– Prieš septynerius metus įveikėte prostatos vėžį. Kaip ši asmeninė patirtis paskatino įsitraukti į draugijos veiklą?
– Mano tėvas mirė dėl prostatos vėžio. Todėl žinojau, kad esu rizikos grupėje. Šeimos gydytoja man rekomendavo kasmet atlikti specifinio prostatos antigeno (PSA) koncentracijos kraujyje tyrimą.
Tačiau vieną vasarą buvau labai užsiėmęs ir neatlikau tyrimo. Kai dar po metų pasitikrinau, PSA buvo stipriai šoktelėjęs. Dar tris mėnesius išlaukiau eilėje pas urologą. Paaiškėjo, kad sergu II stadijos prostatos vėžiu.
Iš pradžių apėmė baimė. Pradėjau sau žerti priekaištus, kodėl praleidau PSA tyrimą. Bet man pasisekė – vėžys dar nebuvo išplitęs ir profesionaliai atlikta operacija buvo sėkminga. Dabar, sulaukęs 65 metų, esu sveikas.
Dar gulėdamas ligoninėje svarsčiau, kaip galima būtų kuo daugiau vyrų laiku įspėti apie prostatos vėžio pavojų. Bendraudamas su profesoriumi F.Jankevičiumi sužinojau apie Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugiją.
– Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga. Ar mūsų visuomenė jau suvokia jos profilaktikos reikšmę?
– Mūsų šalyje apie tai žino per trečdalį rizikos grupės (40 – 75 metų amžiaus) vyrų. Dar daug kas nepakankamai yra subrendęs, kad galėtų laisvai kalbėti apie prostatos vėžį. Be to, dalies vyrų periferijoje tiesiog nepasiekia informacija.
Mūsų valdžios institucijos deklaruoja, kad rodo dėmesį prostatos vėžio prevencijai. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pradėjo vykdyti ankstyvosios prostatos vėžio patikros programą, tačiau informacija pateikiama nekokybiškai. Todėl nukentėjo ir pati patikra. Galima daryti prielaidą, kad du trečdaliai numatytų patikrinti vyrų liko už šios programos ribų ir rizikuoja savo gyvybe.
Tai bloga situacija. Prostatos vėžys yra tiesiogiai susijęs su amžiumi. Ypač didelis pavojus 50 – 60 metų amžiaus vyrams.
– Jūsų vadovaujama draugija nusprendė aktyviai remti Medicina practica laboratorijos akciją „Prostata – vyro gyvenimo kokybė“, kuri kasmet vyksta sausio – vasario mėnesiais Kaune, Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje. Kuo svarbi ši privati iniciatyva?
– SAM ankstyvosios prostatos vėžio patikros programai perpus sumažino finansavimą. Todėl dabar 50–75 metų vyrai ir vyrai nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, nemokamai išsitirti PSA gali tik kas antri metai.
PSA – pagrindinis profilaktinis tyrimas, pagal kurį galima įtarti pirmuosius prostatos vėžio požymius. Tuomet gydymas dar gali būti efektyvus. Pavyzdžiai rodo, kad praleisti patikros metai gali būti lemtingi.
Todėl labai džiaugiuosi Medicina practica laboratorijos vertinga iniciatyva, nes jau šešerius metus vyrams sudaroma galimybė beveik perpus pigiau atlikti PSA tyrimą. Tai ypač svarbu šiuo nelengvu metu, nes tyrimas tampa prieinamas kiekvienam vyrui.
Draugija skatina vyrus dalyvauti šioje akcijoje ir jos dalyviams dovanos Europos prostatos pasus, kuriuose galima rašyti visą informaciją, susijusią su prostata: PSA tyrimų, echoskopijos, biopsijos, operacijų duomenis, gydytojų konsultacijas ir kt.
Prostatos vėžys paliečia ne tik sergantįjį – kenčia šeima, giminės. Jei liga diagnozuojama anksti, tai pacientas jau po mėnesio gali grįžti į darbą.
Labai svarbu, kad šiai problemai būtų atidžios ir moterys, paragintų savo vyrus laiku atlikti PSA. Europos sergančiųjų prostatos vėžiu koalicija net yra išleidusi knygą, ką jos turėtų žinoti apie vyro prostatą. Kad vyrai kuo ilgiau būtų sveiki ir aktyvūs reikia bendrų mūsų pastangų.
Kalbino Oskaras Valius
Nuotr. Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Gediminas Žižys sėkmingai įveikė mirtiną ligą.
