkis šalies mastu, kuris gali šiek tiek skirtis atskirose savivaldybėse. Skaičiuojant šį rodiklį įvertinama ir gyventojų amžiaus struktūra (vyresnių nei 65 m. žmonių dalis populiacijoje). Atsižvelgiant į sunkią ligoninių ir gyventojų ekonominę padėtį, šiuo metu rengiama Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos pataisa, kuria siektinas hospitalizacijos rodiklis šalyje bus padidintas vidutiniškai iki 20.
Vida Tavorienė
Martyno Vidzbelio nuotrauka
