Stebuklinga žuvies galia
Žmonės, kurie valgo daug žuvies, gyvena ilgiau. Tai patvirtina atlikti tyrimai. Ilgaamžių japonų tradicinės virtuvės pagrindą sudaro žuvis, prie kurios puikiai dera ryžiai, soja ir daržovės. Naujosios Zelandijos gyventojų ilgaamžiškumo paslaptis – medus manuka (arbatmedžio medus), kuriuo šeimininkės dažnai paskanina žuvies patiekalus. Kinijoje moterys ryžių laukuose dirba net ir sulaukusios devyniasdešimties. Manoma, kad jų ilgaamžiškumą sąlygoja kasdienis maistas – ryžių patiekalai su žuvimi. Svarbiausias ilgaamžių suomių patiekalas – irgi lašiša, upėtakis ir silkė. Vienų ilgaamžiškiausių planetos gyventojų islandų sveikatos paslaptis – gausybė žuvies patiekalų kasdienėje mityboje.
Daugelį metų dietologai negalėjo suprasti, kodėl, nepaisant mitybos raciono, kuriame gausu grietinėlės, sviesto, sūrio, prancūzai retai kada būna nutukę, rečiau serga širdies ligomis ir gyvena ilgiau nei kiti europiečiai. Pasirodo, gerai savijautai didelę įtaką turi ne tik prancūzų požiūris į maistą, bet it itin dažnas jūros produktų vartojimas. Anot ilgaamžių argentiniečių, kad pasijustume sveikesni, reikia mėgautis vynu, kuris puikiai dera prie žuvies patiekalų. Šiai minčiai pritaria ir ilgai gyvenantys japonai. Tuo tarpu dažnas lietuvis valgo riebų ir kaloringą, mažai vitaminų ir kitų organizmui būtinų medžiagų turintį maistą, nepaisydamas nei kitataučių patirties, nei mitybos specialistų rekomendacijų per savaitę suvalgyti du žuvies patiekalus, iš kurių vienas turėtų būti riebios žuvies.
Mūsų organizmo sargai
Žuvis – nuo seno vartojamas maisto produktas, vertinamas dėl savo maistingųjų medžiagų. Tai vienas vertingiausių produktų mūsų organizmui. Jo maistinę vertę lemia lengvai virškinamų baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai. Baltymai yra didelės molekulės, kurios, patekusios į virškinamąjį traktą, suskaidomos į mažas molekules – aminorūgštis, reikalingas augti ir atsinaujinti. Kai kurias organizmas gali pasigaminti pats, tačiau vadinamosios nepakeičiamosios aminorūgštys gaunamos tik su maistu. Būtent žuvyje galima rasti visų nepakeičiamųjų aminorūgščių. „Kadangi ne visi valgo tiek daug žuvies, kiek reikėtų, pravartu rinktis maisto papildus su pastarosios taukais“, – pataria vaistininkė Nijolė Obrikienė.
Žuvų taukai – natūralus vitaminų A, E ir D šaltinis. Vitaminas A reikalingas geram regėjimui, odai bei gleivinei, saugo nuo infekcijų ar piktybinių ląstelių, todėl kai trūksta vitamino A, pablogėja matymas prietemoje, greičiau pažeidžiamas kvėpavimo takų epitelis, oda tampa sausa, ragėja, trūkinėja, susidaro pūliniai, šlapimo sistemoje dėl pakitusio epitelio greičiau formuojasi akmenys, vyrams sulėtėja spermatozoidų vystymasis, moterims sunku išnešioti vaisių.
Vitaminas E saugo mūsų kūno ląsteles ir nesočiuosius riebalus nuo žalingo deguonies poveikio, stabdo senėjimo procesą, stiprina imuninę sistemą ir yra stipri profilaktinė priemonė nuo vėžio. Kai trūksta vitamino E, pažeidžiamos nervų, raumenų, širdies ir kraujagyslių, kraujo gamybos bei kitos sistemos.
Žuvų taukuose esantis vitaminas D būtinas, kad organizmas pasisavintų daugiau kalcio, kuris itin svarbus kaulams ir dantims formuotis, osteoporozės profilaktikai. Kai trūksta vitamino D, būname dirglūs, neramūs, sutrinka miegas, vaikams vėliau išdygsta dantys, vystosi rachitas, suaugusiesiems – osteoporozė.
Žuvų taukuose yra ir vitaminų B1, B2, B12, niacino, folio rūgšties, pantoteno rūgšties, kalcio, fosforo, kalio, jodo, fluoro, vario, cinko.
Nepakeičiamos riebalinės rūgštys
Pasak neurologų, du trečdaliai žmogaus smegenų sudaryti iš riebalų. Mielinas, apsauginė danga, sauganti neuronus, 70 proc. sudarytas iš riebalų, kaip ir nervų sistemos ląstelių membranos. Taigi mūsų smegenų ląstelės priklauso nuo riebalų rūgščių, kurių organizmas negali pats pasigaminti. Vadinasi, jų turime gauti iš maisto. Gausiausiai nepaprastai svarbių polinesočiųjų ir omega-3 riebalų rūgščių yra žuvų taukuose.
Omega-3 riebalų rūgštys gerina atmintį. Amerikiečių atliktame tyrime 55 metų ir vyresni pacientai, turintys atminties problemų, vartojo šias rūgštis šešis mėnesius ir padarė daug mažiau klaidų mokymosi ir atminties testuose nei tie, kurie vartojo placebą. Omega-3 riebalų rūgštys mažina depresiją, o nėštumo metu – pogimdyminės depresijos simptomų atsiradimo riziką. Nėštumo metu vartojusioms žuvų taukų kapsules moterims po gimdymo buvo nustatomi maždaug šešiais balais mažesni depresijos simptomų intensyvumo rezultatai nei toms, kurios gavo placebą. Patvirtinta, kad omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja dopamino ir serotonino gaminimo procese, taigi yra svarbios mūsų nuotaikai reguliuoti. Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys apsaugo širdį ir kraujagysles, padarydamos kraują skystesnį, t. y. palengvindamos širdies darbą, sumažindamos kraujospūdį. Kartu mažinamas cholesterolio kiekis kraujyje, todėl sumažėja aterosklerozinių plokštelių susidarymo rizika. Omega-3 riebalų rūgštys pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Šios rūgštys slopina uždegimo faktorių – baltymų gamybą, kurių atsiranda ir padaugėja uždegimo metu. Reumatoidinis artritas yra viena iš lėtinių uždegiminių ligų. Įrodyta, kad vartojant omega-3 riebalų rūgštis sumažėja sąnarių skausmai ir jų sustingimas. Pastaruoju metu daugėja įrodymų, kad galėtų būti mažiau įvairių vėžinių ligų, jei nuolat vartotume omega-3.
Pravartu vartoti visą gyvenimą
Žuvų takus naudinga vartoti nuo pirmų gyvenimo dienų, nes jie skatina kūdikio vystymąsi. „Vaikystėje kasdienis žuvų taukų šaukštelis nebuvo toks gardus kaip dabar, – prisimena vaistininkė. – Neskanu, tačiau būtina, sakydavo mama, nes juose gausu vitaminų, apsaugančių nuo įvairių ligų. Ir kad būtų bent kiek skaniau, žuvų taukus užlašindavo ant riekutės duonos. Tik užaugusi supratau, kad mama sakė tiesą.“
Žuvų taukų neturėtų pamiršti ir nėščiosios, dirbantys intensyvų protinį darbą, nuolat sergantys peršalimo ligomis, turintys silpną imunitetą, vyresnio amžiaus žmonės, kuriems yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Dabar žuvų taukų yra įvairaus skonio: apelsinų, citrinų, medaus, natūralaus. Galima rinktis skystus žuvų taukus arba žuvų taukų kapsules. Anot vaistininkės, skystoji forma tiktų žmonėms, turintiems rijimo problemų dėl ligos ar jaučiantiems diskomfortą ryjant kapsules ar tabletes. Tokia forma patogesnė vaikams. Be to, tokie žuvų taukai būna labiau koncentruoti, todėl pakanka išgerti tik kartą per dieną. Kapsulės būtų puiki išeitis žmonėms, netoleruojantiems žuvies kvapo ir skonio. Vyresniems vaikams mielesni kramtomi žuvų taukai. „Geros kokybės žuvų taukai yra blyškiai geltono atspalvio aliejinis skystis, beveik bekvapis, specifinio švelnaus žuvų skonio, kurį galima pagerinti ne tik duonos riekute, bet ir citrinos ar apelsino skiltele“, – pataria vaistininkė.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu nuotr.
