Tad mitas, kad numesti svorio galima laikantis vienarūšės mitybos, visiškai nepagrįstas. Tiesa, kai kurioms moterims pavyksti sulieknėti tokiu būdu, nes kruopščiai rinkdamosi produktus sumažina raciono kaloringumą.
Apetitas auga valgant
Iš tikro organizmas siunčia du signalus apie alkį. Pirmasis signalas ateina iš ištuštėjusio skrandžio, kai paskutinė porcija suvirškinto maisto iš jo patenka į dvylikapirštę. Tada kraujas dar yra prisotintas maisto medžiagų, tačiau organizmas iš anksto ragina žmogų pasirūpinti maistu, kol dar yra atsargų organizme. Vadinasi, yra energijos parūpinti maisto.
Žmonės, kurie sėdasi prie stalo tada, kai organizmas siunčia pirmąjį alkio signalą, pasisotina gerokai mažesniu maisto kiekiu. Tokį signalą organizmas siunčia kas 3–3,5 valandos. Kai skrandis prisipildo maisto, suveikia refleksas, išjungiantis apetitą.
Jeigu reguliariai patenkinate pirmą apetito poreikį, šis alkio jausmas praeina, o vėliau ir visai nebepasireiškia. Vėliau būna antras ženklas – organizmas praneša, kad išalko, signalas siunčiamas į centrinę nervų sistemą iš kraujo.
Nepaisyti šio signalo neįmanoma – jis labai stiprus. Tuo metu neįmanoma galvoti apie nieką daugiau, tik apie maistą. Valgant apetitas atsiranda būtent pasireiškus antram alkio pojūčiui. Pavalgius alkio jausmas praeis po 2–3 valandų, kai į kraują pateks reikiamas kiekis maisto medžiagų.
Signalas, kad skrandis jau pilnas, silpnesnis už „alkano“ kraujo šauksmą, tad valgydami žmonės dažnai praranda saiko jausmą.
Jei norite išsaugoti nepriekaištingą figūrą, sėskitės prie stalo, kai pajuntate pirmą ženklą, jog esate alkani. Seniai jau nebejaučiate pirmojo alkio? Tada laikykitės taisyklės valgyti visuomet tuo pačiu metu, ir vėl pradėsite jausti pirmąjį alkio pojūtį. Be to, jums pakaks daug mažiau maisto, kad pasisotintumėte.
Valgant prie televizoriaus maistas nepasisavinamas
Prancūzijos dietologai tvirtina, kad televizoriaus žiūrėjimas valgant jokios įtakos pasisavinti maistui neturi, tai nekenkia. Žmonėms, kurie žiūri laidas ir valgo, dėl maisto pasisavinimo nekyla jokių problemų, nes jie niekur neskuba, tad kramto lėčiau ir kruopščiau. Todėl maistas į skrandį patenka susmulkintas ir į jį gerai susigeria virškinimo sultys. O štai valgantieji paskubomis daug labiau rizikuoja susirgti gastritu.
Mažiau riebalų – geresnė figūra
Iš tikrųjų mažiau valgant riebaus maisto lieknėjama, tačiau organizmui riebalai reikalingi. Be jų neįmanoma normali medžiagų apykaita. Jei organizmas negauna riebalų, nepasisavinami vitaminai A ir E, praktiškai nebesigamina lytiniai hormonai.
Dėl riebalų trūkumo greitai sensta oda ir nukenčia kepenys. Todėl riebalų, taip pat ir augalinių, vartojimą galima riboti, bet negalima jų atsisakyti visiškai.
Geriau mažiau valgyti produktų, kuriuose gausu nenaudingų riebalų, dešrų, majonezo, sausainių, tortų.
Tunkama tik nuo gyvulinių riebalų
Aliejuje nėra cholesterolio, todėl jis sveika širdžiai ir kraujagyslėms. Tačiau jis kaloringesnis nei sviestas. Svieste yra truputis vandens ir baltymų, aliejus – vien riebalai. Todėl priaugti svorio galima ir nuo jo.
Nuo bulvių tunkama
Bulvėse nėra riebalų, jose yra baltymų, vitaminų B ir C, taip pat kalcio, kalio, geležies. Kaloringumas priklauso nuo bulvių paruošimo būdo: 100 gramų keptų bulvių yra 70 kcal, 100 g skrudintų bulvyčių – 270, o tokiame pat kiekyje bulvių traškučių yra 540 kcal.
Vegetarizmas – sveikatos garantija
Viskas priklauso nuo jo laipsnio. Jei laikomasi labai griežto vegetarizmo, kai atsisakoma gyvulinių riebalų, ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, pieno, sūrio, sviesto, žuvies, tada organizmas kenčia dėl nepakeičiamų aminorūgščių trūkumo.
Sutrinka apykaitos procesai, ir žmogus rimtai suserga: nusilpsta raumenys, širdis, atsiranda mažakraujystė, sumažėja arterinis spaudimas, nusilpsta regėjimas. Jei dėl idėjinių sumetimų nevalgote mėsos ir žuvies, kuo dėti kiaušiniai ir pienas?
Juoda duona vertingesnė už baltą
Tamsi duonos spalva nėra ląstelienos gausumo požymis. Rudą atspalvį gali suteikti ir karameliniai dažikliai.
Kaloringumo atžvilgiu juoda ir balta duona yra beveik vienoda, tad priaugti svorio galima ir nuo tos, ir nuo tos. Naudingiausia ir daugiausia vitaminų turi duona su sėlenomis ir duoniukai be mielių ir iš neskaldytų grūdų. Taip pat sveika valgyti grūdų dribsnius.
Druska – kenksminga
Iš tikro skirtingi žmonės skirtingai jautrūs druskos pertekliui. Vieniems ji labai žalinga, o kiti gali sūriai valgyti ir jiems nieko.
Kad išsiaiškintumėte, kuriai kategorijai priklausote, suvalgykite keletą gabalėlių silkės arba kelis raugintus agurkus ir parą stebėkite savo savijautą. Jei galite, kas valandą matuokite kraujospūdį, jei ne, tiesiog žiūrėkite į veidrodį, kad nepražiopsotumėte pabrinkimų po akimis, veido paburkimo. Patikrinkite, ar nespaudžia vestuvinis žiedas, ar galite lengvai jį numauti. Jei skysčių susilaikymo požymiai akivaizdūs, druskos teks vartoti mažiau. Jei nieko panašaus nėra, druskinės nuo stalo nuimti neprireiks.
Vanduo valo šlakus
Žodis „šlakai“ gydytojams kelia nuostabą. Iki šiol taip ir nepavyko identifikuoti šlakų su kuriomis nors konkrečiomis medžiagomis.
Kartais šis žodis reiškia visas toksines medžiagas, pašalinamas iš organizmo. Tačiau jų pašalinimo greitis nepriklauso nuo išgerto vandens kiekio. Keičiasi tik šlapimo tankis. Todėl išvalyti organizmą geriant kuo daugiau skysčių neįmanoma.
Nors priežastis gerti daugiau skysčių yra. Tiems, kurie per dieną išgeria iki 2 litrų vandens, rečiau atsiranda inkstų akmenų. Vartojant daug skysčių rečiau užkietėja viduriai.
Dėl kavos kyla arterinis kraujospūdis
Tai ginčytinas teiginys. Tie, kurie taip mano, dažniausiai vadovaujasi australų mokslininko Džeko Džeimso teiginiais, išspausdintais prieš dvylika metų.
Jis tvirtino, kad keturi puodeliai kavos, išgerti per dieną, padidina kraujospūdį 2–3 gyvsidabrio stulpelio milimetrais. Tačiau tiek pat spaudimas gali pakilti ir susiginčijus su draugu ar net susijaudinus pamačius gydytoją, priėjusį su kraujospūdžio matuokliu. Anglijos gydytojai teigia, kad kava spaudimą pakelia tik laikinai, o nuolatiniams jos gėrėjams šis poveikis praeina.
Organizmas per vasarą pasirengia žiemai
Teiginys, kad organizmas per vasarą prikaupia vitaminų ir taip pasirengia žiemai, yra neteisingas. Mūsų organizmas geba kaupti tik riebaluose tirpstančius vitaminus (A, E, D, K).
Vasarą valgomuose vaisiuose ir daržovėse daugiausia yra vandenyje tirpių vitaminų: B, C, folio rūgšties. Organizme jie ilgai nesilaiko ir greitai pašalinami. Tad vaisius ir daržoves būtina valgyti ištisus metus.
Be to, vien tik iš vaisių gauti reikiamą kiekį vitaminų nerealu, tam reikėtų suvalgyti po porą kilogramų apelsinų, obuolių, persikų. Tad ypač pavasarį ir žiemą būtina vartoti vitaminų.
Reikia daugiau valgyti žalių vaisių ir daržovių
Žalią ląstelieną daugumai žmonių sunku pasisavinti. Pučia pilvą, graužia rėmuo, skystėja išmatos. Dėl didelio kiekio maistas gana greitai pereina viršutinius žarnyno skyrius ir nebūna reikiamai apdorotas. Atitinkamai nepasisavinami ir vitaminai.
Visur turi būti saikas. Sveikų žmonių optimalus žalių ir virtų vaisių ir daržovių santykis turi būti 2:3. Sergantiesiems skrandžio ir žarnyno ligomis žalių vaisių ir daržovių reikia valgyti mažiau.
Bet kokie vaisiai – sveika
Jums turbūt ne kartą yra tekę girdėti, kaip gydytojai pataria mažiems vaikams neduoti egzotinių vaisių. Šį patarimą galima prisitaikyti ir sau. Taip yra todėl, kad žmogaus virškinimo fermentai formuojasi ištisus amžius ir yra prisitaikę virškinti vietinius vaisius ir daržoves.
Skrandžiui kartais būna sunku susidoroti su užsieniniais delikatesais. Nenustebkite, jei vieną dieną fermentai primins apie save ne pačiu maloniausiu būdu: atsiras odos bėrimų, paleis vidurius.
Tad mangus, bananus, pasifloras valgyti reikėtų ne kasdien, o tik retkarčiais.
Vaisiai ir saldumynai – tik desertui
Sočiai pavalgius vaisių jie ilgam gali užsilaikyti skrandyje. Virškinimo procesas vyksta lėtai, susidaro dujų. Tad vaisius geriausia valgyti tarp valgymų.
Saldumynais taip pat nebūtina mėgautis pavalgius. Prieš pietus suvalgyta šokolado plytelė gali truputį nuslopinti apetitą.
Jei jūs valgėte seniai ir esate labai išalkę, valgyti pradėkite nuo poros saldainių, kelių šaukštelių uogienės ar ledų. Šitaip kraujas greičiau prisisotins gliukozės, sumažės alkis ir jūs nepersivalgysite.
Parengė A. Kaminskienė
“Sekundė”
Vido Venslaviškio nuotr.
