Savaime suprantama, jos turi būti nepridengtos ir turi pūsti stiprus vėjas. Kad ir kaip ten būtų, retas kuris iš mūsų žino, kaip šaltuoju metų laiku teisingai prižiūrėti akis, kad šių nealintų darganos ir sausas patalpų oras, nuolatinė šaltos ir šiltos aplinkos kaita. Juk tai, kas reguliariai dirginama organizme, natūralu, jog ilgainiui negrįžtamai pakinta, sparčiau sensta.
Kaip tvirtina oftalmologė Daiva Juozapavičienė, žiemą pacientai itin dažnai skundžiasi ašarojimu, kuris vargina būnant lauke. „Dėl šalčio ir vėjo spazmuoja ašarų kanaliukų – latakėlių angutės. Pastarosios panašios į mažyčių vamzdelių angutes, kurios tarsi nusiurbia akyje esančias ašaras, dėl to šios natūraliai nuteka į nosies ertmę. Kadangi ašaros neturi, kur nutekėti natūraliu keliu, akis pradeda ašaroti. Minėti simptomai būdingesni vyresnio amžiaus žmonėms dėl natūraliai suglebusios veido odos, vokų raumenų silpnumo. Akys ašaroti gali ir būnant patalpose. Tai lemia padidėję oro srautai, kuriuos sukelia dirbtinis šildymas. Judantis oras greičiau išgarina akis dengiančią natūralią ašarų plėvelę, todėl akis refleksiškai ašaroja“, – aiškina D. Juozapavičienė.
Gydytojos teigimu, šaltuoju metų laiku padažnėja ir virusinių akių infekcijų.
„Adeno, herpes, gripo ir kiti virusai, sukeliantys slogą bei nosiaryklės ligas, sudaro palankias sąlygas atsirasti įvairiems akių uždegimams. Žiemą žmonės dažniau serga virusiniu junginės (konjunktyvitu), ragenos (keratitu), rečiau tinklainės (retinitu) uždegimu. Būdingi šių ligų simptomai: akių paraudimas, ašarojimas, traiškanojimas, skausmas, svetimkūnio jausmas, pablogėjęs matymas. Sergant minėtomis ligomis, reikėtų kreiptis į oftalmologą, nes tik akių gydytojas gali nustatyti tikrąją nusiskundimų priežastį ir paskirti tinkamą gydymą“, – sako medikė.
Anot jos, kartais paprastas ašarojimas gali būti labai rimtos ligos – ragenos uždegimo (keratito) simptomas, o nežymiai pablogėjęs matymas signalizuoti apie tinklainės uždegimą retinitą. Dėl regėjimo laukų persidengimo nežymiai pablogėjęs matymas viena akimi gali ilgai likti nepastebėtas. Kartais tik atsitiktinai uždengus priešingą akį, galima pastebėti, jog regėjimas pablogėjo.
Pasak vaistininkės Zitos Janušauskienės, žiemą siekiant išvengti akių bėdų, būtina veikti kompleksiškai: reguliariai drėkinti ir vėdinti patalpas, kurios išsausėja dėl šildymo bei oro kondicionavimo, einant į lauką nepamiršti akinių nuo saulės, stiprinti imunitetą, laikytis tinkamos higienos, netgi pasirūpinti kokybišku paakių kremu.
„Nešiojantys kontaktinius lęšius, besiskundžiantys sausų akių sindromu, šaltuoju metų periodu turėtų nesiskirti su dirbtinėmis ašaromis. Pastarąsias profilaktiškai panaudoti rekomenduočiau visiems. Dirbtinės ašaros, į kurių sudėtį įeina natūralus polimeras hialurono rūgštis, aloe vera ekstraktas puikiai pašalins akių diskomfortą, atsiradusį ilgėliau pabuvus vėjyje, šaltyje ar šildomose patalpose, kitaip tariant, suvilgys, sudrėkins bei atgaivins akis. Lašiukų poveikis bus maksimalus, jei juos lašinsite į išorinį akies kamputį atitraukę voką, įlašinę stengsitės dažnai mirksėti, kad preparatas pasiskirstytų tolygiai“, – teigia vaistininkė.
Gydytoja Daiva Juozapavičienė priduria, jog šaltuoju metų periodu daugelis žmonių numoja ranka į akių apsaugą nuo UV saulės spindulių. „Žiemą UV spindulius mums padovanoja ne tik saulė, bet ir sniegas, mat jis pastaruosius atspindi. Nors šiųmetė žiema sniego mums kol kas šykšti, šio fakto pamiršti nevalia. O susiruošusieji slidinėti į kalnus privalo pasirūpinti specialiais slidinėjimo akiniais – jie apsaugos nuo ilgalaikio UV spindulių ir stipraus sniego atspindžio poveikio bei šitaip padės išvengti akių ligų: ragenos uždegimo, kataraktos vystimosi, tinklainės degeneracijos ir panašiai“, – pasakoja oftalmologė.
SXC.hu – Torli Roberts nuotr.
