Pasak VVKT viršininko Gintauto Barcio, 2010-2011 m. valstybei pradėjus taikyti kainų reguliavimo priemones – nustačius naują kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų apskaičiavimo tvarką, pradėjus reguliuoti nekompensuojamųjų vaistų prekybos antkainius, generiniai vaistai (žinomų vaistų atitikmenys, turintys tą pačią veikliąją medžiagą, tą patį poveikį ir dozes) pateko į kompensavimo sistemą.
“Kompensuojamųjų vaistų kainos stabilizavosi, o ir nekompensuojamųjų vaistų kainose atsirado pigimo tendencijų”, – tendencijas nurodo G. Barcys. Tačiau jis pastebi, kad intensyvus vaistų kainų ribojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių: “Maža mūsų šalies rinka nėra labai patraukli vaistų gamintojams, todėl taikant ypač griežtas kainų reguliavimo priemones, dalis gamintojų gali nuspręsti netiekti Lietuvos rinkai vienokių ar kitokių vaistinių preparatų, dėl to nukentėtų vaistų asortimentas ir prieinamumas vartotojams”. G. Barcio nuomone, rinkos reguliavimą reikėtų tęsti skatinant vaistų gamintojus, didmeninio vaistų platinimo įmones bei vaistines konkuruoti platesniu asortimentu ir prieinamomis kainomis.
Atsižvelgdamas į tyrimo metu surinktą medžiagą, G. Barcys teigia, jog sveiką konkurenciją galėtų aktyvinti toliau tęsiama valstybinė generinių vaistų patekimo į Lietuvos rinką bei kompensavimo sistemą skatinimo politika. “Mažiems generinių vaistų gamintojams patekti į rinką padėtų paprastesnė nacionalinė vaistų registracijos procedūra bei tolesnis kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų reguliavimas pagal pigiausią produktą, – sako VVKT vadovas. – Maksimalūs prekybos antkainiai nekompensuojamiesiems vaistams toliau turėtų būti reguliuojami, siekiant kad vaistai nebrangtų galutiniam vartotojui. Taip pat būtina vietos vaistinių preparatų gamintojams sudaryti sąlygas konkuruoti su užsienio gamintojais”.
Tyrimo metu buvo identifikuota svarbi problema: Lietuvoje vaistinių tinklai užima didžiąją mažmeninės vaistų rinkos dalį ir konsoliduojasi su vaistų didmeninio platinimo įmonėmis. Tai lemia, kad gamintojų įtaka formuojant vaistų asortimentą ir kainodarą mažėja, o valstybinio reguliavimo priemonės gali būti nepakankamai efektyvios, nes jų poveikis nesiekia vaistų platinimo grandies. Taip pat tyrimas parodė, jog dėl šalyje susiformavusios atskirų rinkos dalyvių išskirtinių pozicijų mažėja vaistų prieinamumas vartotojams tiek kainų, tiek asortimento požiūriu.
“Susiduriant su vaistų patekimo į platinimo grandį problema, mažėja valstybinio reguliavimo įtaka vaistų kainoms ir asortimentui,- pastebi tyrimo ekspertas, gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras Vytautas Basys. – Nors kompensuojamųjų vaistų kainų reguliavimo politika sudaro sąlygas patekti į rinką ir kompensavimo sistemą pigesniems generiniams vaistams, tačiau jiems nepakliuvus į vaistinių lentynas, vaistų prieinamumas vartotojui nedidės”. Prof. dr. Vytautas Basys teigia, kad būtent todėl tolesnės valstybinio vaistų kainų ir asortimento reguliavimo priemonės turėtų būti nukreiptos ne vien į gamintojų, bet ir į vaistų platinimo grandinės lygmenį, pirmiausia, stengiantis išplėsti vaistinių tinklų siūlomų vaistų asortimentą.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos įmonių – vaistinių preparatų gamintojų – produkcija sudaro tik nereikšmingą rinkos dalį. Vertinant 2010 m. parduotų pakuočių skaičių, Lietuvos gamintojų produkcija sudarė vos 0,43 proc. kompensuojamųjų vaistų segmento, ir 4,89 proc. receptinių nekompensuojamųjų vaistų segmento. 2003 m. Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre buvo registruoti 637 Lietuvos gamintojų vaistai, tačiau iki 2010 m. jų sumažėjo 68,98 proc., ir į Lietuvos vaistų rinką šalies gamintojai tiekė tik 192 vaistinius preparatus.
Prof. dr. Vytauto Basio teigimu, mūsų šalies vaistų gamintojams užimant nereikšmingą Lietuvos vaistų rinkos dalį, nesudaromas konkurencinis spaudimas importuojamiems vaistams ir neišnaudojamas turimas šalies farmacijos specialistų potencialas. Tyrime lyginant vietos gamintojų užimamas rinkos dalis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, nustatyta, kad daugelyje šalių, turinčių vietines farmacijos pramonės tradicijas, situacija skiriasi.
VVKT viršininkas G. Barcys įsitikinęs, jog būtina atsižvelgti į tai, jog vietos vaistų gamintojai sukuria valstybei didelę pridėtinę vertę, didindami bendrąjį vidaus produktą (BVP), kurdami aukštos kokybės darbo vietas, skatindami aukštųjų technologijų augimą (vaistų gamyba priskiriama aukštųjų technologijų sektoriui). “Todėl svarbu, kad valstybė remtų vietos gamintojus, sudarydama jiems palankias sąlygas vykdyti mokslinius tyrimus, diegti modernias vaistų gamybos technologijas, kurti naujus vaistus ir juos greitai registruoti, – teigia G. Barcys. – Toks valstybės palaikymas prisidėtų prie siūlomų vaistų asortimento plėtimo bei kainų mažinimo, didintų vaistų prieinamumą vartotojams, taip pat gerintų Lietuvos vaistų importo-eksporto balansą ir skatintų lietuviško farmacijos sektoriaus, kaip aukštųjų technologijų srities, plėtrą”.
VVKT vadovui pritaria ir prof. dr. V. Basys. Jo nuomone, vadovaujantis užsienio šalių pavyzdžiais, galima prognozuoti, kad naudojant įvairias vietos vaistų gamintojų rėmimo priemones, jiems pavyktų užimti bent 20 proc. Lietuvos vaistų rinkos – jų pardavimai siektų 200-300 mln. Lt. Specialistas pabrėžia, kad vietinės vaistų pramonės skatinimas galėtų būti vienu iš šalies ekonomikos plėtros prioritetų.
SXC.hu – Tanya Harding nuotr.
