Viskas atskirai
Baltymingus ir turinčius daug angliavandenių produktus rekomenduojama valgyti atskirai. Vartojami vienu metu, skrandyje ir žarnyne jie sukelia rūgimo ir puvimo procesus, toks maistas blogai pasisavinamas organizmo, o riebalai ir angliavandeniai virsta antsvorio gramais ir kilogramais.
O iš tikrųjų? Žmogaus organizmas gamina fermentus, būtinus suvirškinti įvairius produktus, taip pat įvairius jų derinius. Rūgimas, kuriuo mėgsta gąsdinti baltymų ir angliavandenių vartojimo atskirai šalininkai, yra natūrali virškinimo stadija.
Taigi užuot galvojus apie neegzistuojančias riebalų, baltymų ir angliavandenių kovas skrandyje, geriau tiesiog pasistengti jų visų nesuvartoti per daug.
Be to, kartais principo „viskas atskirai“ laikytis būtų net neįmanoma – pavyzdžiui, 100 g duonos (ją sudaro beveik vieni angliavandeniai) yra apie 9 g baltymų.
Baltymų dieta
ši dieta pagrįsta baltymingų produktų (mėsos, žuvies, sūrio, ankštinių daržovių) vartojimu ir beveik visišku daug angliavandenių turinčio maisto (ryžių, vaisių, daržovių ir kt.) atsisakymu. Teigiama, kad ji ypač efektyviai padeda atsikratyti nereikalingo svorio.
O iš tikrųjų? Be abejo, baltymai žmogaus organizmui labai naudingi, bet jei jų suvalgoma daug, kyla grėsmė sveikatai.
Tokios dietos visai neleistina laikytis sergantiesiems inkstų, kepenų, širdies kraujagyslių ligomis, o ir sveikiems žmonėms rekomenduojama suvartoti per dieną vidutinio baltymų kiekio patartina neviršyti.
Monodietos
Tam tikrą laiką rekomenduojama valgyti tik kurį nors vieną nekaloringą produktą – kefyrą, grikių košę, daržoves, daržovių sriubą, kol kūno svoris sumažėja ir tampa normalus.
O iš tikrųjų? Smarkiai sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį pasiekiama visai kitokio rezultato, nei norėta. Organizmas būna sukrėstas streso, ir riebalai tiesiog įkalinami ląstelėse. Tiesa, raumenų masė tikrai sumažėja, netenkama vandens, todėl kilogramai ir tirpsta.
Deja, svorio sumažėjimas būna trumpalaikis. Organizmas netenka jam būtinų baltymų, kuriuos šiaip gauna tik su maistu. O dėl baltymų trūkumo sutrinka tarpląstelinės reakcijos, nutrūksta fermentų sintezė, neigiamą poveikį patiria nervų sistema ir smegenys.
Kuo ilgiau šios dietos laikomasi, tuo lėčiau mažėja svoris, nes prastėja medžiagų apykaita. Taigi visas vargas veltui.
Japoniška dieta
Iš esmės tai bedruskė dieta. Valgant nesūdytą maistą ir geriant nesūrius gėrimus iš organizmo pašalinamas vanduo – juk jį ten sulaiko druska. Ėmus maitintis įprastais produktais skysčių kiekis atkuriamas, o kartu sugrįžta ir prarastas kūno svoris.
O iš tikrųjų? Riebalų sankaupos niekur nedingo. Bet ar naudinga prarasti vandenį? Vargu. Juk gydytojai primygtinai pataria gerti daugiau vandens: jo trūkumas – labiau nei maisto – organizmo veiklą ypač sutrikdo. Taigi, užuot uoliai laikiusios japoniškos dietos, savo mitybai pritaikykite pagrindinį principą – riboti druskos kiekį.
Gaminant patiekalus jų sūdyti nereikia. Juk daugelyje produktų druskos jau yra, pvz., 100 g juodos duonos patenkina visos dienos druskos poreikį (t. y. tiek, kiek organizmui reikia).
Mityba pagal kraujo grupes
ši dieta suskirsto visus žmones į keturias dideles grupes, kiekvienai rekomenduojami ir draudžiami tam tikri maisto produktai.
O iš tikrųjų? Mokslininkams nepavyko įrodyti, kad šis metodas logiškai pagrįstas. Pėdos dydis arba plaukų spalva lygiai taip pat galėtų būti priežastis valgyti daugiau kopūstų arba morkų. Vis dėlto svarbesnis kriterijus, kaip pasirinkti tinkamiausią maistą, turėtų būti ne kraujo grupė, o žmonių lytis, rasė, amžius, veiklos pobūdis ir klimatas.
Liesėjimas nuo saldumynų
Vis populiaresnė tampa šokolado dieta – jos besilaikantieji turi per dieną suvartoti šio skanėsto 100 gramų.
O iš tikrųjų? 100 g šokolado turi 500-600 kcal, bet jį sudaro vadinamieji greitieji angliavandeniai, juos organizmas pasisavina visus ir per labai trumpą laiką, o žarnyno veiklai būtinos ląstelienos šokolade visai nėra.
Tiesa, niekas nenuginčys, kad dėl šokolade esančių „laimės hormonų“ endorfinų suvalgius plytelę gardėsio pagerėja nuotaika. Bet ji greitai subjūra, suvokus, kad organizmas tiesiog nespės sudeginti iš šokolado gautos energijos – visas su juo į kūną patekęs cukrus „nuguls“ ant klubų ir pilvo.
Taigi verta prisiminti svarbų racionalios mitybos principą – jei maiste nėra ląstelienos ir baltymų, organizmui užteks 100 g šokolado per savaitę.
Vakare nė kąsnio!
Labai paplitusi nuomonė, kad po 18 val. valgyti nebegalima, antraip visas suvartotas maistas virs kūno riebalais. Todėl daugelis siekiančiųjų sulieknėti gulasi miegoti alkani.
O iš tikrųjų? Dabar daug kas darbą baigia ir namo grįžta gerokai vėliau nei 18 val., taigi vakarieniauti tokiu laiku retai kas tegali. Tokiu atveju tektų po pietų nieko nebevalgyti iki pat pusryčių. Kai kam tai įmanoma, bet jei taip ilgai alkti per sunku, nereikia savęs kankinti ir vakarienę patartina valgyti net ir po 18 val., žinoma, ne per gausią.
Spalvų dieta
Kiekvieną dieną reikia valgyti kurios nors vienos spalvos – raudonos, žalios arba geltonos – produktus.
O iš tikrųjų? ši teorija nėra pagrįsta nei moksliškai, nei logiškai. Daug racionaliau būtų vartoti kuo įvairesnių spalvų vaisius ir daržoves, kad būtų gaunama kuo daugiau juose esančių naudingųjų medžiagų – vitaminų, mineralų ir kt.
Vietoj maisto – žolelės
Reklama mums siūlo daug įvairiausių priemonių, padedančių suliesėti – tablečių, žolelių, arbatų, pleistrų ir net auskarų.
O iš tikrųjų? Žolelių antpilai, skirti lieknėti, visų pirma yra šlapimo išsiskyrimą skatinančios priemonės.
„Stebuklingieji“ auskarai, kurių veikimo principas pagrįstas Rytų akupunktūros metodika, veikia biologiškai aktyvius taškus, esančius ausų speneliuose ir mažinančius alkio jausmą. Bet kol kas niekas negali atsakyti, kodėl šis būdas vieniems padeda sulieknėti, kitiems ne.
O prieš vartojant preparatus, darančius poveikį galvos smegenų centrams, susijusiems su apetitu, vertėtų žinoti, kad šios tabletės smarkiai veikia organizmą.
Valgyti ir lieknėti
Kai kuriems valgiams priskiriamos kone stebuklingos savybės, pavyzdžiui, manoma, kad rūgštūs pieno produktai ir kieti sūriai mažina žarnyno įsiurbiamų riebalų kiekį. Taisyklingos mitybos šalininkai itin vertina raudonąjį vyną, medų ir ananasus – pastaruosiuose esantis bromelainas degina riebalus.
O iš tikrųjų? Bromelainas – paprastas fermentas, padedantis suvirškinti maistą. Todėl ananasus verta valgyti pirmiausia dėl jų malonaus skonio ir gausybės vitaminų.
Meduje, tiesa, daug naudingų mikroelementų, bet jį sudaro paprastieji angliavandeniai, kuriems pasisavinti organizmas visai neeikvoja energijos, vadinasi, jie kaupiasi ir storina poodžio riebalų sluoksnį.
O raudonasis vynas, nors ir nėra kaloringas, skatina išsiskirti skrandžio sultis, vadinasi, didina apetitą. Taigi reikėtų apsiriboti šaukštu medaus ir 100 g vyno – toks kiekis žalos nepadarys.
Neverta tikėtis sulieknėti ir vartojant diabetikams skirtą maistą – vietoj cukraus į juos dedama ksilito ir panašių pakaitalų, kaloringumu nenusileidžiančiu ar net pralenkiančių cukrų.
Naudingų produktų – sočiai
Išgirdę apie ypač sveiką maistą kai kurie dietų fanatikai ima jį vartoti be saiko ir tikisi, kad padės jame esančios omega rūgštys, ląsteliena, kalcis ir vitaminai.
O iš tikrųjų? Vertėtų prisiminti Hipokrato taisyklę: tas pats produktas, priklausomai nuo suvartojamo kiekio, gali būti ir vaistas, ir nuodai.
O mūsų laikais mitybos specialistai netgi nustatė, kiek ko reikia valgyti. Pavyzdžiui, aliejaus ir riešutų užtenka 1-3 porcijų per dieną (1 porcija aliejaus – nuo pusės iki vieno šaukšto, riešutų – 30 g).
Daugiausia naudos vaisiai duos, jei jų bus suvalgoma 3-4 porcijos per dieną (porcija – 1 vaisius, 1 stiklinė supjaustytų vaisių, 180 ml sulčių arba pusė stiklinės džiovintų vaisių), o daržovių reikia 4-5 porcijų (porcija – 1 stiklinė susmulkintų daržo gėrybių).
Pieno produktų – neriebaus pieno – jogurto, sūrio – patartina suvartoti kasdien po 2-3 porcijas (porcija – stiklinė pieno arba jogurto, 30 g neriebaus sūrio). Duonos ir kruopų kasdien reikia 2-4 porcijų (kiekvienoje – riekutė duonos, pusė stiklinės ryžių, makaronų, perlinių kruopų arba avižinių dribsnių).
Per atostogas nesublogsi
Atostogos kurorte neatsiejamos nuo kulinarinių pagundų, o tinkamai maitintis viešbutyje nusipirkus kelialapį „viskas įskaičiuota“ niekada nepavyks.
O iš tikrųjų? Kad grįžus į namus neimtų graužti sąžinė, atostogavimo strategiją būtina numatyti iš anksto. Pirmiausia būtina vengti švediško stalo. Mokant už kiekvieną pietų ir vakarienės patiekalą atskirai vargu ar norėsis išragauti visus valgiaraštyje įrašytus skanumynus.
Niekada nereikia laukti, kol sustiprės alkis, nes alkanas žmogus suvalgo daug daugiau, nei reikia. Valgant dažniau apetitas mažėja, o nedidelis maisto kiekis lengviau organizmo pasisavinamas.
Be to, pietus patartina pradėti lengvomis daržovių salotomis – jose esanti ląsteliena greitai sukelia sotumo jausmą ir pagrindinio patiekalo tikrai užteks mažiau.
O dėl deserto verta savęs paklausti – ar jis būtinas? Tikriausiai ne.
Parengė A.GOTAUTAITĖ
