Ne veltui garsus prancūzų rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi vandenį apibūdino taip: „Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei – tu pats esi gyvybė“.
Kiek tiksliai – apsiskaičiuokite patys
Dar iš vaikystės žinome, kad be maisto žmogus gali išgyventi iki 100 dienų, o be vandens – vos kelias dienas. Paskaičiuota, jog žmogus per metus vidutiniškai išgeria apie 750 l vandens. Italai pasaulyje užima pirmą vietą pagal išgeriamo vandens kiekį. Antroje vietoje – prancūzai.
Šeimos gydytoja Jurgita Jankauskienė džiaugiasi, kad pagaliau ir lietuviai ima suprasti, kad vanduo, o ne alus ar kava karštą vasaros dieną padeda išlaikyti gerą savijautą. Juk ne veltui tvirtinama, kad vanduo gali išgydyti 99 proc. visų ligų, pradedant migrena, baigiant vėžiu, o ką jau kalbėti apie vandens teigiamą poveikį grožiui – nuolatinis vandens gurkšnojimas, kaip ir geras poilsis, laikomas svarbiausia sveikos odos sąlyga, nes apsaugo ją nuo dehidratacijos, kuri yra pagrindinė senėjimo priežastis.
Skaičiuojama, kad vandens norma per parą suaugusiam žmogui – 30 ml kilogramui kūno svorio. Taigi, jei sveriate 70 kg, per parą rekomenduojama suvartoti 2,1 l skysčių. Europos maisto saugumo tarnyba rekomenduoja sveikiems suaugusiems žmonėms per dieną išgerti 2-2,5 litrų skysčių, tačiau vandens poreikis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių. Reikiamą vandens kiekį galima apskaičiuoti pagal tokias formules: vienam kūno svorio kilogramui reikia 35 ml skysčių: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml; arba galima ir kitaip: vienai kilokalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tad, jeigu per dieną kūnas išeikvoja apie 2500 kcal, reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių.
Paprastai su maistu per dieną „sugeriame“ nuo 700 ml iki 1 l skysčių, tai skysčiai, esantys maisto produktuose, sriuboje ir pan. Vadinasi, dar 1,5 l reiktų išgerti papildomai. Tai itin aktualu šiltuoju metų laiku, kuomet žmogus gausiau prakaituoja, o kūną atvėsina vanduo. Pastarasis organizmą taip pat aprūpina mineralinėmis medžiagomis, kurių šis netenka su prakaitu. Aplinkos temperatūrai krintant dėl tam tikrų procesų, kuriuose dalyvauja vanduo, organizme kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti. Gydytoja J. Jankauskienė sako, kad geriausia gerti geros kokybės vandenį.
Vietoj vaistų – stiklinė vandens
Žmogaus embrionas, kaip ir kiekviena gyvybės forma, užsimezga vandenyje. Vos gimus, vanduo sudaro daugiau nei 90 proc. mūsų organizmo. Vėliau žmogaus kūnas sausėja – sulaukus 70 metų vandens žmogaus organizme lieka tik 60 proc. Gydytoja sako, kad organizme nuolat turi būti palaikomas vandens balansas: tiek, kiek pašalinama vandens, tiek turi būti jo ir gaunama ar pagaminama.
Mažiausią nukrypimą nuo normalios skysčių pusiausvyros organizmas nedelsiant koreguoja prakaito, šlapimo išskyrimu, papildydamas skysčio atsargas. Vanduo pašalinamas tokiu būdu: inkstai išskiria 1,5 litro, oda – 0,5–1 litrą, plaučiai – 250–350 mililitrų, žarnynas – 50–200 mililitrų. Vandens balansą reguliuoja nervų ir endokrininės sistemos. Jei iš organizmo pašalinama daugiau skysčių nei gauta, kraujyje padidėja natrio, kalio ir chloro koncentracija.
Tuomet galvos smegenys gauna signalą ir mes pradedame jausti troškulį, kuris yra geriausias vadovas, parodantis, kada ir kiek reikia vandens. Jeigu žmogus nuolat vartoja nepakankamai skysčių, troškulio pojūtis išsireguliuoja, nebejaučiama, kada būtina atsigerti. Tuomet dažnai troškulys painiojamas su alkiu: ima atrodyti, kad norisi valgyti, kai iš tikrųjų organizmas reikalauja skysčių.
Vido Venslaviškio nuotr.
Kai smegenims nepakanka vandens, žmogus gali jausti nuovargį, padidėjusį kraujo plūdimą į veidą, susierzinimą be jokios priežasties atsirandantį nekontroliuojamą pyktį, niekuo nepagrįstą nerimą, jaudulį, potraukį vartoti alkoholį, narkotikus ar rūkyti. Visi šie jausminiai indikatoriai rodo, kad vandens stoka veikia kai kurias smegenų funkcijas. Todėl, pajutę bent vieną iš minėtų simptomų, neskubėkite gerti vaistų, geriau išgerkite vandens.
Mūsų amžiaus rykštė – vidurių užkietėjimas – tai požymiai, rodantys, kad organizmui trūksta skysčių. Jei kūno ląstelės ir audiniai gauna pakankamai vandens, jis padeda natūraliomis apsauginėmis organizmo jėgomis kovoti su infekcija. Geras indikatorius, parodantis, ar organizme pakanka vandens, yra išskiriamo šlapimo spalva. Jei organizme yra optimalus vandens kiekis, šlapimas bus bespalvis, kai organizmui labai trūksta vandens, jis išskiria oranžinės spalvos šlapimą.
Vanduo – geriausias pasirinkimas
Patenkinti organizmo vandens poreikį gali tik vanduo. Arbata, kava, alkoholis ir pramoniniai gėrimai, ypač energiniai gėrimai, be cheminių komponentų, turi ir vandenį iš organizmo varančių medžiagų. Viena iš jų – kofeinas, kuris, daugelio įsitikinimu, suteikia žvalumo ir didina darbingumą, šalina nuovargį bei mieguistumą, tačiau tuo pačiu aktyvina šlapimo išsiskyrimą, taip tik dar daugiau išsausindamas organizmą.
Jeigu pastebėjote, kava nenumalšina troškulio, gerti norisi dar labiau. Jeigu karštą vasaros dieną negalite atsisakyti kavos, tam, kad išliktų vandens balansas, išgėrus kavos puodelį, reikia išgerti apie pusę stiklinės vandens. Taip pat reikia elgtis ir geriant alų, išgėrus vieną bokalą alaus išgerti vieną stiklinę vandens. Verta žinoti ir tai, kad karšti gėrimai – kava, arbata, sriuba – iš organizmo pašalina kur kas daugiau vandens, nei nekaršti gėrimai. Juos suvartojus, padidėja prakaito išsiskyrimas, nes užkaitintas iš vidaus organizmas nori atvėsti.
Gydytoja sako, kad ne pats blogiausias variantas atsigaivinti – sultys. Žinoma, šis gėrimas troškulį numalšins tik trumpam, bet kokiu atveju vaisių sultys – tai vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Mineralinis vanduo – ko gero vienintelis labiausiai tinkantis gėrimas troškuliui malšinti.
Sveikiausias yra požeminis vanduo. Bet jo vis mažėja. Sparčiausiai požeminio vandens kiekiai mažėja Kinijoje, Indijoje ir JAV. Įtakos turi ir klimato šiltėjimas, ir netinkamas požeminio vandens išteklių valdymas. Lietuviams vandens taupyti kol kas nereikia, nes mūsų šalis yra viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuri turi dideles požeminio vandens atsargas – beveik septynis kartus didesnes nei suvartojame.
Lietuvoje daugiausia geriame požeminį vandenį, kuris atskirose Lietuvos vietovėse yra skirtingas. Beveik 1 mln. gyventojų Lietuvoje vartoja šulinių vandenį. Šachtiniam šulinių vandeniui būdingas didelis nitratų kiekis, kietumas, mikrobiologinis užterštumas bakterijomis, virusais, parazitų kiaušinėliais ir lervomis. Priemiestiniuose rajonuose būdingas užterštumas sunkiaisiais metalais.
Nereguliari mityba, nesveikas maistas, stresas, per mažas išgeriamo vandens kiekis – visa tai žmogaus kūne kaupia toksinų atliekas. Dėl jų sutrinka medžiagų apykaita bei organų veikla. Ilgaamžiškumo ir geros sveikatos paslaptis glūdi organizmo sugebėjime išvalyti nuodingas rūgštines atliekas ir atstatyti šarminių medžiagų pusiausvyrą. Valyti organizmą nuo rūgštinių atliekų galima geriant jonizuotą, t. y. Šarminį vandenį, kuris neatsitiktinai vadinamas gyvuoju. Japonijoje kas penkta šeima kasdien geria jonizuotą šarminį vandenį, gydymas juo plačiai taikomas didžiosiose šios šalies klinikose. Šarminį vandenį (pH 8,5-9,5; ORP-80 iki 120 mV) rekomenduojama gerti kasdien vietoj vandens iš čiaupo ar įvairių plastikinių butelių.
Dėl šarminio vandens antioksidacinių savybių apsaugomos sveikosios ląstelės, stiprinama organizmo imuninė sistema. Geriant šarminį vandenį, organizmas gauna šarminių jonų „kokteilį“, reikalingą organizmo šarminei terpei palaikyti, dėl to mažinamas organizmo rūgštėjimas ir stiprinamas atsparumas ligoms. Šarminis vanduo dėl mažesnių molekulinių darinių lengviau nei paprastas prasiskverbia į audinius, šalina organizme susikaupusius toksinus, prisotina ląsteles vandeniu.
Šarminio vandens paviršiaus įtempimas beveik du kartus mažesnis nei vandentiekio ir artimas žmogaus kraujo paviršiaus įtempimui. Geriant šarminį vandenį, į organizmą patenka daugiau deguonies, o kur deguonis – ten gyvybė ir energija.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Freeimage – Ben Earwicker
Garrison Photography, Boise, ID
www.garrisonphoto.org nuotr.
