VITAMINAS A
Padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą, būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui, dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.
šALTINIAI. Žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, menkės arba jautienos kepenys, pieno produktai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai.
VITAMINO STOKA. Šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje (vištakumas), apetito stoka, nuovargis, sutrikusi skrandžio bei kepenų veikla, sausa ir pleiskanota oda, lūžinėjantys nagai, plaukų slinkimas.
VITAMINAS D
Reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą, gerina kalcio ir magnio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės.
šALTINIAI. Žuvų taukai, ikrai, sviestas, sūris, mėsa, kiaušinio trynys, menkės kepenys, lašiša, pienas. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.
VITAMINO STOKA. Rachitas, sutrinkęs dantų augimas, dėmės dantų emalėje, susilpnėję raumenys, sumažėjęs atsparumas infekcijoms.
VITAMINAS E
Tai antioksidantas, saugantis riebalus, vitaminus, fermentus nuo „laisvųjų radikalų“ žalingo poveikio. Stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę.
šALTINIAI. Aliejai, grūdai, žirniai, grikių kruopos, kukurūzai, kiaušinio trynys, pieno produktai, mėsa, menkės kepenys.
VITAMINO STOKA. Sutrikusi nervų sistema, virškinimas. Vyrams sumažėjęs lytinis potraukis ir sulėtėjęs spermatozoidų judrumas.
VITAMINAS K
Palaiko normalų kraujo krešėjimą, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus organizme, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.
šALTINIAI. Špinatai, pomidorai, šermukšnio uogos, kopūstai, salotų lapai, žirneliai, morkos, žemuogės, bulvės. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos.
VITAMINO STOKA. Pasunkėjęs kraujo krešėjimas, dantenų kraujavimas.
VITAMINAS B
Dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, medžiagų apykaitos procesuose, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, svarbus ląstelių dauginimuisi.
šALTINIAI. Randamas beveik visuose maisto produktuose. Pagrindinis šaltinis — grūdų produktai, lapinės daržovės, ankštinės kultūros, riešutai. Taip pat kepenys, inkstai, mėsa, pienas.
VITAMINO STOKA. Nuovargis, sutrikęs virškinimas, apetito stoka, galvos skausmai. Vitamino gali trūkti dėl fizinio pervargimo, alkoholizmo ar lėtinių žarnyno bei kepenų ligų.
VITAMINAS PP
Įeina į sudėtį daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose. Jis padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką.
šALTINIAI. Vitamino PP yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose.
VITAMINO STOKA. Apetito stoka, pykinimas, sutrinkęs miegas, atmintis, galvos skausmas, depresija. Retais atvejais pelagra, nors Lietuvoje ši liga pasitaiko itin retai.
FOLIO RŠGšTIS
Svarbi baltymų apykaitai, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią anemijai. Folio rūgštis būtina nėščioms moterims.
šALTINIAI. Folio rūgšties yra petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kt. Jo randama kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse.
VITAMINO STOKA. Viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai.
VITAMINAS C
Daugelį biologinių medžiagų saugo nuo ardomojo deguonies poveikio, stiprina organizmo imunitetą, kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda pasisavinti geležį.
šALTINIAI. Erškėtuogės, šaltalankio uogos, juodieji serbentai, saldieji pipirai, rauginti kopūstai. Kiek mažesnis kiekis: švieži kopūstai, citrusiniai vaisiai, braškės, agrastai, pomidorai, bulvės, kepenys. Lietuvos gyventojams pagrindinis vitamino C šaltinis yra bulvės.
VITAMINO STOKA. Susilpnėjęs imunitetas, jautresnė gleivinė, sutrikęs miegas, depresija.
“šiaulių kraštas”
SXC.hu – Viktors Kozers nuotr.
