– Gerai žinome, kad pirmauja ir daugiausiai gyvybių nusineša kraujotakos ligos. Ar kvėpavimo sistemos susirgimai nelieka pavojingos statistikos šešėlyje?
– Tai aktuali problema. Nors plaučių ligos sudaro vos keturis procentus visų mirčių priežasčių, tačiau, pavyzdžiui, plaučių vėžys užima penktą vietą tarp dažniausiai 16-64 metų amžiaus vyrus pasiglemžiančių ligų, plaučių uždegimas yra dešimtoje vietoje. Bene didžiausią iššūkį šiandien kelia tuberkuliozė. Jau ilgą laiką esame juoda dėmė Europos žemėlapyje – sergamumo šia liga rodikliai mūsų šalyje tarp Senojo žemyno valstybių yra vieni aukščiausių. Be abejo, tai – ne vien medicininė, bet ir socialinė problema, kurią reikia spręsti kompleksiškai.
Lėtinės plaučių ligos praktiškai yra nepagydomos, tačiau šiuolaikinės gydymo technologijos leidžia jas kontroliuoti. Pavyzdžiui, nors astma serga penki šeši procentai žmonių, daugeliu atvejų jie gydomi ambulatoriškai. Tad gali susidaryti įspūdis, kad sergamumas mažėja. Tačiau aplinkos taršos problema ir didelis alergijos paplitimas išlieka, todėl šios ligos atvejų turėtų tik daugėti.
– Pasaulinė sveikatos organizacija ką tik paskelbė, jog nuo oro taršos kenčia devyniasdešimt procentų pasaulio gyventojų.
– Globaliai yra kalbama apie oro taršos įtaką plaučių ligoms, tačiau Lietuvoje šiandien tai nėra pati opiausia problema. Didesnėje rizikos grupėje atsiduria atitinkamos profesijos žmonės, kurie nenaudoja tinkamų saugos priemonių, nors jas numato darbo taisyklės. Aišku, padidėjusi tarša gali lydėti ir namuose, rajone, kuriame gyvename, tad visi turime save saugoti. Elementarus buitinės chemijos naudojimas neužtikrinant tinkamos ventiliacijos irgi žalingai veikia plaučius. Tad visuomenės sąmoningumą kalbant apie tai reikia nuolat didinti.
– Kaip sekasi lietuviams kovoti su didžiausiu plaučių priešu – rūkymu?
– Džiugu, kad rūkymo paplitimo tarp vyrų rodikliai iš lėto gerėja. Jei prieš šešiolika metų rūkė kas antras vyras, tai dabar šį žalingą įprotį turi kas trečias 20–64 metų amžiaus stipriosios lyties atstovas. Aišku, tai ateityje atsilieps ir plaučių vėžio sergamumo statistikai, tačiau kiek tiksliai, galėsime pasakyti tik dar po keliolikos metų. Tuo tarpu rūkančių moterų nemažėja, priešingai, – netgi kiek didėja, ypač tarp merginų.
Pixabay.com/Efes Kitap nuotr.
Akivaizdu, kad dabar pernelyg aktyviai rūko jaunimas. Juos įtraukti į žalingą procesą paskatina ir naujų rūkymo prietaisų – elektroninių cigarečių – paplitimas. Įrodyta, jog jauniems žmonėms pradėjus rūkyti elektronines cigaretes vėliau pereinama ir prie tikrų. Nors iš pradžių šios elektroninės cigaretės buvo reklamuojamos kaip alternatyva įprastoms cigaretėms, visgi jos nėra saugios.
Kadangi elektroninės cigaretės rinkoje pasirodė tik prieš dešimtmetį, kol kas nėra sukaupta tikslių duomenų apie jų ilgalaikio naudojimo žalingą poveikį. Tačiau elektroninių cigarečių įkvepiamuose garuose randama, nors ir mažesniais kiekiais nei tradicinių cigarečių dūmuose, daug kancerogeninių ir toksinių medžiagų. Todėl manoma, kad ilgalaikis tokių cigarečių naudojimas taip pat gali sukelti plaučių vėžį ir kitas lėtines plaučių ligas.
– Būtų galima tikėtis dar geresnių rezultatų, jei naujoji valdžia rūkalius, pavyzdžiui, apkrautų didesniais mokesčiais?
– Tokios priemonės kaip tabako gaminių prieinamumo ir reklamos ribojimas, antireklama, draudimai tikrai veiksmingi. Su rūkymu šalyje kovojama aktyviai, yra uždrausta elektroninių cigarečių reklama, dėl draudimų rūkyti įvairiose vietose sumažėjęs pasyvaus rūkymo aktualumas. Reikia suvokti, kad rūkymas nėra toks nekaltas įprotis, jis turi pasekmių ne tik individui, bet ir visuomenei. Pavyzdžiui, vien pernai nuo plaučių vėžio mirė per tūkstantį tris šimtus žmonių. Tai – netektys šeimoms, išlaidos medicininei pagalbai.
– Tačiau plaučių vėžys užklumpa ir nerūkančiuosius. Be to, jis paprastai yra besimptomis. Kas gali apie šią onkologinę ligą anksti perspėti?
– Išties pasitaiko tokių atvejų, kai vėžys diagnozuojamas, pavyzdžiui, jaunoms, nerūkančioms, kitų rizikos veiksnių neturinčioms moterims. Ankstyvoji plaučių diagnostika aktuali pasaulyje. Ne vienas atvejis, kada dariniai plaučiuose randami visiškai atsitiktinai. Plaučių navikai gana greitai auga, nesukelia jokių simptomų.
šiandien nėra visiškai išspręsta ankstyvoji vėžio diagnostika.
Pixabay.com/Kai Stachowiak nuotr.
Tyrimais JAV nustatyta, kad patikra taikant mažų dozių kompiuterinę tomograï¬ją 55–74 m. amžiaus asmenims, rūkantiems pastaruosius 15 metų (≥ 30 pakmečių), sumažino mirtingumą nuo plaučių vėžio dvidešimt procentų. Tačiau Europos Sąjungoje vykdomi klinikiniai tyrimai nėra dar apibendrinti ir šis tyrimas dar nėra taikomas. Deja, dažniausiai onkologinės plaučių ligos aptinkamos jau pažengusios stadijos. Tuomet perspektyvos padėti yra ženkliai prastesnės.
– Kas sustiprintų šalies pulmonologų galimybes?
– šiandien pacientai gali tikrai sulaukti kokybiškos pagalbos, plaučių ligos diagnozuojamos, gydomos ir kontroliuojamos žymiai efektyviau nei prieš dvidešimt metų. Galima kalbėti apie kitas – darbo organizavimo, finansavimo – problemas, galbūt papildomos medicininės įrangos trūkumo. Tačiau pastebėjau tokią tendenciją, ypač kai buvo mažesnė žmonių migracija, buvo aukštinama Vakarų šalių medicinos pagalba. Tačiau dabar ne vienas ir ne du pacientai specialiai grįžta gydytis į Lietuvą. Tai rodo, kad medicininės pagalbos prieinamumas, diagnostikos ir gydymo kokybė mūsų šalyje yra pakankamai aukšto lygio.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytojas pulmonologas, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos pirmininkas prof. dr. Kęstutis Malakauskas
Dosjė
1978–1984 – Kauno medicinos institutas, Medicinos fakultetas. 1992 – Medicinos mokslų daktaras.
1994 – dabar LSMU Kauno klinikos, Pulmonologijos ir imunologijos klinika, gydytojas pulmonologas. Vadovauja Suaugusiųjų cistinės fibrozės centrui.
2003–2011 – docentas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
2011 iki dabar – profesorius, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
1991–2011 – Mokslo darbuotojas, KMU Biomedicininių tyrimų institutas Pulmonologijos laboratorija.
2011–2016 – vyresnysis mokslo darbuotojas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
2016 iki dabar – vyriausiasis mokslo darbuotojas, LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinika.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.
