Bulvių laikyti šviesoje negalima, kadangi jos pažaliuoja ir jose atsiranda nuodingos medžiagos – solanino. Jis sukelia pilvo skausmus, viduriavimą, galvos, gerklės skausmą, ardo raudonuosius kraujo kūnelius eritrocitus bei slopina nervų sistemą. Bulvių nepatartina laikyti ir šilumoje, kadangi jos labai greitai praranda vitaminą C. Kuo ilgiau bulvė išlaikyta ir turi daigų, tuo jos maistinė vertė yra mažesnė.
Niekšingi milijardieriai – surogatinių maisto produktų gamintojai jau buvo pradėję žmonių smegenų plovimą, kad bulves valgyti nesveika. Daugelis patikėjo ir net atsisakė bulves auginti bei vartoti mityboje bei persimetė ant ypatingai brangių makaronų, lavoninių javų dribsnių ir kito erzacmaisčio.
Kaip išsirinkti ir gaminti?
Renkantis bulves svarbu atsižvelgti į jų dydį. Nesirinkite labai didelių bulvių, kadangi jose gali būti sukaupta daugiau organizmui kenksmingų medžiagų – nitratų, švino ir kt., todėl pačios tinkamiausios yra vidutinio dydžio bulvės. Verdant bulvių nereiktų pjaustyti labai smulkiai, kadangi taip į vandenį pereina daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, dėl to nepatariama ir nuskustų bulvių mirkyti vandenyje. Lupti bulves reiktų labai plonai, kadangi prie odelės yra susikaupęs didžiausias kiekis naudingų medžiagų. Verdant bulves reiktų dėti jas jau į verdantį vandenį, ir jo turėtų būti kuo mažiau, kad tik apsemtų bulves. Jaunų bulvių niekada nereikia skusti – užtenka labai švariai nuplauti šaltu vandeniu (karštas vanduo kenkia ir maistinei vertei, ir skoniui).
Mažytes bulvytes virti reikia su kaproniniu puodų šveitikliu: bulvytes nuplaukite ir sumeskite į verdantį pasūdytą vandenį kartu su šveitikliu. Verdant besivartydamas šveitiklis gražiai nugramdys bulvyčių lupenas.
Bulvė – kaip antroji duona, visiems prieinama daržovė. Joje daug augalinės kilmės baltymų, todėl ji retai sukelia alergines reakcijas. Neverta šildyti vakarykščių bulvių, kadangi jos būna maistiniu požiūriu visai nenaudingos organizmui. Bulvių košę geriausia gardinti šaukštelių alyvų aliejaus, nes jame gausu polinesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Bulvė – geros nuotaikos daržovė
Bulves labai vertina liaudies medicina, vienu iš svarbiausių liaudiškų vaistų laikomos šviežių bulvių sultys. Jos efektyviai gydo virškinamojo trakto ligas – skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, vidurių užkietėjimą. Bulvių sultys normalizuoja skrandžio sekreto rūgštingumą, malšina pykinimą, vėmimą, skrandžio ir žarnyno skausmus, skatina opų gijimą, palengvina kasai tenkamą krūvį. Rekomenduojama šviežiomis bulvėmis gydyti druskų perteklių organizme. Šiuo atveju naudingiau vartoti ne sultis, o nuovirus. Suskaudus gerklei patariama daryti bulvių nuoviro inhaliacijas. Suskaudus gerklei, išvirkite bulvių su lupenomis , nupilkite vandenį ir, užsidengę galvą rankšluosčiu, kvėpuokite bulvių garais.
Bulvėse yra daug aukštos kokybės angliavandenių, jie suteikia sotumo jausmą, žarnyne jie suskaldomi per valandą ir po truputi pasisavinami. Tai naudinga organizmui, nes staigiai nepakyla gliukozė, lengviau dirba kasa, kurios gaminamas insulinas užtikrina gliukozės pasisavinimą. Bulvėse esantis angliavandenių kompleksas skatina serotonino, geros nuotaikos hormono, sukeliančio malonumo ir pasitenkinimo jausmą, išsiskyrimą.
Bulvėse esančios biologiškai aktyvios medžiagos stiprina jungiamąjį audinį, teigiamai veikia kraujospūdį, stiprina širdį, raumenis, kraujagysles, padeda maisto medžiagoms patekti į ląsteles, yra geras energijos šaltinis, reguliuoja vandens apytaką organizme, stimuliuoja augimą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą.
Bulvių nepatartina vartoti su duona, mėsa, paukštiena, žuvimi ir šviežiu pienu.
Sveikas valgis – virtos bulvės su raugintais kopūstais.
Viena porcija:
100 g raugintų kopūstų išmaišyti su 15 g smulkiai sukapotų svogūnų ir 30 g sėmenų aliejaus ir patiekti su 100 g virtų bulvių.
A.Vincentas Sakas,
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
