Europos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl transriebalų naudojimo apribojimų maisto gamybos pramonėje, todėl artimiausiu laiku maisto gaminių gamintojai turės keisti produktų sudėtį. Įgyvendinant šią rezoliuciją, produktų su transriebalais neliks per dvejus metus. Iki šiol maisto gamintojų transriebalų rūgštys kaip riebalai buvo vartojami plačiai, nes yra pigūs, dėl išskirtinių fiziko-cheminių savybių (atsparumas aukštai temperatūrai bei oksidacijai) plačiai naudojami kepiniams, gruzdintiems patiekalams gaminti, išliekant geroms pastarųjų skoninėms savybėms.
„Deja, vis dar maisto gamintojų paruošiamuose maisto produktuose ir gaminiuose transriebalų vartojimas iki šiol nebuvo tinkamai reglamentuotas. Sveikatai pavojingus transriebalus vartotojai gaudavo naudojant greitai paruošiamus kai kuriuos kulinarijos, konditerijos gaminius, greito maisto užkandžius. Pagaliau priimtas visiems vartotojams naudingas sprendimas, kuris, tikimės, padės gerokai prailginti daugelio mūsų gyvenimo trukmę“, – komentavo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas doc. Raimondas Kubilius.
Jo teigimu, Lietuvoje, kur mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vienas didžiausių Europoje ir siekia 56 proc., šių riebalų vartojimas maisto pramonėje vis dar buvo nereglamentuotas, o vartotojai – nepakankamai informuojami.
„šių sveikatai žalingų riebalų daugiausia greitojo maisto restoranų patiekalų ir produktų asortimente, konditerijos gaminiuose, šaldytuose pusfabrikačiuose, spragėsiuose, traškučiuose ir margarine. Bet apie transriebalus žmonės beveik nieko nežino, informacijos trūksta, o Lietuvoje net nebuvo privaloma etiketėse nurodyti, kiek įvairių hidrintų, hidrolizuotų, transformuotų ar pusiau hidrintų sveikatą nepalankiai veikiančių transriebiųjų rūgščių yra maisto produktuose.“, – teigė R. Kubilius.
Nors pasaulinė sveikatos organizacija dėl to jau seniai reiškia didelį susirūpinimą, tačiau daugelis vartotojų apie pavojų sveikatai keliančias vartojamų produktų sudedamąsias dalis vis dar nieko nežino, o maisto pramonė apie tikslius transriebalų kiekius nutyli.
Patekę į mūsų organizmą transriebalai – chemiškai pakeisti dažniausiai augalinės kilmės riebalai – neigiamai veikia lipidų kiekį kraujyje, didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina „gerąjį“ cholesterolį. Dėl savo cheminės struktūros transriebalai neįsisavinami ląstelių ir audinių, sunkiai pašalinami iš organizmo, todėl kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, taip didindami aterosklerozės, insulto, infarktu ar kitų ligų išsivystymo riziką.
„Atkreipiame dėmesį, kad 2 proc. padidinus iš transriebalų rūgščių gaunamų kalorijų suvartojimą, širdies ligų rizika išauga net 25 procentais. Todėl kai kurios Europos šalys – Danija, Austrija, Vengrija, kaimyninė Latvija – jau anksčiau ėmėsi reguliuoti riebiųjų žudikų kiekį maiste bei aiškiai informuoti vartotojus, kiek tokių medžiagų jie suvartoja. Tai efektyvi į visuomenę nukreita šKL prevencijos poveikio priemonė“, – sakė R. Kubilius. Jo teigimu, situacija turėtų pasikeisti Europos Parlamentui priėmus rezoliuciją dėl transriebalų naudojimo apribojimų maisto gamybos pramonėje.
Pixabay.com/fgmsp nuotr.
