Velkamės ES uodegoje
Lietuvos vyrai gyvena 10 metų trumpiau nei europiečiai, moterys – 4 metais. Taigi 20-64 metų gyventojų mirtingumas mūsų šalyje yra vienas blogiausių Europoje. Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė 3 metais atsilieka netgi nuo tų šalių, kurios į ES įstojo kartu su Lietuva. Moterų gyvenimo trukmė naująsias ES šalis 0,3 metų lenkia.
Didžiausią įtaką skirtumui tarp Lietuvos ir senųjų ES šalių vyrų vidutinės gyvenimo trukmės turėjo mirtys nuo išorinių priežasčių, kurios lėmė 51 proc. Šio skirtumo. Mūsų šalies moterų gyvenimo trukmės atotrūkį išorinės priežastys lėmė 36 proc., širdies ir kraujagyslių ligos – 33 proc.
Lietuvos 20-64 metų vyrų mirtingumas nuo savižudybių beveik didžiausias ES, moterys užima trečią vietą.
Bendras 20-64 metų amžiaus Lietuvos vyrų mirtingumas beveik 3 kartus, moterų – apie 2 kartus didesnis nei ES senbuvėse. Deja, naujausios tendencijos nieko gera nežada – atotrūkis tik gilėja.
Tyrime pažymėta, kad didžiausią įtaką visuomenės sveikatos būklės atotrūkiui tarp naujųjų ir senųjų ES valstybių turi gyvensenos veiksniai, pirmiausiai – alkoholio vartojimas, rūkymas ir neteisingi mitybos įpročiai.
„Rezultatai verčia susimąstyti, kokių tarpžinybinių poveikių priemonių reikia imtis, kad keistųsi žmonių požiūris į sveikatą. Mat gyvensenos ypatumai be galo susiję su pagrindinėmis lėtinėmis ligomis bei vėžiniais susirgimais“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė.
ES ekspertai, įvertinę rezultatus, ketina prašyti Europos Komisijos pagalbos naujoms ES, kad greičiau sveikatos srityje kuo greičiau pasivytų senbuves. Pilotinėmis būsimo projekto valstybėmis pasirinkta Lietuva ir Serbija.
Anot ministerijos sekretoriaus Romualdo Sabaliausko, Lietuvos sveikatos rodikliai tokie prasti pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje mažai dėmesio skiriama pirminei profilaktikai, vykdant įvairias su sveikata susijusias tarpžinybines sveikatinimo programas nenoriai dalyvauja kiti sektoriai – žemės ūkio, ekonomikos, švietimo.
Didžiausia problema – alkoholis
„Silpniausia mūsų grandis – vyrai. Reikia pažymėti, kad jie gyvena trumpiausiai Europoje tik dėl savo elgsenos ypatumų. Todėl žmones būtina mokyti, kad jie suprastų – sveikata yra brangesnė nei ją vertina patys. Šiuo metu savivaldybėse kuriami visuomenės sveikatos biurai, kurie ir turės vykdyti šią misiją“, – teigė valdininkas.
„Sveikatos ugdymo sistema pas mus iš tiesų apgailėtina. Aš jos nematau. Todėl steigiamų biurų pagrindinė veikla turėtų būti ne rinkti informaciją, o mokyti gyventojus“, – įsitikinusi Kauno medicinos universiteto docentė Jūratė Klumbienė.
20-64 metų Lietuvos rizika mirti įvardyta 40 proc., šalyse senbuvėse – 17 proc. Moterų rodiklis – atitinkamai 15 ir 9 proc.
Tyrimo duomenimis, daugumą priešlaikinių mirčių dėl lėtinių ligų ar išorinių priežasčių lemia alkoholis. Prie jo poveikio priskiriamos ir didelis savižudybių skaičius bei žūtys keliuose.
Jaunesnių nei 44 metų Lietuvos vyrų mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, 6 kartus viršijo ES senbuvių vidurkį, , 45-64 metų grupėje – 4 kartus. Moterų mirtingumas atitinkamai didesnis 4 ir 3 kartus.
Tabako vartojimas, anot ekspertų, lėmė 30 proc. sveikatos rodiklių atotrūkio tarp naujųjų ir senųjų ES šalių. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad Lietuvos moterų mirtingumas dėl tabako sukeliamų ligų yra vienas mažiausių Europoje.
Anot Kauno medicinos universiteto atstovo, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovo dr. Aurelijaus Verygos, rūkančių moterų skaičiaus augimą stabilizavo tabako reklamos draudimai. Tuo tarpu praėjusiame dešimtmetyje dėl patrauklios rinkodaros rūkančių moterų skaičius buvo išaugęs net du kartus. Šios situacijos pasekmes dar tik pajusime – lėtinės ligos išsivysto per 10-15 metų.
„Dažnai tenka girdėti, kad mes esą negalime pagrįsti, kad dėl alkoholio ar tabako turime sudėtingą visuomenės sveikatos situaciją, šis tyrimas sudeda visus taškus, – pasidžiaugė A. Veryga. – Diskusijos dėl alkoholio reklamos ribojimo prasidėjo tik pernai. Iki tol mes gerinome jo prieinamumą, dabar matome, kur atsidūrėme“.
Anot mediko, žmonės savaime nepradeda gerti, tam reikalinga apgalvota rinkos strategija, kuri mūsų šalyje iš tiesų pasiteisino. „šios dvi pramonės – alkoholio ir tabako – gyvena iš sergančių, priklausomybę turinčių žmonių, todėl jos turi būt kontroliuojamos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Inga Saukienė
