Svarbiausia — skysčiai
Dėl kokių ligų pacientai šį pavasarį dažniausiai kreipiasi į gydytojus?
Paskutiniuoju metu nemažai sergančiųjų laringitu. Per paskutines savaites pas mane atėjo trys žmonės, sergantys plaučių uždegimu. Pacientai pervertina savo sugebėjimus gydytis. Ateina po savaitės ar dviejų ir skundžiasi, jog nepraeina kosulys. Kai paklausai jų plaučius, supranti, kad bėda — žymiai didesnė.
Pavasarį žmonės švarinasi kiemuose, pluša soduose, daržuose: išsirengia, pamiršta, kad vėjas, žemė tebėra šalti. Pervertina šilumą. Reikalinga tinkama apranga, o sukaitus nereiktų nusiregti. Įprasta, kad pailsę žmonės sugriūva ant pievos pailsėti. O pasekmė — sloga, gerklės skausmas.
Ateina ir kenčiantys nuo radikulito. Per žiemą žmonės praguli prie televizoriaus, raumenys yra suglebę, netreniruoti. Išvykose gamtoje, žaidžiant futbolą ar kitus žaidimus, organizmas staiga gauna didžiulį krūvį, ir buvęs „sportininkas“ ateina šlubuodamas.
Mankštelė rytais, judėjimas yra reikalingi tam, kad pavasarį pasitiktume tiesūs. Nugaros raumenys turi būti tvirti, kad nuo mažiausio krūvio netektų susiriesti.
Kaip elgtis, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus?
Svarbiausia — skysčiai. Jei organizmas turi pakankamai skysčių, nėra nualintas, turi apsaugos mechanizmus, jis gali kovoti su virusu efektyviau. Jei skysčių trūksta, vidinės terpės procesai būna prastesni.
Netgi nesergančiam žmogui reikia penkių stiklinių vandens per dieną. Sergančiam — dvigubai daugiau. Tai gali būti ir arbata.
Jei pakyla karštis, nepamiršti senolių vaistų — liepžiedžių, aviečių. Paracetamolis vartotinas tik pirmomis dienos, vėliau reikia kreiptis į medikus. Jei žmogus lankosi pas šeimos daktarą, turi jo numerį, gali paskambinti ir pasikonsultuoti.
Dėl konkretaus gydymo turi nuspręsti daktaras: vaistinė — ne išeitis. Vaistinėje dėl verslo ne visada bus pasiūlytas pats tinkamiausias vaistas. Be to, vaistininkas žmogaus neapžiūri, neišklauso, vaistą siūlo tik pagal žodinį papasakojimą. Todėl taip galima įsigyti brangiausią, bet ne būtinai veiksmingiausią vaistą. Vaistininkas neturi tokios kompetencijos kaip gydytojas.
Maistas turi būti įvairus
Pavasarį žmonės skundžiasi nuovargiu. Ar reikia vartoti papildomai vitaminų, maisto papildų?
Aš siūlyčiau vitaminus labiau vartoti žiemos metu. Pavasarį maistas pasidaro įvairesnis — atsiranda šviežių daržovių. Vitaminai irgi nepamaišys, pasirinkimas jų yra platus. Tik reikia nepamiršti, kad jau prasideda ir natūralūs, gamtos dovanojami vitaminai.
Maisto papildai yra reikalingi, bet pas mus žmonės juos pervertina: perka daug, naudoja po kelis. Tikrai tiek nereikia.
Maistas turi būti ne prabangus, o įvairus. Tada nereikės jokių papildų.
O kokia žmonių psichologinė savijauta pavasarį?
Kiek matau iš praktikos, pagerėja. Saulė nudžiugina, kiekvienas susiranda veiklos: kas išeina į lauką, kas į sodą nuvažiuoja.
Du sveikatos pamatai — judėjimas ir skysčiai. Reikia nepamiršti grūdinimosi, mankštelės rytais.
Negriebti antibiotikų
Pavasarį pasunkėja alergiškų žmonių gyvenimas. Kaip jiems palengvinti kasdienybę?
Mūsų valgomas maistas nėra sveikas, maisto pramonė naudoja daug konservantų. Tad bendras alerginis fonas išlieka, žmonės yra alergizuoti. Kai šis mechanizmas užsiveda, pražydus pavasariniams augalams, organizmas reaguoja.
Nuo gamtos nepasislėpsi. Jei žmogus turi tokią bėdą, lankosi pas alergologą, išsiaiškina, kam yra alergiškas: tam daromi mėginukai. Dabar pateikiamos prognozės, kada žydės „pavojingi“ augalai. Prevencinė alergenų priemonė — tiesiog jų vengti.
Jei apsisaugoti nepavyksta, sezoniniu metu teks vartoti medikamentus, skirtus simptomams sumažinti. Reikia konsultuotis su gydytoju.
Atrodo, slogą galima pakęsti, bet ją irgi reikia gydyti. Nes vėliau prasideda alerginis faktorius: po 10-ies, 15-os metų gali prasidėti obstrukcinės plaučių ligos, astma. Tada pasekmės — rimtos.
„Vaistininkas davė antibiotikų ir aš pagėriau“. Toks elgesys irgi veda prie alergijos. Antibiotikas — pats kenksmingiausias organizmui vaistas. Nueiti pas kaimynę ir pasiskolinus išgerti dvi tabletes yra pats blogiausias sprendimas.
Kaip atskirti alergiją nuo slogos?
Kai žmogus peršąla, kyla temperatūra, palaužo kaulus, bendra savijauta — prasta. Dažniausi alergijos simptomai — varvanti nosis, peršinčios ausys, akys, kūno niežulys.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
“Šiaulių kraštas”
