Trumpai peržvelgsime populiariausius klaidingus mitus apie sveiką gyvenseną:
Per dieną reikia išgerti 8 stiklines vandens
Vasaros metu, kasdien išgerti po 2,5 l vandens gal ir įmanoma, tačiau šaltuoju metų laiku tai padaryti būtų gana sudėtinga. Toks mitas atsirado 1945 m kai per Maisto ir Mitybos Tyrimų Instituto (JAV) taryba paskelbė, kad suaugusiam žmogui, norint palaikyti gerą sveikatą, reikia vartoti minėtą kiekį vandens kasdien.
Spaudos konferencijoje žiniasklaida įsidėmėjo tokį faktą ir vėliau jį publikavo. Toje pačioje konferencijoje tarybos atstovai išsamiai paaiškino, kad vandenį taip pat gauname ir su valgomu maistu, tačiau žurnalistai buvo linkę tai praleisti pro ausis.
Tokią rekomendaciją galima būtų perfrazuoti taip: kasdien su maistu ir gėrimais suvartojamas vandens kiekis turėtų būti 2,5 l.
Po valgio reikia luktelti bent valandą prieš einant maudytis
Ko gero, šis mitas yra sugriovęs daugelio besirūpinančių savo sveikata piliečių vasaros popietę, kai po užkandžių tenka prakaituoti ir laukti, kol bus galima nerti į vandenį. Nėra jokios priežasties, dėl kurios nebūtų galima maudytis po valgio – pripažįsta medikai.
Pietūs paplūdimyje, prie ežero ar upės kranto dažniausiai būna lengvi ir ne itin maistingi, todėl retai kada juntamas pilnumo jausmas. Padauginus maisto visada būna sunku judėti. Dirbant sudėtingus fizinius darbus ar sportuojant persivalgius, gali kilti grėsmė sveikatai, tačiau plaukimo kaip didžiausio rizikos faktoriaus išskirti negalima.
Netiesa ir tai, kad prisivalgius padidėja svoris ir dėl to kūnas smarkiau traukiamas į dugną. Jau greičiau atvirkščiai, beveik visada valgomas maistas yra mažesnio tankio už mūsų kūną, todėl plūduriuoti turėtų būti net lengviau, – juokauja medikai. Jei valgydami jaučiate saiką ir neapsunkstate, tai vengti maudynių po užkandžių ar lengvų pietų, nereikėtų.
Skaitydami prieblandoje arba žiūrėdami televizorių iš arti galite sugadinti regą
Tai bene vienas iš seniausių ir geriausiai žinomų mitų Lietuvoje. Skaitymas prieblandoje ar greitai besikeičiančių spalvotų vaizdų žiūrėjimas iš arti, be abejonės, greitai nuvargina akis, todėl jos ima skaudėti ar perštėti.
Nepaisant to, įrodymų apie konkrečią žalą regai dėl vienos ar kitos priežasties kol kas nerasta. Pagrindinė šių laikų problema yra trumparegystė, kuri įsivysto nuo per ilgo ir įtempto žiūrėjimo į arti esančius daiktus, o tai iš esmės ir yra siejama su televizijos žiūrėjimu, skaitymu, darbo kompiuteriu ir kita panašia veikla.
Maždaug šeštajame dešimtmetyje išrasti spalvoti televizoriai galėjo tiesiogiai pakenkti regai, nes spinduliavo didelius kiekius radiacijos, tačiau šiandieninėse technologijose ši problema išspręsta ir spinduliuotės lygis negali pažeisti tinklainės ar turėti didelės neigiamos įtakos jūsų sveikatai.
Vis dėlto reikėtų nepiktnaudžiauti teisingu prietaisų naudojimu – stenkitės „neprilipti“ prie kompiuterių ar televizoriaus ekrano, o laikytis šiokio tokio atstumo – tai padės išvengti trumparegystės arba tolimesnio jos progresavimo.
Šaltu oru greičiau susergama
Globaliai paplitęs, tačiau klaidingas mitas. Atliktos studijos parodė, kad virusiniams susirgimams oro temperatūra neturi jokios įtakos, o pacientai pasveiksta nepriklausomai nuo to kokiame klimate gyvena. Čia labai tiktų toks posakis „nėra prasto oro, yra tik prasta apranga“. Šaltyje galime nušalti mažai pridengtas ar jautresnes kūno dalis, tačiau jokiu būdu netampame mažiau atsparūs virusams.
Įvairūs tyrimai kaip temperatūra įtakoja įvairias ligas ar jų eigą pradėti vykdyti nuo septintojo dešimtmečio ir tęsiasi iki šiol. Remiantis kai kurių eksperimentų duomenimis, šaltis gali padėti kovoje su dalimi ligų. Grūdinimasis – maudantis eketėje padeda vėžinių ligų prevencijoje, tačiau gali būti labai žalingas sąnariams ir kitiems kūno organams.
Medikų teigimu, šaltuoju metų laiku susirgimų padaugėja ne dėl žemos oro temperatūros, o dėl nuolatinio laiko leidimo uždaroje patalpoje. Žiemą žmonės dažniau ir gausiau susiburia uždarose salėse, kavinėse, o tai puiki terpė plisti per kvėpavimo takus patenkantiems virusams.
