Susargdino trešnės
Panevėžietės Dangiros Stanaitienės mėgstamiausias užsiėmimas – daržininkystė. Jau šešioliktus metus savo daržus ir sodą puoselėjanti moteris šiais metais gausiu derliumi nesidžiaugia, nes vos prieš keletą savaičių dėl didelių skausmų teko kreiptis į gydytojus. „Nustatė ūminį pankreatitą, – pasakojo moteris. – Ir kas galėjo pagalvoti, kad priežastis – trešnės, kurių ir anksčiau valgiau neribodama.“
Pasak Dangiros, kuri visuomet stengėsi gyventi pagal sveikos mitybos principus, jai ir blogiausiame sapne negalėjo prisisapnuoti, kad dėl sodo gėrybių ištiks tokia bėda. Juk rugpjūtis visuomet buvo labai laukiamas mėnuo, kai moteris leisdavo sau pasimėgauti gamtos duotomis malonėmis ir prisiragauti žalio maisto iki valiai. Šiandien į šią pusę nenori nė pažvelgti – sustreikavusi kasa parodė, kad atsivalgė iki soties.
Gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės teigimu, suvalgyti vaisių, daržovių, miško gėrybių už visus metus iš tiesų neįmanoma: „Ir to daryti tikrai nereikėtų, nes ir pernelyg didelis vaisių, taip pat ir daržovių kiekis nėra gerai, – patikino gydytoja dietologė. – Žinoma, kibirais jų žmonės nesuvalgo, tačiau pasistengus kilogramą– galima. Gal daržovių perteklius didelės žalos nepadarys, tačiau jei tai didžiuliai uogų, obuolių ar kitokių vaisių kiekiai, tai mūsų kasai išties būtų nemažas iššūkis.“
Pixabay.com/Security nuotr.
Anot gydytojos, sveikai mitybai svarbiausia yra įvairovė – šio principo reikia laikytis, nepaisant, ar už lango žiema, vasara, ruduo ar pavasaris.
Gali tapti nuodu
Pasak Lietuvoje įkurto lietuvių kilmės natūropatės, gyvo maisto vartojimo pradininkės pasaulyje Ann Wigmore fondo direktoriaus Pauliaus Jaruševičiaus, net ir sveikas maistas gali tapti nuodu, jei jis bus nederinamas. Nes organizmas taip surėdytas, kad skirtingas maistas yra virškinamas skirtingose vietose ir skirtingą laiką. „Visada reikia laikytis vienos paprastos taisyklės: iš pradžių valgyti lengvą maistą (vaisius, termiškai neapdorotas salotas), paskui – riebalų ir baltymų turintį maistą, ir galiausiai – visiškai baltyminį maistą, – paaiškino P.Jaruševičius. – Tarp šių valgymų reikėtų padaryti bent pusvalandžio pertrauką. Beveik su viskuo dera tik žalumynai. Jeigu jie valgomi su vaisiais, ne taip greitai įsisavinamas juose esantis cukrus.“
Pašnekovo manymu, kai nuolat valgomas neteisingai suderintas maistas, ima pūsti vidurius, skaudėti skrandį ir pan. Taip rūgstant ir pelijant maistui, organizmą nuodija blogosios bakterijos. Pavyzdžiui, taip pat nedera riebus ir saldus maistas, nes pirmiausiai organizmas įsisavina angliavandenius, o riebalus atideda į riebalinį sluoksnį.
Taip pat nedera košės su vaisiais, rūgštūs vaisiai netinka su krakmolingais, pavyzdžiui, bananas ir citrina. Su krakmolingais vaisiais reikia valgyti pusiau saldžius ir saldžius vaisius. Daugelis daržovių, išskyrus žalėsius, taip pat nedera su vaisiais. „Kaip ir krakmolas bei baltymai, pavyzdžiui, bulvės ir kotletas, taip ir riebalai bei baltymai, – pasakojo pašnekovas. – Du skirtingos rūšies koncentruoti krakmolingi produktai, pavyzdžiui, ryžiai su bulvėmis, duona su bulvėmis. Du skirtingos rūšies koncentruoti baltyminiai produktai, pavyzdžiui, žuvis, skirtingos mėsos rūšys ir pieno produktai. Juk po tokių derinių žmogus jaučiasi apsunkęs ir išpampęs.“
O tarpusavyje dera krakmolas su šviežiomis daržovėmis ir žalėsiais, baltymai su nekrakmolingomis daržovėmis ir žalėsiais bei daigais. Be to, reikia žinoti, kad išvirta morka ar burokėlis, skirtingai, pavyzdžiui, nuo brokolio, – jau krakmolinga daržovė“.
Pixabay.com/PublicDomainPictures nuotr.
Dienos pradžiai – vanduo
Pasak pašnekovo, skirtingo maisto virškinimo trukmė taip pat skiriasi. Tarkim, rūgštūs vaisiai – citrinos, apelsinai, kiviai, braškės, vyšnios, antaniniai obuoliai – virškinami 1–1,5 val. Pusiau rūgštūs vaisiai – dauguma obuolių, kriaušės, vynuogės, persikai, trešnės ir dauguma uogų – virškinami maždaug viena valanda ilgiau. Saldūs vaisiai virškinami 3–4 valandas. Tai bananai, persimonai, džiovinti vaisiai, figos, razinos, datulės.
Būtent dėl nevienodo virškinimo laiko negalima maišyti saldžių vaisių su rūgščiais. Apskritai vienu kartu geriausia valgyti tik vienos rūšies vaisius, tačiau jų padauginti nederėtų – jie turėtų sudaryti ne daugiau 15 proc. suvalgomo maisto. Daigai ir daržovės (agurkai, paprikos, smidrai, ropės, kaliaropės, ridikai, švieži žirniai, kopūstai, kalafiorai, brokoliai) virškinami 2–3 val. Tiek pat virškinamos krakmolingos daržovės (pupelės, avinžirniai) bei pusiau krakmolingos daržovės (burokėliai, morkos). Dar viena maisto derinimo taisyklė: negerti valgant ir iš karto po valgio. O dieną reikėtų pradėti stikline vandens su citrina. Tai šarmina organizmą ir padeda jam valytis.
„Iš ryto, kai organizmas valosi, neturėtume valgyti nieko sunkaus ir sotaus, – sako Ann Wigmore fondo direktorius. – Jeigu ryte valgomas sunkus maistas, organizmas sustabdo valymosi procesus, nes turi spręsti daug rimtesnę problemą – suvirškinti į jį patekusį neteisingai suderintą maistą. Vien tik iki 12 val. nevalgant jokio sunkaus maisto, galima atsikratyti iki 15 proc. svorio. O štai sunkų, baltyminį maistą reikia valgyti dienos viduryje – taip surėdyta mūsų organizmo fermentinė sistema.“
Ilgalaikės dietos kenkia
O kaip oficialioji medicina žiūri į maisto produktų derinimą? Pasak gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, maisto produktų derinimo teorija yra labai sena, tačiau ji netapo mitybos pagrindu.
„Tradicinė medicina nesivadovauja teiginiu, kad žmogus privalo derinti maistą, – sako ji. – Kur kas svarbiau yra maisto produktų įvairovė ir subalansuotas maitinimasis.“ Žmogus, valgydamas įvairų maistą, pasirinkdamas tinkamą kiekį, gali tikėtis, kad su maistu gaus visų reikalingų maisto medžiagų ir jam nereikės naudoti papildų, kad mityba būtų visavertė.
Kita vertus, gydytoja dietologė patikino, kad jei žmogus derina maistą ir tai daro remdamasis sveikos mitybos principais, tai ši teorija kaip lieknėjimo būdas ar sveikatinimo reiškinys nėra pati blogiausia.
„Yra blogesnių ir drastiškesnių būdų kaip neva sveikai maitintis, – sako K.Jasmontienė. – Ir jei žmogus geba tai daryti tinkamai, maisto derinimas nėra blogas reiškinys. Tačiau paniškai atsisakinėti valgyti mėsą su bulvėmis ar ryžius su žuvimi nėra prasmės, nes būtų sunku rasti produktą, kuris būtų sudarytas vien tik iš baltymo ar vien tik iš angliavandenių ar riebalų. Tarkime, obuolyje yra apie 0,4 g baltymų, apie 13 g angliavandenių ir apie 0,4 g riebalų.
Pixabay.com/PublicDomainPictures nuotr.
„Faktas, kad vyrauja angliavandeniai, tačiau yra ir baltymų, ir riebalų, – pripažino dietologė. – Taigi didesnę reikšmę turi suvalgomo maisto kiekis, su maistu gaunamos įvairios medžiagos, o ne ką su kuo valgome.“
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pataria džiaugtis rudens gėrybėmis saikingai, taip pat nesižavėti ilgalaikėmis įvairių daržovių ar vaisių dietomis: „Tai, kas drastiška, nebūna sveika, – sako ji. – Tarkime, agurkų, arbūzų ar kitos dietos tinkamos tik tuo atveju, jei tai daroma saikingai – daugiausiai vieną dieną per savaitę. Iškrovos dieną valgyti tik daržoves ir/ar vaisius, taip sumažinant kalorijų kiekį, yra visai neblogai. Tačiau jei darysime tai ilgesnį laiką, naudos sveikatai nebus. Ilgai gaudami tik vienos rūšies maisto medžiagų, negauname kitų, ir taip save nuskriaudžiame. Šitaip daryti negalima ir tai nėra tinkamas būdas koreguoti formas.“
Lijana Cibulskienė
Pixabay.com/PublicDomainPictures nuotr.
