Gauna neigiamų emocijų
JAV atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad smurtas televizijoje turi didelį poveikį vaiko polinkiui smurtauti. Su tuo nesutinka dalis žiniasklaidos verslo atstovų. Pasak jų, jei yra paklausa, tai reikia tokio žanro pasiūlos. Laidų vedėjai sutartinai šaukia – tokios laidos populiariausios. Esą, jei žiūrovai nežiūrėtų, tai jų ir nebūtų.
Televizijoje dirbusi Dangė Remeikaitė nesutinka su teiginiu, kad paklausa diktuoja pasiūlą. „Jei vaikui išvirsi košės, jis ją ir valgys. Jei parduotuvėse, pavyzdžiui, nebūtų bulvių traškučių, jie dingtų ir iš mūsų raciono. Taip ir su televizija: ką rodo, tą ir žiūrime. Juk pasirinkimo nėra, – sakė Dangė. – Televizija turėtų prisiimti atsakomybę už visuomenės luošinimą ir bukinimą.“
Iš tiesų, ką rodo lietuviškoji televizija patogiausiu laiku, kai televizorius pritraukia daugiausia žiūrovų? Grįžę iš pamokų vaikai dažnai prisėda prie televizoriaus. Ir ką mato? Popietiniai smurto persmelkti animaciniai filmai, o vėliau, kai iš darbų grįžta tėvai, darosi dar „smagiau“ – televizininkai mus bukina pokalbių, publicistinėmis ir pramoginėmis laidomis, kurios taip pat nėra visai nekaltos.
Pasak psichologo Aurimo Pūro, vaikai, stebėdami pramogines laidas, patiria daug neigiamų emocijų.
„Pokalbių laidose dažnai ginčijamasi, rėkiama, vartojami aplinkinius žeminantys epitetai. Laidą stebintis vaikas visą tą chaosą priima kaip normalų bendravimą ir pritaiko jį realiame gyvenime. Štai dėl ko vaikai taip nemoka diskutuoti, į darbą dažnai paleidžiami kumščiai – juk visa tai matoma ir pramoginėse laidose“, – teigia psichologas.
„Sveiki gyvi“
Prieš kelerius metus Lietuvoje lankęsi italų televizininkai stebėjosi: „Kriminalines laidas jūs rodote geriausiu laiku, kai gyventojai grįžta iš darbų. Italijoje tokiu metu rodomos kultūrinės laidos, o po 23 val. vietos atsiranda ir kriminalams.“
A.Pūro nuomone, laidos, kuriose karaliauja smurtas ir prievarta, Lietuvoje rodomos per anksti, tačiau ir patys tėvai turėtų rūpintis, ką žiūri jų atžalos.
„Kriminalinės laidos neturėtų būti rodomos iki 23 val., kai prie televizijos dažnai susėda tėvų neprižiūrimi vaikai. Bet tėvai turi šviesti ir patys auklėti vaikus: kokias laidas galima žiūrėti, kiek laiko skirti internetui ir panašiai. Suaugusieji dažnai visą atsakomybę užkrauna mokyklos pedagogams, o patys neturi laiko net pasiteirauti vaikų, kaip jiems sekasi, kuo jie domisi, – pasakojo psichologas. – Smurtas televizijoje labiausiai veikia tuos vaikus, kurie negauna dvasinių vertybių iš tėvų. O atžalos, jaučiančios glaudų ryšį su atsakingais tėvais, moka kritiškai atsirinkti reikalingą informaciją.“
Kinijos pavyzdys
Kaunietė Laima Vareikytė sako, kad vaikus skatina pasirinkti ir žiūrėti šviečiamąsias, kultūrines laidas. „Aš nenoriu, kad jie matytų visą tą bjaurastį „Faruose“, kuriuose net pareigūnai nemoka gražiai sakinio suregzti. Mano vaikai mokosi atsirinkti tai, kas jiems naudinga. Devynmetis sūnus mėgsta laidas apie gamtą, o šešiolikmetė duktė televizoriaus beveik nežiūri. Jai užtenka žinių ir informacijos internete, – pasakojo kaunietė mama. – Esu prieš kriminalines laidas. Neigiamų emocijų užtenka ir taip. Vakare tiek man, tiek vaikams norisi pailsėti po darbų ir mokslų, o ne gauti papildomą dozę neigiamų istorijų.“
Kol Lietuvos televizijose vakarais karaliauja smurtas, kraujas ir bukos pramoginės laidos, komunistinė Kinija, atrodo, pasiryžusi kovoti su televizininkų „nekalta“ pasiūla. Remdamasi valstybine Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ BBC pranešė, kad paklusdami vyriausybės įsakymui Kinijos palydovinės televizijos kanalai nuo šių metų sausio 1 d. dviem trečdaliais sumažino pramoginių laidų skaičių.
Geriausiu laiku per savaitę rodomų pramoginių laidų sumažėjo nuo 126 iki 38. Kinijoje televiziją žiūri apie 95 proc. iš 1 mlrd. 300 mln. Šalies gyventojų. Tai didžiausia auditorija pasaulyje. Visi 34 Kinijos palydovinės televizijos kanalai gali nuo 19.30 iki 22 valandos rodyti tik dvi pramogines laidas per savaitę. Be to, transliuotojai privalo tarp 6 valandos vakaro ir vidurnakčio rodyti bent 2 pusvalandžio trukmės žinių laidas.
Pramoginėmis įvardijamos pokalbių, žaidimų ir „KK2“ tipo laidos. Gal ir mums reikėtų pasekti Kinijos pavyzdžiu? Kol kas mūsiškės televizijos niekieno nevaržomos augina intelekto nesužalotų lietuvių kartą. Tik atspariausieji moka kritiškai įvertinti situaciją ir pasirinkti informacijos teikėjus, tačiau dažniausiai patys tėvai, o kartu ir jų vaikai, šventai įsitikinę, kad viskas, ką rodo televizija, yra neginčytina tiesa, ir paklusniai „valgo“ smurtu ir buku bulvaru persmelktas publicistines laidas.
Vismantas Žuklevičius
SXC.hu – www.digital-delight.ch nuotr.
