Gyvuliniai baltymai – būtini
Žymus amerikiečių dietologas Robertas Atkinsas teigia: “Pagrindinis mano maistas – mėsa, žuvis, kiaušiniai, salotos ir daug žalių daržovių”. Taigi jis nėra vegetaras. Galbūt todėl, kad dabar mokslininkai įsitikinę: žmogaus organizmas negali sintetinti kai kurių aminorūgščių – lencino, lizino, treonino ir kt.
Jos gaunamos tik su maistu, jų daugiausia yra gyvuliniuose baltymuose. O pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvulinės kilmės maistu.
Augaliniai baltymai sunkiau virškinami ir blogiau pasisavinami. Kai organizme trūksta baltymų, susilpnėja imunitetas, sutrikdoma kraujo sudėtis ir vandens balansas. Tačiau per daug baltymų irgi kenkia – apsunkinama inkstų ir kepenų veikla, padidėja alergijų pavojus, sąnariuose pradeda kauptis druskos. Per dieną žmogui reikia apie 50 g baltymų.
Kad tik nebūtų riebi
Mėsa turi ne tik baltymų, bet ir riebalų. Pagal sočiųjų riebių rūgščių kiekį pirmauja aviena, paskui – kiauliena, o trečioje vietoje yra jautiena. Taigi avienoje esantys riebalai sunkiau tirpsta, sunkiau virškinami ir sunkiau pasisavinami, palyginti su jautienos ar kiaulienos riebalais. Taigi geriau vartoti turinčią mažiau riebalų mėsą – neriebią jautieną, veršieną, vištieną, triušieną. Tačiau tai nereiškia, kad iš savo valgiaraščio reikia išbraukti avieną, kiaulieną, antieną ar žąsieną – svarbiausia – nepersivalgyti.
šviežia geros kokybės jautiena – labai maistinga ir gerai virškinama. Ši mėsa ypač naudinga tiems, kurie dirba fizinį darbą, sportuoja. Iš jautienos išverdamas sultinys yra naudingiausias. Keturiasdešimtmečiams ir vyresniems vyrams reikia nors retkarčiais suvalgyti jautienos muštinį.
Vertinga šios mėsos savybė ta, kad suvalgius kraujyje padidėja vyriško hormono testosterono, o tai naudinga potencijai. Jautienos nerekomenduojama valgyti sergant egzema, kai yra išsiplėtusios venos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jautienos turėtų vengti sergantieji šizofrenija.
Ir vaikams, ir seneliams
Aviena, palyginti su kiauliena ir jautiena, pas mus nėra populiari. Tačiau jos nereikėtų pamiršti. Aišku, mėsa turi būti jauno gyvulio ir neriebi. Tik tokia yra lengvai pasisavinama, tinkama mažam ir dideliam.
Nustatyta, kad aviena turi daug floro, o tai gera ėduonies profilaktikos priemonė. Pastebėta, kad Kaukazo gyventojai, dažniausiai valgantys jaunų avių mėsą, nuo dantų ėduonies ir aterosklerozės kenčia daug rečiau. Nustatyta, kad avieną gerai vartoti ir diabeto profilaktikai. Be to, ši mėsa turi daug vitamino E.
Jungtinių Amerikos Valstijų dietologai nustatė, kad triušiena yra vertingiausia mėsa. Ją organizmas pasisavina 96 proc., o kitų rūšių mėsos šis rodiklis nesiekia 50 proc. Triušiena turi kur kas daugiau
baltymų nei aviena, jautiena, veršiena ar kiauliena. Triušienoje mažiau cholesterolio, daugiau geležies. Šios mėsos patiekalai ypač naudingi sergant ateroskleroze, mažakraujyste, kepenų ligomis. Ji rekomenduojama valgyti kenčiantiesiems nuo alergijos. Triušiena ypač naudinga vaikams ir nėščioms moterims, nes nesukelia alergijos, pagerina galvos smegenų, skrandžio ir žarnyno veiklą.
Kiauliena – nuo radiacijos
Vegetarai dažniausiai “kaltina” kiaulieną – atseit ji riebi ir labai kaloringa. Bet šios mėsos raumeninio audinio baltymuose yra visų žmogui reikalingų nepakeičiamų aminorūgščių. Joje yra nemažai geležies. Ji būtina, kad susidarytų medžiagos, kurios į raudonuosius kraujo kūnelius ir raumenų ląsteles perneša deguonį. Geležis reikalinga ir gaminantis fermentams, o jie skatina medžiagų apykaitą.
Mėsoje yra ir seleno. Jis saugo ląsteles, mažina pavojų susirgti kai kuriomis vėžinėmis ligomis. Kiaulienoje yra ir B grupės vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau menkaverčių baltymų – kolageno ir elastino. Vertinga kiaulienos savybė yra ta, kad ji sugeba iš organizmo pašalinti radionuklidus.
Kiaulieną nerekomenduojama valgyti sergantiesiems diabetu, sąnarių, kepenų ligomis, turintiesiems antsvorio.
Paukštienoje daugiau visaverčių baltymų
Paukštiena, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, yra liesa. Ji turi daug mažiau cholesterolio nei kiauliena, aviena ar jautiena. Organizmas ją lengvai pasisavina, joje yra mažiau jungiamojo audinio ir daugiau visaverčių baltymų.
Paukštienoje esančios ekstraktinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą. Mėsoje yra vitamino B6, jis mažina riziką susirgti širdies ligomis. Ypač vertinga kalakutiena, nes turi ne tik B grupės vitaminų, bet ir PP vitamino, cinko, geležies, fosforo, magnio. Paukštiena nėra kaloringa, pavyzdžiui, 100 g kalakutienos filė turi 107 kcal. Žmonėms, linkusiems į alergiją, egzemą, žvynelinę, geriau kalakutienos nevalgyti.
Žąsiena ir antiena nerekomenduojama vartoti turintiesiems antsvorio ir sergantiesiems ateroskleroze.
Egzotiška mėsa
Kupranugarių mėsa – ne tik delikatesas. Pagal savo savybes ji geresnė už jautieną – neriebi ir lengvai pasisavinama. Strutiena itin vertinga. Ji turi itin mažai cholesterolio, daug baltymų, fosforo, kalio. Ją rekomenduojama valgyti po operacijų, tiems, kurių padidėjęs kraujospūdis, sergantiesiems diabetu, anemija, širdies ligomis.
Elniena pagal savo biologines ir skonio savybes užima vieną pirmųjų vietų tarp mėsos produktų. Ji puikiai virškinama, aminorūgštys pasisavinamos praėjus valandai, kai patenka į organizmą, o jautienai pasisavinti prireikia aštuonių valandų.
Amerikoje ir kai kuriose Europos šalyse nutrijų mėsa labai vertinama. Ji nė kiek nenusileidžia pagal vertingumą mums įprastoms mėsos rūšims, bet pagal kai kurias savybes yra vertingesnė. Pavyzdžiui, baltymų yra 80-82 proc., o jautienoje – 75 proc. Nutrijų mėsą rekomenduojama valgyti vaikams, ligoniams, pagyvenusiems žmonėms. Ji išvalo iš organizmo sunkiuosius metalus, radioaktyviąsias medžiagas.
Taigi geriausia vartoti įvairų maistą, nes nei vienas produktas neturi visų organizmui reikalingų medžiagų.
Parengė L.Žukaitė
“Sekundė”
