“Žmonės retai susimąsto apie patikrą dėl LPI ir kreipiasi dažniausiai tik prispyrus reikalui. Ypač tai aktualu moterims, nes LPI joms dažnai pasireiškia besimptomėmis formomis, todėl dažniau nei vyrams kyla komplikacijų, kurias lydi lytinės ir reprodukcinės sveikatos pakenkimai”, – sakė ULAC vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas. Jis į apskritojo stalo diskusiją susirinkusiems žurnalistams pristatė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistų parengtą LPI metinę apžvalgą.
LPI situacija Lietuvoje 2010 m.
Registruotų LPI (sifilio, gonorėjos ar chlamidiozės) atvejų skaičius skiriasi tik keliomis dešimtimis: 2010 m. buvo užregistruoti 314 gonorėjos, 345 sifilio, ir 367 chlamidiozės atvejai.
Palyginti su 2009 m., pernai sergamumas sifiliu ir chlamidioze padidėjo, gonorėja – sumažėjo. Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2010 m. užregistruoti Ukmergės ir šalčininkų raj. bei Vilniaus apskrityje. Paskutinių metų sergamumas sifiliu Vilniuje ir šalčininkuose turi tendenciją didėti. Didžiausias sergamumas sifiliu užfiksuotas Ukmergės raj., Tokius rezultatus įtakojo 2010 m. gegužės-birželio mėn. protrūkis Ukmergės raj.
Sergamumas gonorėja Vilniuje sumažėjo pastaraisiais metais, o didžiausias sergamumas užfiksuotas Mažeikių raj. – 2,32/10 000. Chlamidioze 2010 m. daugiausiai sirgo Vilniaus ir Klaipėdos miestų gyventojai.
2010 m. registruoti du įgimto sifilio atvejai dviems moteriškos lyties kūdikiams, o tai perpus mažiau nei 2009 m. (4 atvejai).
Pagal amžiaus grupes didžiausią užsikrėtusiųjų sifiliu dalį (58,5 proc.), gonorėja (76 proc.) ir chlamidioze (74,4 proc.) sudaro jauni, 20–34 metų amžiaus asmenys. 2010 m. lytiškai plintančiomis infekcijomis sirgo daugiausiai miestų gyventojai. Daugiau nei pusė LPI atvejų, o gonorėjos daugumą (89,8 proc.), sudaro vyrai, turintys tik vidurinį išsilavinimą.
Apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti minėtomis infekcijomis, naudojami retai arba iš viso nenaudojami.
“Stebima tendencija, kuomet naujų LPI atvejų skaičius išauga po vasaros, rugsėjo-spalio mėn. Tai siejama su padidėjusia rizikinga lytine elgsena: kelionėmis, atsitiktiniais lytiniais partneriais, prezervatyvų nenaudojimu, alkoholio vartojimu”, – vardijo ULAC ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja Agnė šimkūnaitė-Zažeckė.
Lyginat šiuos ir praėjusius metus, per šių metų I-ąjį ketvirtį nustatyta daugiau chlamidiozės (2011 m. – 88, 2010 m. – 76) atvejų, mažiau – gonorėjos (2011 m. -51, 2010 m. -82), sifilio atvejų skaičius beveik nesiskyrė (2011 m. – 76 – 2010 m.-73). Per šį laikotarpį nemažai užregistruota užsikrėtusiųjų sifiliu, kurie nurodė, kad turėjo lytinių santykių su asmenimis, teikiančiais seksualines paslaugas už atlygį (2011 m. – 8, 2010 m. – 6).
Per pirmuosius šių ir praėjusių metų ketvirčius gonorėja ir chlamidinė infekcija diagnozuotos iš viso tik 4 profilaktinį tyrimą atlikusiems asmenims (2011 m. – dviems moterims, 2010 m. – dviems vyrams).
Sifilio protrūkis Ukmergėje
Pastarąjį dešimtmetį Europos šalyse įvairiose socialinėse grupėse daugėja susirgimų sifiliu, tačiau daugiausiai jo registruota tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, seksualinių paslaugų teikėjų ir jų klientų, migrantų. Lytiniu keliu įgytas sifilis yra laikomas tiksliu ir jautriu rizikingos lytinės elgsenos rodikliu.
2010 m. Ukmergėje užregistruoto sifilio protrūkio metu nustatyta 15 sifilio atvejų, patvirtintų kliniškai, laboratoriškai ir susijusių epidemiologiškai. Protrūkio infekcijos šaltinis – sifiliu sirgusi 19 metų seksualines paslaugas teikusi Ukmergės rajono gyventoja, priklausoma nuo narkotikų ir alkoholio. Devyniems pacientams kliniškai nustatytas antrinis odos ir gleivinės sifilis dar 6 – pirminis lytinių organų sifilis. Tarp susirgusiųjų sifiliu – 12 vyrų ir trys moterys (įskaitant infekcijos šaltinį). Užkratas perduotas heteroseksualių santykių metu. Užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis – 24 (±4,7) metai.
Rizikingos seksualinės elgsenos veiksniai: lytiniai santykiai su komercinio sekso paslaugų teikėja, keli lytiniai partneriai per metus, lytinai santykiai su atsitiktiniais asmenimis, žemas prezervatyvų naudojimas. Protrūkio metu buvo ištirti 46 kontaktiniai asmenys. Pagal socialinę grupę tarp susirgusiųjų sifiliu buvo trys moksleiviai.
Sifilis tarp paauglių
Sifiliu susirgusieji nepilnamečiai registruojami kasmet. Pernai užregistruota 14 sifiliu susirgusių paauglių, užsikrėtusių heteroseksualių santykių metu. Dauguma jų pažymėjo, kad per metus turėjo 2-3 lytinius partnerius bei dauguma santykių metu nesinaudojo prezervatyvais. 2009 m. registruota 14, 2008 m. – 6 sifiliu užsikrėtę paaugliai.
Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintoje Pasaulinėje lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir kontrolės 2006-2015 m. strategijoje pažymima, kad efektyvūs LPI prevencijos ir kontrolės būdai yra: turėti vieną lytinį partnerį arba mažinti lytinių partnerių skaičių; pirmųjų lytinių santykių atidėjimas; prezervatyvų naudojimas visų rūšių lytinių santykių metu; sveikatos priežiūros paslaugų (ankstyvos LPI diagnostikos ir efektyvaus gydymo) prieinamumas bei kitos.
Prezervatyvų efektyvumas
2010 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre atlikta įrodymais pagrįstų straipsnių apžvalga apie prezervatyvų efektyvumą, apsaugant nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI). Apžvalga parodė, kad prezervatyvai yra efektyvi apsaugos priemonė nuo užsikrėtimo infekcijomis bei jų sukeliamų neigiamų padarinių. Mokslinių tyrimų analizės rezultatai parodė, kad prezervatyvų efektyvumas apsaugant nuo ŽIV svyruoja nuo 69 proc. iki 94 proc.
“Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog prezervatyvai gali būti efektyvia priemone apsaugančia nuo LPI: gonokokinės infekcijos, chlamidijų sukeltos infekcijos, Herpes simplex (2 tipo) ir žmogaus papilomos viruso sukeltų infekcijų. Taip pat tyrimai rodo, kad prezervatyvų efektyvumas reikšmingai didėja juos naudojant pastoviai bei praktikuojant monogamiškus santykius”, – aiškino ULAC ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytojas Paulius Gradeckas
Lietuvoje – naujausia diagnostikos technologija
Norime priminti, kad mūsų šalyje jau yra naujausios besimptomių chlamidijų ir gonorėjos ligų, žmogaus papilomos viruso ištyrimo galimybės. Pirmasis Baltijos šalyse pilnai automatinis analizatorius „Cobas 4800“, sukurtas šveicarų kompanijos „Roche“, jau pradėjo darbą Medicina practica laboratorijoje Vilniuje.
Ligos sukėlėjo genetinė medžiaga – DNR – nustatoma naudojant polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) metodą. Tai yra vienas inovatyviausių ir patikimiausių būdų aptikti ligos sukėlėją ankstyvoje infekcijos stadijoje. Analizatorius „Cobas 4800“, kurio eilėje laukia daugybė pasaulio medicininių tyrimų įstaigų, atitinka visus in vitro diagnostikos ir CE reikalavimus.
Analizatorių „Cobas 4800“ kompanija „Roche“ pristatė 2009 metais parodoje Austrijos mieste Insbruke. Specialistai iškart įvertino naujojo aparato efektyvumą – tereikėjo palyginti, kiek kainuoja profilaktinis tyrimas ir, pavyzdžiui, nevaisingumo gydymas. Iš parodos Insbruke analizatorius buvo tiesiai išgabentas į Tokiją. Patenkinę užsakymus Japonijoje, pernai gamintojai šiuos analizatorius pradėjo tiekti Europos medicininių tyrimų laboratorijomis.
SXC nuotr.
