Kaltos ne tik senos krosnys
Sostinėje šildymo sezonas prasidėjo šiek tiek daugiau nei prieš savaitę, tačiau kaimo vietovėse ir privačiuose namuose jis jau seniai pradėtas: žmonės nelaukia, kada vidutinė trijų parų oro temperatūra sieks mažiau nei 10 laipsnių šilumos (tik tuomet centralizuotą šildymą įjungia savivaldybės), ir skuba šildyti namus, dažnai elgdamiesi neapgalvotai ir neatsargiai.
„Smalkėmis apsinuodijusių žmonių padaugėja kiekvieną rudenį ir žiemą, kai namai šildomi krosnimis, kurių sklendės neretai būna netvarkingos arba užstumiamos per anksti, ugniai dar nebaigus rusenti. Apsinuodijimas gresia ir senų namų šeimininkams – paprastai tokiuose pastatuose ventiliacijos sistemos būna netvarkingos, dūmtraukiai – nevalyti, o pačios krosnys – apgriuvusios“, – galimus apsinuodijimo kelius vardijo VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Šmių apsinuodijimų skyriaus vedėja Sigita Goštautaitė.
Tačiau lengviau atsikvėpti negali ir naujos statybos namų gyventojai. Pasak gydytojos toksikologės, pastaruoju metu į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę patenka vis daugiau pacientų, kurie anglies monoksidu, liaudiškai vadinamu smalkėmis, apsinuodijo namus šildydami naujoviškomis šildymo sistemomis – moderniais dujiniais katilais.
„Dujinis katilas gali būti techniškai tvarkingas ir nepriekaištingai veikti keletą metų, tačiau susidarius tam tikroms atmosferos sąlygoms anglies monoksidas patenka ne į lauką, o į gyvenamąsias patalpas“, – būti atidžius skatino S.Goštautaitė.
Staiga sunegalavus visai šeimai – atsiradus galvos skausmui, svaigimui, pykinimui, mieguistumui – galima įtarti apsinuodijimą smalkėmis.
Bekvapės ir bespalvės
Smalkės, patekusios į nevėdinamas patalpas, užteršia orą. Apsinuodijusiam žmogui pulsuoja smilkiniuose, ūžia ausyse, o širdis ima plakti smarkiau. Jis pradeda gaudyti orą, vemti.
„Galiausiai sutrinka žmogaus koordinacija, o kūno oda tampa ryškiai raudonos spalvos. Pirmiausia avietinį atspalvį įgauna veidas, o vėliau – ir kitos kūno vietos. Žmogus alpsta, praranda sąmonę. Nors anglies monoksido dujos neturi nei kvapo, nei spalvos, jos yra labai nuodingos“, – perspėjo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Andreikėnaitė.
Apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo smalkių koncentracijos ir laiko, kurį žmogus praleido anglies monoksido prisotintoje patalpoje. Jei smalkių koncentracija ore didelė, per kelias minutes žmogų gali apimti snaudulys bei dingti sąmonė, netgi nespėjus pajausti skausmo.
Patekusios į organizmą smalkės daugiau kaip 200 kartų greičiau nei deguonis jungiasi su eritrocituose esančiu hemoglobinu ir sutrikdo organizmo aprūpinimą deguonimi. Žmogus tebekvėpuoja, tačiau deguonis jo kraujyje necirkuliuoja – apsinuodijusysis pradeda dusti.
„Apsinuodijus pažeidžiamas jautriausias deguonies badui organas – smegenys. Vystosi jų pakitimai, pažeidžiamas širdies raumuo, inkstai, kepenys. Po kurio laiko prasideda traukuliai, koma, žūva smegenų ląstelės“, – apie apsinuodijimo smalkėmis pasekmes pasakojo gydytoja toksikologė S.Goštautaitė.
Apsinuodijimui jautresni vaikai, vyrai ir senyvo amžiaus žmonės.
Reikia skubėti pas medikus
Smalkėmis apsinuodijęs žmogus pats sau pagalbos suteikti nebepajėgia. Jeigu laiku tuo nepasirūpina aplinkiniai, žmogus gali ir numirti. Dėl šios priežasties kiekvienas turi žinoti, kur kreiptis ir kokią pirmąją pagalbą suteikti nukentėjusiajam.
„Jeigu žmogus blogai jaučiasi ir įtaria, kad galėjo apsinuodyti smalkėmis, reikia kuo greičiau išvesti jį į gryną orą. Atsagstykite jo drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, o jeigu kvėpavimas jau yra sutrikęs arba žmogus visai nustoja kvėpuoti, atlikite dirbtinį kvėpavimą“, – mokė Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pavaduotoja V.Andreikėnaitė.
Gydytoja toksikologė S.Goštautaitė siūlė patiems nemėginti nustatyti, ar apsinuodijimas sunkus, ar lengvas, ir nedelsiant iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba patiems nuvežti ligonį į gydymo įstaigą.
„Medikai ištiria, kiek kraujyje yra karboksihemoglobino, ir nusprendžia, ar žmogui reikalinga specializuota pagalba, ar pakaks pabūti gryname ore. Jeigu apsinuodijimas sunkus, taikomas gydymas padidinto slėgio deguonimi baro kameroje, kurioje organams kenkianti medžiaga suskyla greičiau“, – ūmių apsinuodijimo atvejų gydymą pakomentavo S.Goštautaitė.
Kaip išvengti apsinuodijimo smalkėmis
Kasmet prieš šildymo sezoną patikrinkite šildymo įrenginius (krosnis ir židinius), įvertinkite ventiliacinės sistemos efektyvumą, išvalykite kaminus.
Krosnies sklendę visiškai uždarykite tik įsitikinę, kad ugnis jau baigė rusenti.
Nešildykite patalpų dujinėmis viryklėmis ar orkaitėmis.
Nepalikite garaže paleistų automobilių. Jei automobilį šildote, tą darykite lauke, o ne garaže.
Namuose imkitės saugumo priemonių, kad nekiltų gaisras. Nepalikite mažamečių vaikų be priežiūros, nerūkykite lovoje, nenaudokite nesaugių krosnių.
Namuose įsirenkite anglies monoksido detektorius. Jiems suveikus, reikėtų palikti patalpą, ją išvėdinti.
Daiva šalc
Vido Venslaviškio nuotr.
