Didžioji dalis vaiko dienos – prie kompiuterio. Tik pora savaitinių kūno kultūros pamokų. Sveikatos specialistas per dieną turi apibėgti kelias mokyklas, nes už etatą turi aptarnauti 1000 arba 500 mokinių. Užimti tėvai neturi kada mokyti vaikų sveikos gyvensenos. Dažnai ir patys gyvena nesveikai. Tuomet vaikai naudojasi vis platesne nesveikos gyvensenos pasiūla.
Fizinės ir dvasinės traumos
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro bei Privalomojo sveikatos draudimo duomenys rodo, jog nuo 2010 metų kasmet vis prastesni Lietuvos vaikų sveikatos rodikliai.
Infekcinių ir parazitinių ligų išaugo nuo 78,5 iki 114,2 atvejų tūkstančiui gyventojų, kraujo ir kraujodaros ligų nuo 13 iki 21,8, endokrininės sistemos ligų nuo 32,4 iki 98,4 , psichikos ir elgesio sutrikimų nuo 60,4 iki 70,6, nervų sistemos ligų nuo 29,9 iki 35,4, akių ligų nuo 187 iki 250, ausų nuo 60,3 iki 81,4.
Daugiausia, 655 iš tūkstančio vaikų serga kvėpavimo sistemos ligomis. Kas aštuntam sutrikęs virškinimas. Kasmet sistemingai daugėja vaikų traumų ir susižalojimų. Pavyzdžiui 2013 metais tūkstančiui vaikų teko beveik 118 traumų dėl išorinių padarinių.
Lietuvoje dėl išorinių padarinių, tyčinių susižalojimų ar sužalojimų miršta daugiausia vaikų Europos Sąjungoje. Mažiausia vaikų dėl šių priežasčių žūsta Graikijoje. Vilniaus universiteto docentės Sigitos Lesinskienės tyrimas parodė, kad 5,5 procento vaikų bandė nusižudyti, 11,9 procento buvo linkę save žaloti.
Lietuvos vaikai prasčiau vertina savo gyvenimo kokybę negu kitų ES šalių moksleiviai. Gal todėl jie nevertina gyvenimo ir vis dažniau pasiduoda populiarėjantiems alkoholio ir narkotikų vartojimo, rūkymo bei kitiems savęs žalojimo reiškiniams.
Tam, matyt, lemiamos reikšmės turi socialinės sąlygos. Pavyzdžiui, Kelmės rajono, kur didelis nedarbas, labai daug emigravusių žmonių, moksleiviai turi dar didesnį polinkį į suicidines mintis ir savęs žalojimą negu vidutiniškai Lietuvoje. Kelmės krašte daugiau vaikų psichikos bei elgesio sutrikimų. Nors daugelis kitų sveikatos rodiklių dėl kaimiško gyvenimo būdo, sveikesnio maisto yra geresni negu vidutiniai šalies rodikliai.
Sveikos gyvensenos turi mokyti mokykla
šiaulių universiteto docentas Jūra Vladas Vaitkevičius, parengęs pranešimą Kelmėje vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje, apgailestavo, jog universitetas jau 15 metų rengia sveikatos mokslų edukologus, tačiau sveikatos ir sveikos gyvensenos disciplinos neintegruotos į mokyklų programas.
Daugelyje Europos mokyklų sveikatos specialistai mokiniams veda sveikos gyvensenos pamokas. Lietuvoje sveikatos specialistas, norėdamas su mokiniais aptarti vieną ar kitą problemą, turi įsiprašyti į klasės auklėtojo valandėlę. Mokymo programoje nėra numatyta sveikatos pamokų.
Freeimages – Markus Boelling nuotr.
„Ankstyvas sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas turi didžiausios įtakos žmogaus gyvenimui. Vaikas mokykloje praleidžia po 10 – 12 valandų. Jokia kita institucija negali pasiekti mokykloje vykdomos veiklos masto, – teigia Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė, – todėl kiekvienoje mokykloje reikalingas sveikos gyvensenos koordinatorius, kuris nuo pat mažens vaikams diegtų sveikus įpročius, rengtų juos gyvenimui, profesinei veiklai ir šeimai.“
Deja, pasak L.Balčiūnienės, šiandieninė sveikatos specialisto finansavimo tvarka yra tokia: viena sveikatos specialisto pareigybė vietovėse, kuriose yra daugiau kaip 3000 gyventojų steigiama tūkstančiui mokinių, o tose vietovėse, kur gyventojų mažiau negu 3000, ši pareigybė steigiama 500 mokinių.
šiuo metu, kai mokinių skaičius sparčiai mažėja, tik vienoje kitoje mokykloje gali būti steigiamas visas sveikatos specialisto etatas. Dažniausia sveikatos specialistai turi bėgioti per kelias mokyklas. Kartais dirbdami vienu etatu, jie aptarnauja po 6 ugdymo įstaigas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažnas sveikatos specialistas turi tik 0,2 etato. Koks tokio darbo efektas?
Norint nuosekliai vykdyti sveikatinimo programą kiekvienoje ugdymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jos dydžio, privalėtų būti atsakingas žmogus, kuris koordinuotų procesą, suteiktų naujausių žinių, konsultuotų mokinius, jų tėvus ir mokytojus.
Veikia ir negatyvi aplinka
Mokinių sveikatos stiprinimo prielaidas tyrę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto habilituotas daktaras Apolinaras Zaborskis ir doktorantas Tomas Vačiūnas pastebėjo, jog vaikų sveikatai labai daug reikšmės turi ir negatyvūs aplinkos veiksniai.
Vaikų psichiką ir sveikatą veikia intensyvus eismas, apleisti namai, nešvara, šiukšlynai, girtavimas, narkotikai jų gyvenamoje aplinkoje, nusikalstamumas, reketas, vandalizmas, higieninės sąlygos mokyklose, prastos sąlygos sportuoti, triukšmas.
Be to, vaikams labai svarbus ir mikroklimatas mokykloje. Teigiamai veikia geri mokinių tarpusavio santykiai, ryšys su mokytojais, saugumas, psichologinis palaikymas. Tai gerina sveikatą ir kelia motyvaciją mokytis. Vaikai noriau eina į mokyklą.
Tačiau daugelyje tirtų mokyklų buvo nurodytos problemos, kurios skaitina bėgti iš pamokų. Tai nuovargis, konfliktai, patyčios, netinkamas mokytojų elgesys, kai priimant visai mokyklai svarbius sprendimus neatsižvelgiama į mokinių nuomonę.
Pastebėta, jog mokyklos mikroklimatą galėtų pakeisti, jeigu čia dirbtų daugiau vyrų. Tyrimas atskleidė, jog 86 procentai mokyklose dirbančių mokytojų yra moterys, vyrų – tik 14 procentų.
Berniukai neturi vyriško gyvenimo pavyzdžio, autoriteto. Vyro įvaizdį ir vyriškumo pavyzdį jiems formuoja aplinka, kurioje tie pavyzdžiai ne visuomet teigiami.
Nerūkantis, alkoholio nevartojantis, išsilavinęs mokytojas vyras galėtų būti puikiu pavyzdžiu berniukams, pakeisti jų vertybines nuostatas. Šiandieninė situacija berniukų auklėjimui gali turėti daug neigiamų pasekmių. Beje, tos pasekmės jau ir matomos. Berniukų sveikata neretai prastesnė negu mergaičių.
Menkas fizinis aktyvumas
Tyrime konstatuota ir nepakankamas mokinių fizinis aktyvumas. Vyresniųjų klasių programose numatytos tik dvi savaitinės kūno kultūros pamokos. Ne paslaptis, jog daugelis mokinių ir šių dviejų pamokų bando visaip išvengti.
Judėjimo trūkumą bandoma kompensuoti sporto būreliais. Tačiau būrelius lanko tik suinteresuoti mokiniai. Tie, kurie nenoriai lanko kūno kultūros pamokas į būrelius taip pat neis. Mokiniams, ypač rajonų, trūksta baseinų, su judėjimu susijusių užsiėmimų, įvairesnės ir patrauklesnės veiklos.
Kūno kultūros akademijos docentė Rasa Jankauskienė siūlo sveikatos politiką mokyklose sutelkti ir į kūno kultūros mokytojo asmenybę. Jis turi išaiškinti mokiniui, jog sportas ne vien judėjimas, bet ir teisingas kvėpavimas, negatyvių emocijų, streso valdymas, socializacija ir komunikacija.
Kūno kultūros pamokos būtų patrauklesnės, jeigu jos vyktų ne po 45, o po 90 minučių, paliekant ilgesnę pertrauką, kad pasportavęs mokinys dar turėtų laiko nusiprausti duše, persirengti, nes daugelį nuo kūno kultūros pamokų dar atkrato ir skubėjimas, bėgimas į pamoką suprakaitavus, tiesiai iš sporto salės.
Regina MUSNECKIENĖ
“šiaulių kraštas”
http://www.skrastas.lt
Freeimages – Markus Boelling nuotr.
