Specialistų teigimu, visos sveikatos bėdos prasideda riebalus pakeitus greitais angliavandeniais: būtent dėl jų, o ne riebalų vartojimo užsikemša kraujagyslės, žmogus pradeda tukti, didėja rizika susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu ir kt.
Pasirodo, ne tik numesti svorio, bet pasitarnauti gydant ligas gali ketogeninė arba mažai angliavandenių turinti dieta. Jos metu siūloma stipriai sumažinti angliavandenių ir baltymų vartojimą. Siūlomas riebalų ir baltymų bei angliavandenių santykis yra 4:1. Tuomet suvartojama mažiau „greitų“ kalorijų, o energija gaunama iš sukauptų bei suvalgomų riebalų. Gliukozę, kaip energijos šaltinį, pakeičia riebalų skaidymo proceso metu susidarantys ketonai.
Pixabay.com/Jason Goh nuotr.
Laikantis ketogeninės dietos patariama vartoti aukštos kokybės aliejus, daug savyje riebalų turinčių produktų – alyvuogių, avokadų (bet daugiausiai – du kartus per dieną, nes juose yra ir nemažai angliavandenių). Taip pat gyvūninės kilmės maistą: lašinius, riebią mėsą, kiaušinius, sviestą, sūrį, riebią žuvį. Derėtų nepamiršti nekaloringų, krakmolo neturinčių daržovių, žalumynų. Tai yra būtina normaliam virškinimui.
Tiesa, nors esama tyrimų, bylojančių apie tokios dietos efektyvumą gydant kai kurias ligas, specialistai ją vertina nevienareikšmiškai, trūksta įrodymų dėl jos ilgalaikio poveikio.
Specialisto komentaras
Kauno klinikinės ligoninės vidaus ligų gydytojas LSMU prof. dr. Alvydas Unikauskas:
– Ketogeninė dieta – tai tik vienas metodų, siekiant numesti svorio. Jei nuodugniai ištyrus žmogaus sveikatos būklę specialistas leidžia jos laikytis, du tris mėnesius taip maitinantis žmogaus svoris gali pradėti mažėti. Tokiu atveju prižiūrint gydytojui dietos galima laikytis ir ilgiau.
Pixabay.com/Vidmir Raic nuotr.
Visgi tai – toli gražu ne vienintelis būdas koreguoti svorį. Kalbant apie dietos naudą gydant kai kurias ligas, išties esama džiuginančias išvadas pateikiančių tyrimų. Pavyzdžiui, jau seniai žinomas Varburgo efektas, kurio atradėjas gavo Nobelio premiją: juo yra aiškinama, jog pagrindinis vėžinių ląstelių maistas yra cukrus. Taigi, išėmus iš raciono paprastuosius angliavandenius (cukrų, aukščiausios rūšies miltus), vėžinių ląstelių formavimasis sulėtėja arba gali visai sustoti. Aišku, tokio efekto galima būtų tikėtis sergant ankstyva ligos forma, bet ne jai gerokai pažengus.
ši dieta galėtų pagerinti ir sergančiojo cukriniu diabetu gyvenimo kokybę. Kaip tai veikia? Dėl nesuvaldomo pomėgio valgyti angliavandenius tampa nebejautrūs insulino receptoriai ir insulino veikimas susilpnėja. Didesni gliukozės kiekiai paverčiami riebalais ir žmogus tunka. Taip ima formuotis antrojo tipo cukrinis diabetas.
Iš angliavandenių energija gaunama greitai, bet trumpam, o iš riebalų ir baltymų priešingai – ne taip greitai, bet ilgam. Kai maitinamasi daug angliavandenių turinčiu maistu, žmogus be perstojo valgo, taip vis gaudamas energiją ir ją prarasdamas. O valgant riebalus jiems skaidyti organizmas kaip į energijos šaltinį persijungia į ketonus. Insulino veiksnys tampa nebe toks svarbus. Būtent tai gali turėti nemažai įtakos cukrinio diabeto kontrolei. Tokiais atvejais ketogeninės dietos gali tekti laikytis ilgai, bet būtinai prižiūrint gydytojui.
Taip pat esama faktų, jog laikantis ketogeninės dietos sumažėja epilepsijos priepuolių dažnis, nors kaip šis mechanizmas veikia, dar nėra aišku.
Vis dėlto dar nesama patikimų duomenų, kurie leistų įteisinti šios dietos efektyvumą. Bandant laikytis šios dietos, visais minėtais atvejais būtina gydytojo priežiūra.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Steve Buissinne nuotr.
