Tūkstančių metų tradicijos
Arbatos tėvynėje Kinijoje arbata geriama jau tūkstančius metų. Iš pradžių ji buvo vartojama kaip gydomoji priemonė, kuri padeda atsikratyti nuovargio, sugrąžina organizmui mikroelementus, pakelia tonusą. Vėliau arbatos gėrimas įgijo ypatingą reikšmę: tai tapo ritualu, savotiška bendravimo ceremonija.
Žaliąją arbatą lietuviai pažino ir pripažino tik atgavę nepriklausomybę. Kokias iki tol turėjome arbatos gėrimo tradicijas? „Nebent apsicukravusios ir pastovėjusios uogienės šaukštelį į vandenį įsidėti“, — juokiasi J. Mikalauskas.
Arbatos rūšių — tūkstančiai. Arbatos krūmai auginami skirtingo klimato, dirvožemio regionuose. Gėrimo skonis, spalva ir aromatas priklauso nuo arbatžolių fermentacijos.
štai juodosios arbatos lapelius kaitina dūmuose, ji ilgiau išsilaiko šviežia nei žalioji, kuri yra mažiausiai fermentuota. Juodąją arbatą kinai vadina raudonąja, jos beveik negeria, nes arbatžolės yra prastesnės kokybės nei žaliosios arbatos.
Geltonoji ir baltoji arbata renkama iš aukštos rūšies arbatžolių. Lapeliai renkami rankomis, kada sausa ir nėra rasos.
Žalioji arbata — universalus produktas. Užpilais praplaunamos žaizdos, kinai arbatžolių deda į salotas. Arbatžolių taip pat beriama į vazoninių augalų dirvą — veikia kaip gamtinis antibiotikas ir trąša.
J. Mikalauskas pasakoja, kad žalioji arbata valo organizmą, labai tinka diabetu sergantiems žmonėms. Tačiau, anot mediko, nereikia pervertinti arbatos savybių: nors jos nauda didelė, tai — ne gyvybės eliksyras.
Jos negalima vartoti, jei turite skrandžio opaligę, nes arbata kelia rūgštingumą. Nėščiosioms nepatartina gerti nei kavos, nei arbatos, nes į jų sudėtį įeinantis kofeinas bei teofilinas kenkia kūdikiui.
Svarbiausia — šviežumas
J. Mikalauskas sako, kad geram arbatos skoniui svarbiausia arbatžolių šviežumas. Deja, į Lietuvą arbatžolės retai patenka tiesiai iš Kinijos. Pasaulyje arbatžolių derliai yra išperkami iš anksto arbatos biržose. Lietuviams arbatžoles tenka perpirkti.
Kaip žinoti, ar arbata šviežia? Anot J. Mikalausko, jei arbatžolės turi pilkšvą atspalvį, jos yra nebešviežios. Šviežių arbatžolių lapeliai, užplikyti puodelyje, turi išsiskleisti.
Įsigytos arbatžolės šviežios išliks apie mėnesį — juk dar apie metus jos galėjo praleisti kelyje į Lietuvą bei parduotuvių lentynose.
Kaip ruošti?
Anot, J. Mikalausko, arbatos nereikia užplikyti verdančiu vandeniu — geriausia šiek tiek pravėsusiu arba dar neužvirusiu. Pirmą sykį užpylus arbatžoles ir 2— 3 minutes palaukus, vanduo nupilamas. Taip nuo arbatžolių nuplaunamos dulkės, nešvarumai.
Kai kurių rūšių arbatą galima užplikyti net iki septynių kartų, o geriausias arbatos skonis atsiskleidžia arbatžoles užplikius antrą ir trečią sykį.
Per naktį pastovėjusios užplikytos arbatžolės jau nebetinkamos naudoti.
Vienam kartui optimalus arbatžolių kiekis turėtų būti 2— 3 gramai.
Jei užplikius arbatą, matoma riebalinė plėvelė vandens paviršiuje (tai daugiausia būdinga juodajai arbatai), vadinasi, išsiskyrė arbatžolių eteriniai aliejai. Tai teigiamas arbatos bruožas.
Gydytojas sako, kad per dieną arbatos galima išgerti net iki 1,5 litro. Žaliąją arbatą galima gerti kasdien, skirtingai nei vaistažoles. Jų J. Mikalauskas nerekomenduoja naudoti kiekvieną dieną: organizmas greitai pripranta ir vaistažolių užpilai tampa nebeveiksmingi.
Užsigerti vaistų žaliąja arbata negalima: ji veikia detoksikuojamai ir silpnina vaistų poveikį.
Taip pat nepatartina žaliosios arbatos gerti prieš miegą. Jautresnę nervų sistemą turintiems žmonėms bus sunku užmigti.
Gydytojas paneigė ir kitą visuomenėje įsisenėjusią nuomonę: juodoji arbata kofeino turi mažiau nei žalioji.
Arbatos su priemaišomis — prastos kokybės
J. Mikalauskas sako, kad norit įvertinti tikrąjį arbatos skonį, ją gerti reikia be cukraus, medaus ar kitų priedų. Imbieru, vaisiais, šokoladu, maloniai kvepiančiais eteriniais aliejais bandoma kompensuoti prastą arbatžolių kokybę. „Aukštos rūšies arbatos niekas negadina jokiais priedais“, — sako J. Mikalauskas.
Į aukštos rūšies arbatą dedami nebent jazminų žiedai, tačiau šie su arbatžolėmis nesumaišomi — laikomi greta, kad jazminų aromatas įsismelktų į arbatžoles.
Prasčiausia arbata, mediko žodžiais, — arbatos maišeliuose: „Tai arbatos pramonės šiukšlės“. Pakuojant tokią arbatą, į arbatžoles nuo staklių patenka dulkės, o popieriaus maišeliai suteikia arbatai nemalonų prieskonį.
Kad ir kokios arbatžolės būtų — aukščiausios rūšies, šviežios ar nešviežios, — mediko žodžiais, arbata sveikatai tikrai nepakenks. Tačiau kiekvienas arbatos mėgėjas, turi žinoti, iš ko gali rinktis.
— Ir vis dėlto ką gerti sveikiau — kavą ar arbatą? — pasiteiravome gydytojo.
— Arbata subtilesnis ir sveikesnis gėrimas nei kava. Dažniau pavartojus kavos, organizme pasireiškia kalio trūkumas, todėl traukia mėšlungis, o arbata priešingai — grąžina organizmui mikroelementus.
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas, arbatų mėgėjas Jonas Mikalauskas sako, kad arbatą gerti reikia pasimėgaujant.
“Šiaulių kraštas”
