Mechanizmas, kuris kontroliuoja organizmo atsparumą, pasak šiaulių visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Astos Ivoškienės, panašus į specialiai tam parengtą kariuomenę, kuri žaibiškai reaguoja į patogeninius mikroorganizmus. Tai imuninių ląstelių funkcija. Jos yra pasklidusios po visą organizmą, kad galėtų tuoj pat atsakyti į mikrobų atakas.
Šios ląstelės gaminamos limfmazgiuose, užkrūčio liaukoje, kaulų čiulpuose, blužnyje, tonzilėse. Imuninės ląstelės saugo mus nuo ligų įvairiais būdais: vienos iš jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina antikūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Tačiau, nors mus sauganti kariuomenė nuolat atsinaujina, turime ir patys jai padėti.
Imunitetui padeda maistas
Imunitetą gerokai susilpnina bet kokia liga, ypač infekcinė, taip pat chirurginis įsikišimas ir narkozė, pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba, hormoniniai preparatai ir antibiotikai.
šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad norint apsisaugoti nuo ligų ir sustiprinti imunitetą, būtina nuolat rūpintis savimi, gal net iš esmės pakeisti gyvenimo būdą.
Pirmiausia patariama pasirūpinti savo mityba ir valgiaraščiu. Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų. Reikia vengti beverčio, vadinamojo „greito“, maisto. Mitybos pagrindą turi sudaryti natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Specialistai pataria rinktis maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D, B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, mikroelementų cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą.
Vitamino C yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, svarainiuose, spanguolėse, kiviuose, paprikose. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas.
Vitamino E gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kviečių gemaluose, avokaduose.
Vitamino A – morkose, brokoliuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose.
B grupės vitaminų – rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose.
Cinko – mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, kiaušiniuose.
Seleno – jūros gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, žuvyje.
Geležies – mėsoje, kepenyse, petražolėse.
Kasdien suvalgykite 1-2 šaukštelius medaus, nes jame yra ne tik įvairių mikroelementų, bet jis turi ir antibiotikams būdingų savybių. Nepamirškite svogūnų ir česnakų (1-2 skilteles), nes jie stiprina organizmo apsaugą ir naikina bakterijas. Valgykite riebiųjų žuvų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių, rauginto pieno produktų, nes juose yra „gerųjų“ bakterijų, kurios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, bei palaiko „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų pusiausvyrą, skatina vitaminų pasisavinimą. Gerkite pakankamai skysčių. Šaltuoju metu geriausiai tinka šilta arbata.
Padės ir… gera nuotaika
Mokslininkų įrodyta, jog imunitetą stiprina ir… gera nuotaika. Pasak A. Ivoškienės, visada sveikesni yra tie, kurie randa laiko atsipalaiduoti, nes stresai, ilgalaikė psichinė įtampa silpnina imunitetą. „Galvokite pozityviai, sutelkite dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus. Bendraukite su žmonėmis, trykštančiais energija, turinčiais humoro jausmą, pasižiūrėkite kino komediją, pasiklausykite energingos, linksmos muzikos, tiesiog kuo nors pamaloninkite save. Rinkitės linksmas spalvas (spalvoti drabužiai ar aksesuarai suteiks daugiau džiaugsmo nei tamsių tonų). Visa tai skatina imuninių ląstelių gamybą“, – pataria specialistė.
Labai organizmui padeda ir fiziniai krūviai, tad patariama daugiau judėti, vaikščioti pėstute, aktyviai leisti laisvalaikį. Pasak A. Ivoškienės, mokslo įrodyta, kad sportuojantys žmonės yra atsparesni ligoms, rečiau peršąla. Gryname ore praleistas laikas ar fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas. Sportas yra geras būdas atsikratyti streso. Patariama sportuoti reguliariai, bent 3 kartus per savaitę: plaukioti, treniruotis sporto salėje ar daryti mankštą prie atviro lango.
Ir didelių papildomų pastangų nereikia – kasdienis energingas ėjimas, pavyzdžiui į darbą, turės teigiamos įtakos organizmui ir sustiprins imunines organizmo funkcijas.
Svarbu ir poilsis
Labai svarbus reguliarus miegas, kuris padeda atgauti jėgas, skatina nervinės ir imuninės sistemos veiklą. Norint gerai pailsėti, patariama miegoti apie 8 valandas. Specialistai pataria nežiūrėti televizoriaus iki išnaktų, prieš miegą negerti gėrimų su kofeinu, nepersivalgyti. Anot A. Ivoškienės, geriau išeiti pasivaikščioti, o kambarį tuo metu palikti vėdintis.
Vengti reiktų žalingų įpročių, kurie taip pat alina organizmą. Cigaretės, didelis kiekis kavos naikina vitaminus ir mikroelementus, stiprūs alkoholiniai gėrimai žudo imunines ląsteles.
Ir peršalimas, ir perkaitimas silpnina organizmą. Labai svarbi yra žieminė apranga. Ji turi būti pagaminta iš natūralių medžiagų: vilnos, medvilnės. Patiems, anot specialistės, reikia save saugoti: nepamiršti pirštinių, nes rankos jautriai reaguoja į šaltį, nepamišti taip pat šaliko ir kepurės. Įrodyta, jog apie 30 procentų šilumos organizmas praranda per galvą. Visada reiktų avėti šiltus, neperšlampamus batus, geriausiai su plačiomis nosimis ir grubesniais padais. Tada kojų pirštai galės judėti ir nebus sustingę. Svarbu, kad kojos būtų sausos ir nesušaltų.
Stiprus imunitetas, anot specialistės, ne tik saugo nuo ligų, bet ir prailgina gyvenimą!
Liaudiški receptai
Nors vaistinėse galima rinktis iš daugybės sintetinių imuniteto stiprinimo preparatų, liaudiškos priemonės lieka populiariu ir veiksmingu profilaktikos būdu. Įdomu, kad daugelis mokslinių laboratorijų, kurios užsiima medžiagų imuninei sistemai stiprinti paieškomis, įkvėpimą randa būtent augaluose, išskirdami ir tyrinėdami jų aktyviuosius komponentus.
Liaudies medicinos receptai seniai siūlo geriausią, amžių patikrintą, gydomąją tokių medžiagų kompoziciją.
Keletas receptų, padėsiančių stiprinti organizmą:
Paimk po vieną arbatinį šaukštelį ramunėlių, liepžiedžių ir erškėtrožių uogų ir užpilk stikline verdančio vandens. Palaikyk 20 minučių ir nukošusi gerk tris kartus per dieną po trečdalį stiklinės prieš valgį.
Rytų ir Tibeto medicinoje gydyti gripą ir kvėpavimo takų ligas bei stiprinti imunitetą naudojamos aviečių šakelės. Pjauti jas galima tiek žiemą, tiek vasarą. Smulkiai supjaustytas šakeles (1-2 valgomus šaukštus) užpilk stikline karšto vandens ir virink 10 minučių, palik dar 2 valandoms. Gerk po du gurkšnius kas valandą visą dieną.
Po vieną valgomąjį šaukštą razinų, graikiškų riešutų ir džiovintų abrikosų susmulkinti ir sumaišyti. Pridėti valgomąjį šaukštą medaus ir pusės citrinos sulčių. Kruopščiai permaišyti. Kai tik pajuntami pirmieji peršalimo požymiai – valgyti po vieną šaukštą tris kartus per dieną.
Vieną valgomąjį šaukštą dribsnių (kvietinių ar ruginių) užpilti dviem stiklinėmis vandens ir pavirinus pusvalandį įdėti šaukštą medaus. Gerti šiltą nuovirą tris kartus per dieną po 50 g.
Dėl didelio vitamino C kiekio erškėtuogė pripažinta viena iš geriausių priemonių stiprinti imunitetą. Susmulkinti du valgomuosius šaukštus sausų erškėtuogių ir, užpylus pusę litro vandens, virinti 15 minučių ant silpnos ugnies. Palikti pritraukti per naktį. Gerti kaip arbatą, galima įdėti medaus.
Vitaminų vonia
Skirtingai nei kitos, ši imunitetą stiprinanti priemonė yra naudojama išoriškai. Reikės aviečių, bruknių, šaltalankių, serbentų, erškėtuogių ar šermukšnių lapų, šakelių ar uogų (galima panaudoti tuos komponentus, kuriuos turi). Paėmus jų lygiomis dalimis paruošiamas mišinys ir, užpylus verdančiu vandeniu, paliekama pritraukti 10 minučių. Gautą antpilą išpilti į šiltą vonią. Galima įpilti kelis lašus eukalipto ar kedro eterinio aliejaus. Gydomosios vonios trukmė – 15 minučių. Tokia vonia sustiprins imunitetą, palengvins peršalimo apsunkintą kvėpavimą, nuramins galvos skausmus.
Judita AUKšČIONYTĖ
SXC.hu – Benjamin Earwicker nuotr.
