Jai antrina ir natūralios medicinos ekspertas Liudvikas šalčius, sakydamas, kad ligų kamuojami žmonės dažnai pamiršta, kad labai daug priklauso nuo to, ką dedame į burną. Ekspertai savo įžvalgomis pasidalijo dalyvaudami Druskininkuose vykusiame forume „Atliekų tvarkymas 2013”.
Ligos – ydingo gyvenimo padarinys
L. Šalčius prisipažįsta pats jau bene 30 metų gyvenantis be vaistų, tačiau tam, anot jo, reikia pasirūpinti savo kūnu – tinkamai jį prižiūrėti, sveikai maitintis, sportuoti, vengti streso ir blogų emocijų.
„Didžioji dalis žmonių jau moka gyventi be vaistų. Tačiau klausimas išlieka – ar gali žmogus prie šiuolaikinių tendencijų išlikti sveikas? Hipokratas teigė, kad kiekvienos ligos pagrindas – priežastis. Ir jos pakeisti negalime. Kai kalbuosi su žmonėmis, matau, kad apie 30 proc. žmonių nenori pasveikti – nes nenori keisti savo gyvenimo įpročių“, – savo patebėjimais dalijosi natūralios medicinos šalininkas.
Jis apgailestauja, kad šiandien ligų skaičius didėja, gydymui skiriame didžiules sumas pinigų, tačiau visuomenės sveikatos situacija negerėja. L. Šalčiaus teigimu, taip yra dėl to, kad mes dažnai ieškome priežasties ten, kur skauda, o ji gali būti visai kitoje kūno dalyje – pamirštame, kad visos kūno dalys susijusios ir egzistuoja kaip visuma.
„Liga niekada žmoguje nepasirodo per dieną, tai yra 11-12 metų rezultatas. Kiekvienas mūsų organas išeidamas iš savo normalios būklės, duoda signalus kitame organe. Jeigu gerai tai pastudijuotume, ligas numatytume iš anksto. Pas mus yra toks mąstymas, kad liga yra tada, kai skauda. Tačiau yra uždelsto veikimo bombų, kurios pasako, kas tavęs laukia“, – kalba vyras.
Dujos, kurių neišleidžiame, nuodija kraują
Vienas iš ydingos gyvensenos pavyzdžių – sėdimas darbas biure. L. Šalčius atkreipia dėmesį, jog dirbančiųjų sėdimą darbą laukia rimtos bėdos dėl neišskiriamų dujų.
„Gerai, jeigu dirbame kieme, lauke ir pan. išleidome dujas ir viskas pasibaigė. O jeigu dirbame kolektyve, paprasčiausiai spazmuojame raumenis ir dujos niekur nedingsta, jos ištirpsta kraujyje. Apie 90 proc. tai nulemia disbakteriozę“, – pasakojo natūralios medicinos atstovas.
Dujose esantis metanas, papuolęs į organizmą, suardo visą grupę B vitaminų. Dėl to gali padidėti jautrumas ir atsirasti depresijos požymių. Amoniakas sukelia migdomąjį poveikį.
„Taip ir vaikšto žmogus be nuotaikos, be energijos ir sako gal vitaminų kokių reikia. Nieko nereikia, pirmiausiai reikia išvalyti organizmą nuo šitų dujų, kurios susikaupia kraujyje. Dėl storojo žarnyno problemų šiandien turime tokias ligas kaip paradantozė, imuninės sistemos nusilpimas, osteoporozė – kaulų retėjimas“, – dėsto L. Šalčius.
Valgant – jokių plepalų ir televizoriaus
SXC.hu – Richard Styles nuotr.
šiuolaikinio žmogaus bėdos ties storaja žarna nesibaigia. Kita bėda – skrandžio sulčių išsiskyrimas.
„Be skrandžio sulčių mes niekada nesuvirškinsime maisto, kuris patenka į mūsų organizmą. Šiandien mes negauname komponentų, kurie pagamintų pakankamai tokių sulčių ir kad jos būtų tokios koncentracijos, kad padėtų viską suvirškinti“, – perspėja natūralios medicinos šalininkas.
Jis pastebi, kad daugumos žmonių virškinamieji traktai yra sutrikę ir tai daugiausia lemia mūsų valgomas maistas, laikas, kada jį valgome ir maniera, kaip tai darome.
„Mūsų senoliai sakydavo, kad valgymas yra kaip meditacijos forma, kambaryje turi girdėtis tik šaukštų bildesys ir musės zyzimas, daugiau nieko. Mes šiandien negalime valgyti nekalbėję, televizoriai įjungti, dėmesys kažkur kitur, stresas, įtampa. Koks gali būti sulčių išsiskyrimas? Mano manymu, televizoriaus virtuvėje neturėtų būti“, – griežtai sako L. Šalčius.
Dar daugiau, medikas neslepia, kad bet koks vaistas yra nuodas, viskas priklauso nuo jo koncentracijos. „Ar žmogui reikia nuodų? Mūsų socialinė aplinka šiandien yra tokia, kad apie 50 proc. maisto, vandens, oro yra užteršti. Mūsų organizmai ir taip uoliai stengiasi kovoti su tomis invazijomis, kurias šiandien gauname“, – sako pranešėjas.
Nuo streso, spazmų kenčia ir daugelio žmonių kraujotaka. Jai šlubuojant, sutrinka ir limfos tekėjimas.
„Limfai skiriame mažiausiai dėmesio, o limfa – lyg kūno kanalizacija. Žinome, kad reikia masažuoti raumenis, judėti, bėgioti. Mažai kas ir iš kolegų medikų žmogui išrašo limfos drenažą. Išrašo pečių masažą, juosmens srities, nugaros… Japonai yra grubiai pasakę, kad dalinis masažas yra kaip kambario šiukšles sušluoti iš vieno kampo į kitą ir laukti svečių“, – pastebi L. Šalčius.
Medikas rekomenduoja ieškant sveikos gyvensenos pavyzdžių atsigręžti į gamtą.
„Gamta motina taip viską surėdė, kad viskas kūne turėtų po porą. Tai reikalinga tam, kad jeigu vienas iš organų sutrinka, kitas turėtų bent jau laikinai jį pavaduoti, o tai reiškia, kad jis dirba perkrovos rėžimu. Šiandien beveik viską galime gydyti ne vaistais, o natūraliais metodais. Motina gamta mums tiek daug žolelių suteikė. Sveikata yra mūsų rankose, reikia keisti mąstymą. Jeigu motina gamta sukūrė žmogų, tegu ji ir gydo, ir šildo, ir maitina. Nelaimingas tas, kuri pažeidžia gamtos ritmą“, – sakė L. Šalčius.
Sveikos mitybos ABC
Dalyvaudama atliekų forume sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė nepraleido progos pajuokauti, kad atliekos ir sveika mityba yra susijusios: „Sveika mityba ir atliekos labai susiję. Sveikai maitinantis mažiau atliekų lieka – daugiau planuojame, ką valgysime ir mažiau vartojame“.
Ji pristatė daugybę naudingų patarimų, ką daryti, kad ir kraujotaka būtų geresnė, ir galvos šviesesnės, kad vos atsikėlę iš ryto nebūtume jau pavargę ir be nuotaikos.
Specialistė akcentuoja, kad maistas gali daryti įtaką ne tik mūsų organizme atsirandančioms ligoms, bet ir bendrai savijautai – netinkamai maitindamiesi galime jausti skrandžio rūgštingumą, pakilusį kraujospūdį, dažnus galvos skausmus, nuovargį, odos išsausėjimą, žmogų gali pulti infekcijos, virusai ir pan.
„Kai aš kalbu su dvidešimt kelių metų žmogumi ir sakau, kad reikia šituos dalykus keisti, jis sako, kad tai normalu, visi taip gyvena, – nuostabos neslepia mitybos specialistė. – Daugelis suvokia, kad sveika mityba yra tik salotos lapas ir obuolys. Pirma, tai turi būti skanus maistas, pradedant maitintis sveikai būtina rasti receptų, kas būtų ir skanu, ir sveika, ir sotu“, – sakė V. Kurpienė.
Sveikos mitybos pagrindas – pirma, pusryčiai, tada užkandis, pietūs turi būti didžiausias dienos valgis, tada vėl užkandis ir vakarienė. Valgymo režimas turi pasidėlioti priklausomai nuo to, kada keliatės. Pusryčius turite pavalgyti per valandą nuo atsibudimo momento, tada iki pietų ko nors užkasti, dienos metu reikėtų užkandžiauti kas 2,5-3 val., o nuo paskutinio maisto vakarienės metu turėtų praeiti bent 3 valandos. Tokius patarimus dalija mitybos specialistė ir priduria dar vieną svarbų akcentą – idealiu atveju valgymo režimas neturėtų skirtis savaitgaliais ir darbo dienomis, tačiau taip pavyksta retam. Kas sugeba tai suderinti, moters teigimu, ilgainiui pajunta ženklų savijautos pagerėjimą.
„Žmonės daro klaidą ir su miego režimu. Galvoja, kad darbo dienomis miegos po 5-6 valandas, o savaitgalį „atsimiegos“ – nieko panašaus. Miegas nėra toks dalykas, kurį gali atidėti arba į priekį pamiegoti. Lygiai taip pat yra ir su maistu – negalite į priekį pavalgyti“, – sako V. Kurpienė.
Ką valgyti, jei norime būti sveiki?
SXC.hu – Luka Rister nuotr.
Nors kiekvienas žmogus yra individualus ir jo poreikiai skirtingi, mitybos specialistė pusryčiams pataria valgyti košes ir gerti arbatą, taip pat nepamiršti išgerti stiklinę vandens.
„Tada po 2,5 val. Valgome vaisius arba uogas, tokius dalykus tikrai paprasta į darbą atsinešti. Labai svarbu, kad būtų maisto įvairovė. Kai mes perkame vaisius, dažniausiai tai darome kilogramais. O iš tikrųjų reikėtų nusipirkti kelias slyvas, obuolį, kriaušę, pirkti vienetais, o ne kilogramais. Net jeigu yra ta pati produkto bazė – skaidulos, angliavandeniai, kitos medžiagos yra skirtingos. Jūs valgydami vienarūšį maistą gaunate labai ribotą kiekį medžiagų, kurių jums reikia“, – dėstė sveikos mitybos ekspertė.
Pietums V. Kurpienė pataria rinktis sotesnį maistą, nes būtent pietūs turėtų būti didžiausias dienos valgis. Anot jos, sriubą valgyti kasdien tikrai nebūtina, tačiau rekomenduojama suvalgyti 200 gr šviežių daržovių su mėsa ar žuvimi, pupelėmis, makaronais ir t.t.
„Dar po trijų valandų jau po pietų valgome riešutus arba sėklas, bet ne kepintas, nesūdytas ir ne šokolade, – šypsoji pranešėja. – Riešutų norma priklauso nuo žmogaus dydžio. Mažesniems apie 30 g, didesniems – 40 g., paprastai ant maišelių būna parašyta“. Ji atkreipia dėmesį, kad taip, kaip pirktinius vaisius, taip ir riešutus ar džiovintus vaisius prieš valgant būtina plauti.
Vakarienei nerekomenduotina valgyti vaisių, bulvių, miltinių ir grūdinių patiekalų. Geriausia rinktis
vėl daržoves, žuvį, pupeles, lęšius, avinžirnius, varškę, kiaušinį ir t.t. Mėsą rekomenduotina valgyti ne daugiau kaip kartą per dieną, sveikesniu atveju – dar rečiau. Paskutinį kartą reikėtų pavalgyti ne vėliau kaip likus 3 valandoms iki miego.
Anot V. Kurpienės, dažna žmonių daroma klaida – cukraus keitimas medumi. Cukruje nėra nieko naudingo, o medus yra geras produktas vartoti jį kaip papildas tam tikrais etapis, bet būtinai su pertraukomis, nes iš kalorijų pusės jis veikia taip pat, kaip cukrus.
Kalbant apie parduotuvėje įsigyjamus produktus, reikėtų teikti pirmenybę pilno grūdo bemielei duonai, vietoje baltų ryžių rinktis laukinius rudus, vengti parduotuvinio majonezo, taip pat ir margarino, rafinuotų aliejų. Vietoje kiaulienos geriau valgyti jautieną arba paukštieną, nes ji mažiau kaloringa.
Rūta Levickaitė
SXC.hu – Manthy Maragoudaki nuotr.
