Tačiau trauktis neketinantis ministras sako, kad kito kelio užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę į nemokamą gydymą nėra – tik didinti valstybinio sektoriaus finansavimą.
Rodo į Konstituciją
Konstitucijos 53 straipsnis skelbia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
„Sveikatos apsaugos sistemoje yra labai daug šešėlinės ekonomikos reiškinių. Blogai, kai ir viešasis, ir privatus sektoriai susijungia per laboratorijas, tyrimus ir pan. Gydytojai pusę etato dirba vienoje įstaigoje, pusę – kitoje. Tada susidaro galimybė manipuliuoti eilėmis, privačiam sektoriui skirti brangius tyrimus, o viešajame sudaryti dideles eiles“, – sakoma ministro V.Andriukaičio pranešime spaudai. Jis grupelei žurnalistų pažadėjo savo idėjas plačiau pristatyti specialioje spaudos konferencijoje.
„Mano konstitucinė pareiga – valstybės biudžeto apsauga ir įstatymų vykdymas. Todėl viešieji finansai bus visų pirma nukreipiami į valstybinį sektorių. Tik tuomet, kai valstybė nebegalės patenkinti stacionaraus gydymo poreikio, tada rengsime paslaugų iš privataus sektoriaus pirkimo konkursus“, – teigė V.Andriukaitis.
Laukia projekto
Ministro teigimu, įstatyme bus nustatyta tvarka, kokioms sąlygomis galima sudaryti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis dėl valstybės lėšų skyrimo. Turėtų atsirasti eilių, terminų, tyrimų pagrįstumo ir tyrimų atlikimo kontrolė. Tačiau „Valstiečių laikraščio“ kalbinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SSRK) nariai sakė, kad projekto nėra matę, tik girdėję įvairiomis progomis ministro viešai išsakytas idėjas.
SSRK pirmininkė Dangutė Mikutienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad ji negali pritarti tam, ko kol kas nėra. „Nėra ko komentuoti“, – sakė ji, pridūrusi, kad reikės palaukti ne tik V.Andriukaičio projekto, bet ir Konstitucinio Teismo sprendimo.
Konstitucinis Teismas, be kita ko, turės ištirti, ar Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostata, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešojo konkurso būdu, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Taip V.Andriukaičio oponentai sureagavo į ministro siūlymus įvesti gydymo įstaigų vadovų rotaciją. Pats V.Andriukaitis yra pagarsėjęs tuo, kad nuolat inicijuodavo kreipimusis į Konstitucinį Teismą pačiais įvairiausiais klausimais.
Kviečia diskutuoti
Antrą bandymą „prastumti“ įstatymo pataisą lydi plati propagandinė kampanija. Ministras V.Andriukaitis nuolat susitinka su įvairiomis interesų grupėmis ir kviečia jas diskutuoti.
Ministras aiškina, kad nestinga iššūkių sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimo, organizavimo, vadybos, valdymo, administravimo srityse, tačiau daugiausia dėmesio skiria valstybinio ir privataus sektoriaus santykiams optimizuoti. „Tie, kurie sako „pinigai vaikšto paskui ligonį“, iš tikrųjų siekia vieno: kad pinigai vaikščiotų vietoj ligonio. Ir niekam neįdomus gydymas. Sveikatos apsauga rizikuoja tapti verslu, kuriame liga yra pelno garantija, o profilaktika ir sveikata apskritai – kažkas, kas trukdo nematomoms laisvosios rinkos rankoms“, – teigiama viename iš gausybės V.Andriukaičio pranešimų spaudai.
Pasak ministro, šešėlinį verslą galima įveikti tik bendromis valdininkų ir medikų pastangomis, viešai apie jas kalbant. „Gana apgaulės, gana pelnytis iš žmonių ašarų ir neišmanymo“, – sakė V.Andriukaitis.
Tačiau nepanorėję skelbti savo pavardės medikas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad V.Andriukaičio laukia toks pats likimas, kaip ir kiekvieno ankstesnio sveikatos apsaugos ministro: iš pradžių sakomos gražios ir skambios frazės, vėliau imamasi galios žaidimų dėl įtakos, o finale viskas bus taip, kaip sako didžiųjų ligoninių vadovai, todėl teigiamų permainų nebus.
Didins korupciją?
Be kita ko, V.Andriukaitis siekia grąžinti savivaldybėms teisę neleisti steigtis privačioms pirminės sveikatos gydymo įstaigoms, kuri buvo panaikinta 2007 m. „Tai yra daroma tam, kad savivaldybės galėtų planuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų išsidėstymą taip, kad jos būtų arčiau gyventojų, – aiškino V.Andriukaitis. – Dabar yra absoliuti anarchija – įstaigos dažniausiai yra susikoncentravusios aplink didžiąsias poliklinikas, o didžiojoje dalyje miestų ir rajonų, deja, tolygaus išdėstymo nėra.“
O opozicija atkerta, kad teisė savivaldybėms spręsti, kokiai privačiai įstaigai leisti steigtis, o kokiai – ne, didins korupciją. Be to, išduodant leidimus steigti įstaigas, neretai suveikia politinė konjunktūra, kai asmuo negauna sutikimo, nes meras priklauso kitai partijai.
Konkurencija pasiteisino
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas praėjusią savaitę VLK konferencijoje teigė, kad konkurencija tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojų labiausiai pasiteisino šeimos medicinos srityje.
šioje konferencijoje diskutuota, kiek Lietuvoje įsigalėjęs sveikatos priežiūros paslaugų rinkos reguliavimas ir kiek paslaugų teikėjų veikia laisvosios konkurencijos sąlygomis. „VLK atsakinga už tai, kad gyventojai gautų visa, ką jiems garantuoja Konstitucija ir įstatymai, kad jų sveikatos priežiūros išlaidos būtų apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Ligonių kasos atsako už PSDF lėšas: jų planavimą, administravimą, panaudojimo kontrolę ir kita. Vadinasi, ligonių kasos yra pirmiausia lėšas reguliuojanti institucija – veikianti taip, kad fonde sukauptos mokesčių mokėtojų ir valstybės lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai, bet ir neviršijant biudžeto galimybių ir visada laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos“, – teigė A.Sasnauskas.
Paklaustas, ką mano apie aktualią šiuo metu konkurenciją tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, jis pripažino, kad konkurencija Lietuvoje pasiteisino tokiose srityse, kaip šeimos medicina. A.Sasnausko nuomone, konkurencija gali būti naudinga ir kai kuriose kitose ambulatorinės pagalbos srityse, tačiau ji esą yra neperspektyvi stacionarinės pagalbos srityje, kur „reikia vengti perteklinių paslaugų“.
Žuvo nelygioje kovoje
Privačių vaistinių atstovai teigė, kad praėjusią savaitę pirmą kartą per 20 metų buvo pakviesti į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Ten jie kalbėjo apie nelygias konkurencinės kovos sąlygas farmacijos sektoriuje, netolygų vaistų prieinamumą geografiniu ir kainų požiūriais. Tačiau privatininkams ministras V.Andriukaitis iš karto pabrėžė, kad keliami klausimai turi būti sprendžiami remiantis ne laisvosios rinkos, o socialiai orientuotos rinkos požiūriu.
Kaip susitikime sakė Lietuvos farmacijos sąjungos pirmininkas Eduardas Tarasevičius, Lietuvoje privačių vaistinių nuolat mažėja. „Nedaug liko privačių vaistinių, nes daugelis žuvo nelygioje kovoje su didžiaisiais vaistinių tinklais“, – sakė jis.
Susitikime vaistininkai pateikė daug „nelygios kovos“ pavyzdžių. Kaip vieną svarbiausių veiksnių, sudariusių prielaidas nelygiai konkurencinei kovai atsirasti, vaistininkai nurodė didžiųjų vaistinių tinklų suaugimą ir sąsajas su didmeninės vaistų prekybos firmomis. Anot Universiteto vaistinės direktorės Rimos Losinskajos, didmenos ir mažmenos sąsajos kitose ES valstybėse netoleruojamos, nes tai sudaro sąlygas manipuliuoti kainomis, parduoti vaistą netgi mažesne kaina nei savikaina, ko negali sau leisti savarankiškos vaistinės. Vaistininkai taip pat kalbėjo apie agresyvią didžiųjų vaistinių tinklų plėtrą, rinkodarą, reklamą, siūlė riboti vaistinių steigimą arba reguliuoti jų tinklą teritoriniu principu, uždrausti vaistų reklamą per televiziją. Pasak vaistininkų, vaistai yra specifinė prekė, esą jie „gali būti ne tik vaistas, bet nuodas“.
Vaistininkė Elvyra Girdenienė iš šiaulių siūlė atidžiau žiūrėti, kaip išleidžiami PSDF pinigai. Anot jos, žmonės dažnai apsidžiaugia žiniomis, kad vienokie ar kitokie vaistai parduodami be jokių priemokų, ir perka juos reikia, ar nereikia. „Priemoka reikalinga, tada žmonės labiau skaičiuotų, o vaistinėms nereikėtų priimti atgal kartais net po 10 kg pasenusių preparatų“, – įsitikinusi ji.
Kompensuojamiesiems vaistams iš PSDF biudžeto per metus skiriama apie 800 mln. Lt, o visos vaistų rinkos apyvarta siekia 2 mlrd. Lt.
Prašoma papildomų pinigų
Kovo pabaigoje SSRK pareiškė, kad šiemet ligoniams gydyti pinigų neužteks – sveikatos priežiūros įstaigoms esą trūksta 145,3 mln. Lt. 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas siekia 4,1 mlrd. Lt. D.Mikutienė sakė, kad krizinė situacija gydymo įstaigose susidarė dėl sumažinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinio įkainio. 2011 m. už kiekvieną išleistą litą gydymo įstaigos gaudavo 0,92 Lt, o pernai – 0,89 Lt.
Jos teigimu, labiausiai lėšų trūksta rajonų ligoninėse ir greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kur sutaupyti neįmanoma. Mat buvusioji Vyriausybė finansavimą susiejo su gyventojų skaičiumi – jų mažėjant, mažėja ir lėšų suma, o greitąją pagalbą vis tiek privalu suteikti.
SSRK siūlo trūkstamas lėšas paimti iš PSDF rezervo, kuriame yra 266 mln. Lt ir dar 40 mln. Lt neplaninių lėšų. Tačiau šių pinigų negalima liesti, nes Lietuva pažeistų fiskalinės drausmės įsipareigojimus, viršytų fiskalinio deficito rodiklį, o Europos Komisija privalėtų sureaguoti ir iškelti biudžeto deficito perviršio bylą, be to, iškiltų grėsmė euro įvedimui.
KOMENTARAI
Rodo daug ryžto
Sergejus Muravjovas , „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Mūsų visuomenė ne tik susitaikiusi su kyšiais sveikatos apsaugos sistemoje, bet net tiki, kad jie pagerina gydymą ar medikų paslaugas. Manau, vieną dieną atsakingiems pareigūnams teks visiems susitarti, gerai tai, ar blogai, gal galima kyšius įvardyti kaip dovaną, arba priešingai – viską uždrausti ir imtis teisėsaugos represijų. Svarbu, kad būtų sutarimas.
Ministras V.Andriukaitis rodo daug ryžto siekdamas sutramdyti neskaidrius procesus, kurių šioje srityje tikrai netrūksta. Be to, ypač daug klausimų kelia viešieji pirkimai, ir ne tik farmacijos srityje. Visų tyrimų duomenimis, sveikatos sistemoje vykdomi viešieji pirkimai yra vieni labiausiai susijusių su korupcija.
Nacionalinėje kovos su korupcija programoje įsipareigota korupciją sveikatos apsaugos sistemoje sumažinti 15 proc. – tai didelis rodiklis, todėl ministro ryžtas teikia vilčių.
Misija neįmanoma
Laimutis Paškevičius , Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas
Pati idėja visą sveikatos priežiūrą padaryti nemokamą ir tik valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose yra utopinė. To nėra niekur pasaulyje – nei ES šalyse, kur sveikatos apsaugai skiriama 9–10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nei JAV, kur tam skiriama net 17–18 proc. BVP. Tokios idėjos įgyvendinimas būtų komunizmas. Norai sveikatos apsaugą padaryti nemokamą yra geri, bet tai neįmanoma misija, ir aš nesuprantu, kodėl apie tai išvis kalbama.
Jau dabar sveikatos priežiūrai pinigų trūksta, ir iškyla didelė tikimybė, kad toliau trūks dar labiau. O lėšų reikėtų skirti dvigubai daugiau bent tam, kad visa sistema veiktų nepriekaištingai. Pernai privačiose gydymo įstaigose lankėsi 4 mln. žmonių, neskaitant atėjusių atlikti tyrimus ar procedūras, 900 tūkst. žmonių yra įsiregistravę pas privačius šeimos gydytojus. Ar įsivaizduojate kokia susiklostytų situacija, jei visi jie pajudėtų į valstybines įstaigas?
Arūnas Daugėla
SXC.hu – Russel Weller nuotr.
