Valgome per riebiai ir per daug
Apie teisingą mitybą kalbama nuo seno. Turbūt visiems žinomas Sokrato posakis, kad valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume. Taip pat dar iš mokyklos suolo laikų gerai atsimename įdiegtą tiesą, kad sveika mityba yra sveikatos pagrindas. Anot mitybos specialisto profesoriaus Rimanto Stuko, ji mūsų sveikatą lemia net 50 proc. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugelis Lietuvos gyventojų maisto produktus perka visai negalvodami apie savo sveikatą. Tai rūpi tik 20 proc. Šalies gyventojų, kitiems svarbiau produkto kaina ir skonis.
„šiandien tautiečiai vartoja per daug gyvulinės kilmės riebalų, valgo per daug maisto, mažai juda, juos nuolat veikia stresas ir įtampa, užteršta aplinka, didėjantis sergamumas. Lietuviams trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tačiau įdomiausia tai, kad jie žino, kaip elgtis teisingai, tačiau taip nedaro“, – kalbėjo R.Stukas.
Daugeliui žinoma ir sveikos mitybos piramidė, tačiau retas kuris ja vadovaujasi.
Mitybos pagrindas
Žmogaus organizmas iš maisto produktų privalo gauti net 40 būtinų medžiagų, todėl mityba turi būti įvairi. Lietuvos gyventojams rekomenduojama mitybos piramidė yra sudaryta šviesoforo principu. Apačioje esančioje žalioje spalvoje yra grūdinės kultūros, vaisiai bei daržovės. Šie produktai turėtų sudaryti mitybos pagrindą. Jie tiekia angliavandenius, kurie yra pagrindinis energijos šaltinis.
„Pasaulyje yra įvairių mitybos piramidžių, tačiau visos jos turi trūkumų. Mūsų piramidės trūkumas yra tai, kad joje parodomas produktas, bet apie jo gamybos būdą nieko nekalbama. Pavyzdžiui, bulvės yra sveika, jei jos virtos garuose, tačiau keptos bulvytės, prisisunkusios riebalų, – nieko gero“, – sakė profesorius R.Stukas.
Vidurinėje piramidės dalyje esančius pieno produktus ir mėsą taip pat galima vartoti kasdien. Pieno produktai, ypač fermentinis sūris, organizmui tiekia kalcį, kurio itin reikia kaulams. Taip pat šie produktai yra baltymų šaltinis. Tačiau mitybos specialistas perspėja, kad toje pačioje zonoje esančią paukštieną reikėtų valgyti be odos ir riebalų, nes juose yra itin didelė cholesterolio koncentracija. Raudonos spalvos piramidės viršūnėje atsidūrusius saldumynus, druską ir cukrų reikėtų vartoti kuo rečiau.
Sergančiųjų tik daugės
Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai prasidėjo 1933 m., kai to ėmėsi profesorius Vladas Lašas. Įdomu tai, kad baltymų suvartojimas per tą laiką beveik nesikeitė, tačiau riebalų tiekiama energinė vertė kasmet didėjo, o angliavandenių – mažėjo. „Tai nėra gerai. Sveikiausia gyventojų mityba buvo tarpukario Lietuvoje. Tada buvo didesnis fizinis aktyvumas, o žmonės vartojo daug daržovių. Taip gaudavo daug antioksidantų“, – pasakojo R.Stukas.
Jis įsitikinęs, kad ateityje mūsų laukia dar daugiau bėdų nei dabar. Šiandien kardiologai skambina pavojaus varpais dėl didėjančio nutukusių žmonių skaičiaus ir dėl širdies bei kraujagyslių ligų epidemijos. Osteoparozė taip pat jau atvirai vadinami šių laikų liga, o ateityje ja sergančių tik daugės. „Kaulams reikia krūvio, kurio jaunos merginos neturi, nes stengiasi būti itin lieknos. Tad kaulai nesukaupia masės ir senatvėje gali kilti daugybė problemų. Be to, gyvenimo trukmė ilgėja, tad kažin, kokia bus tų merginų gyvenimo kokybė, kai kaulai išretės“, – garsiai svarstė profesorius. Tačiau jis pripažino, kad iš esmės pakeisti mitybos įpročius yra labai sunku, todėl iš pradžių būtų gerai bent sumažinti suvartoto maisto kiekius.
Išmoksta gyventi ir nenumirti
Dešimt metų dietologe dirbanti Aušra Jauniškytė su sutrikusio valgymo ligomis sergančiais žmonėmis susiduria kiekvieną dieną. Anot jos, dėl valgymo sutrikimų Lietuvoje per metus miršta vienas žmogus, dažniausiai – moteris. Ribojant maistą, jo kiekius organizmas reaguoja ne tik fiziologoškai, vyksta ir psichologiniai pokyčiai. Pagrindiniai valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimai. „Tai yra baisios ligos, kuriomis serga jauni žmonės, o jų gydymas yra ilgas ir sunkus tiek pacientui, tiek gydytojams“, – tvirtino specialistė.
Anot jos, tokiomis ligomis serga apie 1 proc. žmonių. Priežastis – pernelyg sureikšmintas įvaizdis, todėl manoma, kad tokių ligonių tik daugės. Daugiausia serga moterys (95 proc.). Dažniausiai nervinė anoreksija prasideda ankstyvoje paauglystėje, kai keičiasi kūnas. Sergantiesiems būdingas mažas kūno svoris (KMI – 17,5 ir mažiau), sąmoningas svorio mažinimas, vaizdo sutrikimas, kai save žmogus mato storą, įvairūs endokrininiai sutrikimai, sustojęs lytinis brendimas. „Džiugina tik tai, kad 50 proc. tokių ligonių pasveiksta, 25 proc. jų sveikata pagerėja, ir tik 25 proc. yra nepagydomi, kai žmonės tiesiog išmoksta gyventi su mažu svoriu ir nenumirti“, – pasakojo A.Jauniškytė.
Tačiau mirtingumas nuo šios ligos yra didelis (apie 10 proc.). Nervine bulimija serga mažiau žmonių ir mirtingumas yra gerokai mažesnis (iki 3 proc.). Bulimijai būdingi persivalgymai, kai suvalgomas didelis maisto kiekis (pavyzdžiui, trys batonai, keli kilogramai sausainių ir dar visa višta). Vidutiniškai persivalgymo metu suvalgoma 1000-2000 kcal. Tačiau yra buvę, kai bulimija sergantis asmuo vienu metu suvartojo net 20 tūkst. kilokalorijų. „Tuo metu žmogus būna praradęs kontrolę. Vėliau jis dažniausiai bando to maisto atsikratyti: sukelia vėmimą, geria laisvinamuosius vaistais ar badauja.
Dietos skatina nutukimą
Persivalgymo sutrikimo paplitimas nėra žinomas. Tai – daug rečiau diagnozuojama liga. Tokie žmonės persivalgo bent 2 kartus per savaitę ar dažniau, būna nutukę, laikosi įvairių dietų. Tačiau skirtingai nei sergantys bulimija, jie nesistengia maisto atsikratyti. Anot dietologės A.Jauniškytės, valgymo sutrikimų turintys žmonės valgo ne dėl to, kad jaučia alkį ir ne dėl to, kad pasisotintų. Jų maitinimasis neatlieka normalios funkcijos, kai siekiama organizmą aprūpinti maistinėmis medžiagomis ir energija. Jie tai daro bet kada ir bet kaip arba riboja itin griežtomis taisyklėmis.
„Nėra normalu skaičiuoti kalorijas, valgyti tiek, kiek telpa į saują, nevalgyti po 18 val., alkį malšinti vandeniu ir t.t. Dietos nėra sprendimas. Jos ne tik skatina nutukimą, bet ir padidina riziką susirgti valgymo sutrikimais. Ir žmogaus valia su svorio metimu neturi nieko bendra. Pamirškite ją. Apetitą reguliuoja daug hormonų, kurie yra trumpo, vidutinio ir ilgo veikimo. Tie hormonai vienas su kitu yra labai susiję. Jei vieną dieną valgome mažiau, kitą dieną jaučiame didesnį alkį. Nežinau, kas valios pastangomis galėtų sureguliuoti hormonų veiklą. Valdyti apetitą galime tik sveikai maitindamiesi“, – neabejojo gydytoja dietologė.
Kaip maisto ribojimas veikia žmogų?
1944-1945 Minesotoje (JAV) buvo atliktas badavimo eksperimentas. Jis truko 18 mėnesių ir jame dalyvavo 36 sveiki jauni vyrai. Pirmus tris mėnesius jie buvo maitinami normaliai ir gaudavo apie 3600 kilokalorijų. Vėliau pusmetį truko badavimo periodas, kurio metu vyrai gaudavo tik pusę šio energijos kiekio, t.y. apie 1800 kilokalorijų. Eksperimento tikslas buvo, kad per tą pusmetį žmonės netektų maždaug 25 proc. savo kūno masės. Trečiasis periodas buvo reabilitacija.
Kas paaiškėjo? Po badavimo periodo žmonės buvo labai išsekę, sunyko ne tik jų riebalų, bet ir raumenų masė. Vyrai neturėjo energijos, tik norėjo gulėti. Pasikeitė jų fiziologija: sulėtėjo medžiagų apykaita, sumažėjo kūno temperatūra, sulėtėjo širdies veikla, kvėpavimo dažnis. Pakito ir psichologija: atsirado staigi nuotaikų kaita, dirglumas, pykčio priepuoliai, sumažėjo seksualinis potraukis, atsirado savižalojantis elgesys, persivalgymai, sotumo jausmo nebuvimas, kamavo kaltės jausmai, kai kurie apo apsėsti maistu, kolekcionavo stalo įrankius, pradėjo pirkti kulinarines knygas ir pan.
Eglė Valionienė
Vido Venslaviškio nuotr.
