Vilniaus mieste pastaruosius metus registruojami pavieniai botulizmo atvejai. Liga žinoma nuo mūsų eros pradžios ir buvo siejama su dešrų nuodais (lot. botulus – dešra), iš ko ir kilo ligos pavadinimas.
Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis, suvalgęs namuose gamintų raugintų kelmučių, po kelių valandų pajuto krūtinės, skrandžio ir pilvo skausmus, pykinimą. Šiems simptomams praėjus, toliau džiūvo burna, tapo sunku ryti sausą maistą. Galiausiai sutriko rega, ligonis matė kaip per miglą, negalėjo skaityti. Gydytojai, diagnozavę botulizmą, pradėjo gydymą, šiuo metu ligonio būklė gerėja.
Botulizmas – infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti dispepsiniu, oftalmologiniu ir kitais sindromais. Tai problemiška liga dėl pasitaikančių mirties atvejų ir keblios pradinių stadijų diagnostikos. Šią ligą sukelia C. Botulinum, kurio vegetacinės formos gamina labai stiprų nuodą, pavojingiausią iš visų žinomų bakterinių nuodų. Žmogui mirtinas net labai mažas šio nuodo kiekis. Tačiau specialiai paruoštas šio toksino preparatas taikomas klinikinėje praktikoje ligoms gydyti, odos raukšlėms lyginti.
Išorinėje aplinkoje klostridijos sudaro sporas, kurios labai atsparios fiziniams veiksniams: nebijo saulės, šalčio, todėl dirvožemyje gali išsilaikyti dešimtmečiais. Botulizmo sporos labai atsparios virimo temperatūrai (verdant 100º C temperatūroje žūsta per 5-6 val., autoklave 120º C temperatūroje – per 20-30 min.), 10 proc. druskos rūgšties tirpalas jas sunaikina per 1 val. Konservuotame maiste, kuris laikomas kambario temperatūroje, kai neprieina oras, nepakankama rūgšties, druskos ar cukraus koncentracija, sporos virsta bakterijomis, kurios pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų toksiną. Šis toksinas jautrus karščiui, virinant suyra per kelias minutes.
Infekcijos šaltinis – naminiai gyvuliai, graužikai, žuvys, paukščiai, rečiau žmonės. Iš jų žarnyno C. Botulinum sporų patenka į dirvožemį, ant daržovių, grybų, mėsos produktų.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro epidemiologinių tyrimų duomenimis, dažniausiai apsinuodijama namuose gamintais nepakankamai parūgštintais daržovių, grybų, mėsos ir žuvies konservais, sūdytais, vytintais ar rūkytais sukėlėjais užterštais mėsos ir žuvies gaminiais. C. Botulinum bakterijos maiste nesidaugina ir negamina toksino, kai marinatas pakankamai rūgštus (pH yra mažesnė nei 4).
Daugiausiai apsinuodijimų botulizmo toksinu registruojama žiemos ir pavasario mėnesiais, nes rudenį netinkamai konservuotuose produktuose iki pavasario pasigamina pakankamas toksino kiekis. Nors užteršti šiuo nuodu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo saugių produktų, tačiau dėl susikaupusių dujų gali išsipūsti konservų dangteliai (bombažas).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja būti ypač budriems ir rekomenduoja nevalgyti konservų, kurių dangtelis išsipūtęs, nevartoti maistui mėsos ar dešrų, jei pakitusi jų spalva, įtartinas skonis ar kvapas. Jei nesate užtikrinti produkto laikymo sąlygų tinkamumu, prieš vartojimą rekomenduojama jį gerai išvirti ar iškepti. Namie konservuojamus vaisius, daržoves, grybus būtina labai gerai nuplauti, po to rauginti, sūdyti, marinuoti. Konservavimui siūloma naudoti pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus. Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius būtina laikyti ne aukštesnėje kaip +10º C temperatūroje.
Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
SXC. hu – Nils Thingvall nuotr.
