Reikia rėkti
Pokalbyje prie apskritojo stalo apie tai, ką valgome, kvietėme dalyvauti Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, gamintojus. Ekspertas V. Sakas specialiai atvyko iš Klaipėdos. Į diskusiją neatavyko tik Kužių agroįmonės vadovė Marija Irutė Kievišienė, nors kviečiama iš pradžių neatsisakė dalyvauti.
Vis daugiau nerimą keliančios informacijos apie chemikalų, įvairių konservantų prifarširuotą maistą, kuris kelia pavojų mūsų sveikatai. Ar žmonių baimė pagrįsta?
V. Sakas. Turi būti skambinama visais pavojaus varpais. Prekybos centruose duonos nėra, konditerija visa pripūsta, privaryta chemikalų. Pieno produktų nėra. Pačiame piene yra 70 procentų pieno miltelių, 10 procentų sojos miltelių dėl tirštumo ir vanduo. Viskas.
Juk kaip supirkėjai superka pieną? Atvažiuoja pas ūkininkus: vieno karvės tešmuo mėšlinas, kitas turi ekologišką ūkį — ir visas surinktas pienas supilamas į tą pačią cisterną. Gamintojai pieną perdirba į pieno miltelius, nes taip ekonomiškiau.
Mėsa, vištos, kiaušiniai taip pat užteršti chemijos. Kartą krautuvinių ir naminių kiaušinių nunešiau į lapyną lapiukams. Tie krautuvinius pauostė ir nusisuko, o naminius, žiūriu, — laka. Aš atlieku bandymus ir tuos dalykus matau. Imu maisto mėginius ir vežu tirti į Vokietiją.
Pas mus yra kitos pakraipos specialistai, atsakingi už maisto kokybę, ir nesigilina.
K. Patašius. Ką jūs turėjote omenyje, sakydamas kitos pakraipos?
V. Sakas. Jūs veterinaras, taip? Ne maisto gamybos technologas?
K. Patašius. Turime ir tokių.
V. Sakas. Tada man keista, ką jie dirba.
K. Patašius. Maisto kokybės kontrolė yra griežta, kelių pakopų. Jeigu nustatoma pažeidimų, įmonė įtraukiama į padidintos rizikos grupę. Tokios įmonės tikrinamos du — tris kartus per metus. Jeigu įmonės pažeidimų nepadaro, jos tikrinamos vieną kartą per metus.
Be to, atliekama laboratorinė kontrolė, kada produkcija pasirinktinai tikrinama gamybos proceso metu. Kiekviena įmonė vykdo savikontrolės programas.
V. Sakas. Ta savikontrolė tas pats, kad aš nužudau žmogų ir save pateisinu, nes esu angelas.
Užeinu Kaune į vieną ekologiškų prekių parduotuvę. Kaip vaistinėje: viskas gražu, švaru, blizga. Žiūriu, tie dalykai, kurie iš principo draudžiami vakarų Vokietijoje, Kanadoje, Amerikoje. Anglijoje, Prancūzijoje, pas mus eina kaip kūdikių maistelis. Problema ta, kad mes Lietuvoje neturime laboratorijos, kuri galėtų ištirti, ar produktas yra ekologiškas, ar ne?
K. Patašius. Yra labai gera laboratorija, kuri dirba pagal akredituotą kontrolės sistemą, joje galima viską ištirti.
V. Sakas. Tada prašau pasakyti, kodėl Lietuvoje pardavinėjami tie produktai, kurie kitose šalyse uždrausti?
K. Patašius. Jeigu turite bent vieną tokį faktą, prašom pateikti.
V. Sakas. Prašom (atsiverčia dokumentus). Štai yra Kėdainių produkcija be konservantų. Kodėl leidžiate tai gaminti? Įsivaizduokit, agurkas be acto ir be druskos… Jis yra supuvęs. O genetiškai modifikuotas krakmolas, kuris įeina į visus padažus? Taigi viskas oficialu, nors šita produkcija turėtų būti šiandien pat uždaryta.
K. Patašius. Prašome nepainioti dalykų, kurie mūsų rinkoje yra leidžiami ir reglamentuojami.
V. Sakas. Sakote, reglamentuojami. Esu mikrobiologas. Dirbdamas su Žemdirbystės institutu, atlikau eksperimentą. Dviejuose laukuose buvo pasodinti žilvičiai. Vienas laukas buvo patręštas dešrelėmis, skirtomis vaikams, kitas — netręštas. Tame lauke, kuris buvo netręštas, išaugo normalūs, gražūs žilvičiai. O vaikų dešrelėmis patręštame lauke žilvičiai išaugo keisti, susiraitę kaip raganos plaukai.
Esmė: vaikų dešrelėse buvo genetiškai modifikuotų produktų. Jų paveikti, augalai mutuoja pirmoje kartoje, gyvūnai — antroje, žmonės — trečioje. Mūsų vaikai gimsta šimtu procentų alergiški.
Čia jau turi visi atsistoti ir rėkti.
Aš, kaip mikrobiologijos mokslų daktaras, atsakingai teigiu: 80 procentų ligų yra dėl mitybos, 15 procentų — dėl judėjimo stokos, 5 likusieji — dėl sekso bėdų.
Jeigu mes gerai maitinamės, mūsų organizmas turi tokią gerą imuninę sistemą, kad jokios bacilos jo neįveiks.
Eksperimentas su vaikų maistu
Kiek tiesos yra kaltinimuose neva mūsų gamintojai turi užnugarį Maisto ir veterinarijos tarnyboje, tikrintojai paperkami, klesti korupcija?
K. Patašius. Jeigu turite tokių faktų, prašom juos ant stalo. Tokie specialistai iš karto bus atleisti.
V. Sakas. Eikit sau. Lietuvos valdininkai yra labiausiai korumpuoti žmonės Europoje. Taip sakau, nes matau, kas vyksta. Atsakingai pareiškiu: visas mūsų vaikų maistas yra genocidinis.
Atlikau tokį eksperimentą. Prieš tris mėnesius maitinausi maistu, skirtu vaikams ir kūdikiams: dešrelėmis, sultimis, varškelėmis ir taip toliau. Po trijų mėnesių mano svoris išaugo nuo 98 kilogramų iki 124,5 kilogramo. Nusipirkau specialų švarką, kad galėčiau užsisegti. Grėsmingai padidėjo kraujospūdis ir cholesterolis. Gegužės pradžioje pradėjau valytis organizmą, organizmo funkcijos vėl tampa normalios.
K. Patašius. Kas gali patvirtinti, kad jūs valgėte vaikų maistą ir darėte tokius eksperimentus?
V. Sakas. Matot, aš esu nepriklausomas ir nepaperkamas ekspertas, man labai svarbu garbė ir orumas. Dariau bandymus su savo organizmu tam, kad įrodyčiau, ką valgo mūsų vaikai.
K. Patašius. Vaikų polinkis į alergijas tikrai yra padidėjęs, bet nemanau, kad tai lemia vien maistas. Vaikams parduodamas maistas tikrai yra saugus, tiesa, jame yra priedų, kurie kontroliuojami. Radus padidintą priedų normą, produktas iš karto yra išimamas iš rinkos.
Apskritai šiuo metu įmonės eksperimentuoja, stengiasi priedų dėti kuo mažiau, nes vartotojas tampa vis reiklesnis maisto kokybei.
V. Sakas. Išleistas įstatymas, kiek riebalų, angliavandenių, vitaminų turi gauti kalinys. Viskas suskaičiuota. O parodykit man įstatymą, kiek ir ko turi gauti vaikas? Jūs pasižiūrėkit, kuo lopšeliuose, darželiuose, mokyklose šeriami vaikai. Jie ne maitinami, jie — šeriami.
K. Patašius. Ar ne ta pati ekonomika mus prie tokio maitinimo privedė? Anksčiau mokyklose buvo virtuvės, gaminamas šiltas maistas. Dabar maistas vaikams daugiausiai yra atvežamas.
V. Sakas. Bet kas, po velniais, tuos įstatymus kuria ir priima?
K. Patašius. Mūsų tarnyba vykdo bendrą politiką. Pavyzdžiui, skatinti ūkinininką ir jam sudaryti kuo geresnes sąlygas savo produkcijai parduoti. Šiuo metu dirbama, kad regioninės įmonės būtų įsileistos į prekybos centrus. Škininkų produkcija kontroliuojama taip pat griežtai kaip ir gamintojų.
V. Sakas. Čia aš turiu pagiriamąjį žodį maisto ir veterinarijos tarnyboms: kad pagaliau leido ūkininkams prekiauti savo produkcija.
Normalios kiaulės lašinys turi būti va toks (išskečia sprindį). Tai ypač sveikas produktas. Užvalgę lašinių, vaikai niekada nesirgs sloga. Ir mitas, kad nuo lašinių storėjama. Kiaulės lašinius siūlau valgyti kiekvieną vakarą su juoda duona, svogūnais ir česnakais.
Tuo tarpu iš greituoju būdų išaugintos daniškos kiaulienos neina sumalti dešrų: mėsa nesimala, traiškosi, peiliai apsivelia lašinių plėvėmis. Antibiotikų ir hormonų prišerti kalakutai sumalami su visomis plunksnomis ir kaulais. Krabų lazdelėse krabų nėra, sudedamos visos atliekos.
Priedai nusėda šlakais
Net jei neperki mėsos, perki duoną. Neaišku, ar grūdai jai subrendo patys, ar jų brendimas buvo pagreitintas rundapu — herbicidu prieš piktžoles, kuriuo tręšiami laukai? Ar gali taip būti, kad prekybos centruose net natūralios duonos nebeliko?
K. Patašius. Nieko panašaus. Visos grūdinės kultūros yra purškiamos, bet griežtai nustatytu laiku, griežtai vykdoma produkcijos kontrolė. Randame padidėjusį nitratų ir nitritų, konservantų, pesticidų kiekį, būna, kad neatitinka sudėtis. Už tai įmonėms taikomos griežčiausios bausmės.
V. Sakas. O aš sakau: tiesa. Nuvažiuokime į bet kokį lauką, ištrauksiu rugį ir pagal šaknis pasakysiu, kuris yra sveikas, o kuris jau yra apnuodytas.
Visi batonai, bandelės gaminami iš pačios prasčiausios kokybės miltų. Nuo cheminių pūtiklių jie gražiai išpampsta, o suvalgei visą batoną — net pirstelėt nėra iš ko. Visi tie pūtikliai organizme nusėda šlakais, iš to randasi visokie polipai, hemorojai ir kiti blogi dalykai, be to, storėjama. Tie patys priedai dedami ir į duoną.
Kaip patartumėte apdoroti nusipirktus vaisius ir daržoves?
K. Patašius. Nusiplauti, ir tiek. Žiūrint, koks vaisius.
V. Sakas. Nulupus bananą, būtina nusiplauti rankas. Vynuogių odelę reikia nulupti, tik tada valgyti. Taip pat — visų kaulavaisių: slyvų, persikų, abrikosų, nes vaisiai persismelkia chemikalais, kurie saugo nuo gedimo. Citrinas taip pat būtina gerai nuplauti kelis kartus, ypač jeigu žievelė naudojama maistui. Riešutus pirkite tik su kevalais.
K. Patašius. Visi mes norime valgyti sveiką maistą. Pirmiausia reikėtų šviesti visuomenę, o ne kaltinti kitus: gamintojus, maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, net ūkininkus. Reikia ne kaltinti, o aiškinti, koks maistas yra saugus, kaip tie priedai veikia organizmą, kad žmogus nepultų ant tos rausvos, gražios, tobulos mėsos, o verčiau rinktųsi ūkinininką arba įmonę, kurių produkcija pasitikėtų.
Pastebime, tie procesai jau vyksta, vis daugiau žmonių renkasi sveiką, natūralų maistą.
Kokių maisto gamybos ir prekybos taisyklių pažeidimų nustatoma daugiausiai?
K. Patašius. Labai daug pažeidimų nustatoma dėl priedų panaudojimo, produkcijos galiojimo termino, kuris būna ir falsifikuojamas: viena etiketė nuplėšiama, užklijuojama kita. Praėjusiais metais išėmėme iš rinkos 31 toną įvairių produktų, o šiais metais per pirmą ketvirtį — 48 tonas. Sunkmetis ir taupymas didina pažeidimų.
Kokį maistą valgote jūs patys?
K. Patašius. Aš maistą renkuosi prekybos centruose.
V. Sakas. Prekybos centruose neperku nieko. O valgau labai paprastai. Dirbu su ūkininkais, iš jų ir perku maistą. Mėsos iš viso atsisakiau, nes geros nerandu. Valgau daržoves, perku iš ekologiško ūkio pieną, teisingai iškeptą duoną, pasirauginu rūgpienio, nusigriebiu grietinės ir darau sviestą, kurį lydau.
Sigita STONKIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. Vincentas Sakas (dešinėje), nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas, mikrobiologijos mokslų daktaras, įsitikinęs, jog didžiuosiuose prekybos centruose normalaus maisto nėra, o Kęstutis Patašius, šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas, — atvirkščiai: kad maistas prekyboje yra saugus.
“Šiaulių kraštas”
