Organizmas siunčia signalus
„Dažnas vyras yra tikras dėl vienintelio dalyko – jo lovoje visuomet laukia pora šaltų kojų“, – šis humoristų mėgiamas posakis, pasirodo, yra tiesa. „šąlančios rankos ir kojos – dažna ne tik pagyvenusių, bet ir jaunų žmonių, ypač moterų, problema, sukelianti ne tik daug nepatogumų ir trukdanti gyventi įprastu ritmu, bet ir grasinanti rimtais sveikatos sutrikimais“, – sako gydytoja neurologė Sigla ščeponavičiūtė ir patvirtina, jog iš esmės normalu ir natūralu, kad galūnės, ypač rankų ir kojų pirštai, atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys, nes ant pėdų ir plaštakų daugiau jungiamojo sausgyslinio ir mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, taip pat čia beveik nėra riebalinio audinio, efektyviai sulaikančio šilumą.
Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, todėl prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia. Tuomet čia prateka mažiau kraujo, taigi ir šilumos. Įtakos turi ir ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai, kurie susiaurina kraujagyslių spindį. Tiesa, kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio ar streso. „Vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad cigaretės padeda atsikratyti įtampos, nerimo, atsipalaiduoti, tačiau įrodyta, kad jose esantis nikotinas tik dar labiau paaštrina stresą, nervingumą, sužadindamas simpatinę nervų sistemą. Jis sukelia smulkių kraujagyslių spazmus, todėl organai prasčiau aprūpinami deguonimi“, – sako neurologė.
Dar viena rimta šąlančių galūnių priežastis – bloga mityba. „šaltuoju metų laiku nepatartina laikytis dietos, nes šiuo periodu ypač svarbu gauti pakankamai įvairių maisto medžiagų“, – sako neurologė.
Neretai galūnės šąla dėl labai paprastos priežasties – netinkamos aprangos. „Kai žvarbu, nereikėtų žavėtis grynos medvilnės kojinėmis, kurios sugeria ir sulaiko drėgmę, todėl kojos ir šąla, – sako gydytoja. – Arčiausiai kūno esantys drabužiai turėtų būti iš medvilnės ir sintetikos mišinio. Vilna skirta viršutiniams sluoksniams, ji išsaugo šilumą. Blogu oru ant jos galima užsivilkti ką nors tankaus, neperpučiamo, drėgmei atsparaus, bet būtinai „kvėpuojančio“.
Liekni žmonės šąla dažniau už tuos, kuriuos šildo nuosavi riebaliukai. Greitai galūnės atvėsta žmonėms, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis, tiesiog tuomet širdžiai sunkiau aprūpinti krauju toli nuo jos esančias kūno dalis.
Kūno galūnės gali šalti sergantiems cukriniu diabetu. Vidutinio amžiaus moterims galūnės neretai šalti pradeda ėmus vartoti hormoninius preparatus. Kūno galūnių atšalimą gali sukelti širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligos ar anemija, kuomet kraujyje stinga hemoglobino.
Pamėlusios galūnės gresia rimta liga
Bene populiariausia galūnių šalimo priežastis – Reino sindromas, kuris, neradus minėtų priežasčių, diagnozuojamas kaip atskira liga. Lietuvoje ja serga apie dvidešimt procentų žmonių. Reino sindromas – tai šalčio ar streso sukeliami plaštakų ar pėdų kraujotakos sutrikimai. Sušalus arba nuo streso rankų ar kojų pirštai dėl kraujagyslių spazmų nepakankamai aprūpinami krauju, pradeda tvinkčioti, tampa šalti, pabąla, vėliau pamėlsta, gali tirpti. Netrukus kraujagyslės išsiplečia, tuomet oda sušyla, parausta, galūnės suprakaituoja, o drėgnos galūnės vėl pradeda greičiau šalti. Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Kai šalčio jausmas tampa lėtiniu, atsiranda įvairių odos pažeidimų – oda sutrūkinėja, atsiranda opelių, galūnėse jaučiamas nuolatinis badymas, visiškas žemos temperatūros netoleravimas. Šąlančios rankos sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą – sveikindamasis žmogus gėdijasi pasisveikinti savo pamėlusia ar prakaituojančia ranka.
Lengvos formos Reino sindromas vaistais negydomas, tik rekomenduojama vengti šalčio. Tokiems ligoniams patartina mankštintis – judėjimas išjudina kraują ir neleidžia susitraukti periferinėms kraujagyslėms. Tai pagerina bendrą savijautą, nuotaiką ir miegą. Priepuolį galima nutraukti arba jį sutrumpinti paprastomis priemonėmis – tekančiu šiltu vandeniu ar šilto vandens dubenyje sušildyti rankas ar kojas. Jei priepuolį sukėlė nervinis stresas, pirmiausia būtina nusiraminti. „Sergant šia liga svarbu pastebėti, kas sukelia priepuolį, ir stengtis jo išvengti“, – pataria gydytoja ir primena paspaudus šaltukui daugiau dėmesio skirti savo aprangai – šilčiau rengtis, dėvėti kumštines pirštines, avėti tinkamo dydžio batus.
Šildykite liaudiškomis priemonėmis
Prieš apsilankant pas medikus, gydytoja neurologė pirmiausia pataria išbandyti paprastas liaudiškas priemones kraujotakai gerinti. „Jei dažnai šąla kojos ir rankos, nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto, nes valgant sunkų maistą kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau. Verčiau rinkitės lengvai virškinamą maistą, kuriame yra daug vitaminų ir geležies. Ypač tinka liesa mėsa, vaisiai ir daržovės, ankštinės kultūros. Daug geležies yra kiaušinio trynyje, špinatuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose. Patartina valgyti grikių kruopų, pomidorų, morkų ir burokėlių. Šąlantiems žmonėms patariama atsisakyti žalingų įpročių, – pataria neurologė. – Išgėrus alkoholio, kraujas plūsteli į galvą, todėl pajuntamas šilumos antplūdis, tačiau šiluma greitai išeina per odos poras, tad bendra kūno temperatūra sumažėja. Vertėtų dažniau išgerti karštos vaistažolių arbatos.“
šąlančias kojas ar rankas pravartu pamirkyti vandens vonelėse. Į jas reikia įberti džiovintų čiobrelių, raudonėlių ar šiek tiek maltų juodųjų pipirų, porą šaukštų sumaltos imbiero šaknies arba valgomosios druskos. Tokiose vonelėse kojas reikia mirkyti 10-15 minučių. „šiukštu smarkiai sušalusių galūnių nekiškite į karštą vandenį, – perspėja neurologė. – Vakare, nusiplovę kojas, kol jos dar drėgnos, padus patrinkite druska ir tik tada nušluostykite sausai. Jei nuolat atliksite šią procedūrą, kojos bus šiltos, be to, nesirgsite peršalimo ligomis.“
šąlančias galūnes neurologė rekomenduoja kuo dažniau pamaloninti masažuojant zonas, kur yra daugiausia akupunktūrinių taškų – tai padai, delnai ir ausys. Trinkite, maigykite rankomis, pasitelkite masažinius volelius ar kitokias turimas priemones. Svarbiausia, kad šios zonos būtų masažuojamos kasdien, esant galimybei – kelis kartus per dieną. Tuomet centrinė nervų sistema siunčia daugiau kraujo į tas vietas, kad subalansuotų vidaus organų veiklą, atkurtų organizmo pusiausvyrą. „Jei nepavyksta sušildyti šąlančių galūnių liaudiškomis priemonėmis, pagalbos kreipkitės į gydytoją. Neretai ligonio savijautą pagerina kraujagysles plečiantys preparatai“, – sako neurologė.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu nuotr.
