Karštis ir troškulys
Remiantis apklausos rezultatais, bemaž pusė žmonių blogai toleruoja karštį. Labiausiai jis kamuoja vaikus ir senyvo amžiaus žmones, o pačios atspariausios karščio poveikiui – moterys. Saulė kasmet į kapus nuvaro nemažai žmonių.
Nevalgęs žmogus gali išgyventi visą mėnesį, o negėręs – ne ilgiau kaip savaitę. Ir kuo karštesnis oras, tuo labiau norime gerti, o kuo daugiau geriame, tuo labiau norime.
Išgerti daugiau negu du litrus vandens nerekomenduojama net karščiausią vasaros dieną, nes iš organizmo gali pasišalinti per daug druskų. Užuot maukus vandenį, geriau valgyti rūgščias citrinas, gerti sultis. O saldžius ir gazuotus gėrimus karštomis dienomis verčiau visiškai pamiršti: jie dar labiau padidina troškulį.
Ką daryti karštomis dienomis, kad taip nekamuotų troškulys? Reikia pagulėti vonioje, per dieną išsiurbčioti litrą karštos arbatos, prieš miegą išgerti stiklinę kefyro. Be to, reikia mažiau judėti, ypač pagyvenusiems žmonėms.
Jei gydytojas rekomendavo apriboti skysčių kiekį, ryte išgerkite dvi stiklines vandens ir visą dieną negerkite nė lašo – organizmas bus priverstas kaupti vandens atsargas.
Nemiga ir kvapai
Vasarą naktys labai trumpos, todėl tamsoje miegoti galima vos keletą valandų. Galbūt užtektų ir jų, jeigu pavyktų greitai užmigti. Bet kaip užmigti karštame, tvankiame ore? Jokiu būdu negalima atverti visų langų ar apvynioti kūną drėgna paklode – skersvėjis ir nereikalinga drėgmė gali pakenkti sveikatai. Specialistai pataria miegoti atsigulus ant grindų. Gulint ant kieto paviršiaus, geriau atsipalaiduoja raumenys, todėl greičiau užmiegama, negu vartantis minkštuose pataluose.
Jeigu sutrikusi prakaito liaukų veikla, vasarą prasideda tikros kančios: prakaito lašeliai susikaupia paodyje, jie neįstengia prasiveržti į paviršių. Reikia visiškai atsisakyti dezodorantų, tirštų drėkinamųjų riebalinių kremų, sintetinių drabužių. Geriausia vilkėti iš natūralaus audinio pasiūtus drėgmę sugeriančius drabužius ir kuo dažniau maudytis po dušu.
Vasarą ore tvyro gausybė įvairiausių, deja, ne visada malonių kvapų. Juos skleidžia greitai gendantys maisto produktai, šiukšliadėžės, vazose vystančios gėlės. Karštomis dienomis organizmas jautriau reaguoja į kvapus. Todėl vasarą kosmetologai pataria atsisakyti žiemą naudotų kvepalų, skleidžiančių egzotiškus kvapus, ir naudoti gaiviai kvepiančius citrusiniais vaisiais ar lauko gėlėmis.
Musės ir kiti vabzdžiai
Musių vasarą tikrai nestinga. Ypač jeigu kieme stovi šiukšlių konteineris. Musės pasiekia net pačius aukščiausius aukštus ir neskuba tūpti ant specialiai joms pakabintų lipnių juostų. Bet jeigu langų rėmai ir balkono durų staktos suvilgytos actu, musės nesiryžta skristi į vidų. Joms nepatinka ir žibalo, bitkrėslės, ricinžolės, ievos kvapai.
Musės bent jau negelia. O štai uodai gali sutrikdyti taip sunkiai prisišaukiamą vasaros miegą. Todėl reikia nepamiršti orlaides pridengti marle ir švariai nusimaudyti, nes uodus labai vilioja prakaito kvapas. Be to, jiems patinka pilka spalva.
Saulės smūgis
Vasarą tvankiausia kambariuose ir transporte. Jeigu tenka važinėti visuomeniniu transportu, reikia atsistoti arčiau atverto lango, kad į veidą pūstų vėjelis.
Tvankiame ore reikia kuo mažiau judėti. Norėdami atsigauti, žmonės skuba į paplūdimius net nepagalvodami, kad paplūdimyje tyko pavojai.
Ilgai būnant saulėje, gali pradėti spengti ausyse, mirguliuoti akyse, pykinti, svaigti galva, kūną išpilti šaltas prakaitas, pakilti temperatūra. Žmogus gali staiga išblykšti ir prarasti sąmonę. Taip pasireiškia saulės smūgis.
Jo ištiktąjį reikia pasodinti pavėsyje, atsagstyti drabužius, apšlakstyti veidą šaltu vandeniu. Ant vatos reikia užlašinti amoniako ir duoti jam pauostyti, o paskui patrinti smilkinius. Kai žmogus atsipeikėja, reikia paprašyti, kad jis palenktų galvą kuo žemiau – į smegenis priplūdus kraujo, išvengiama kraujagyslių spazmų.
Be to, reikia jam duoti vėsaus nealkoholinio gėrimo. Jeigu nukentėjusiojo savijauta nepagerėja, reikia kviesti greitąją pagalbą. O laukiant atvykstant medikų, reikia nukentėjusiojo kaktą vėsinti šaltame vandenyje pamirkyta skepeta. Jeigu jį pykina, reikia duoti sukrimsti rauginto agurko ar citrinos griežinėlį, rūgščių uogų. Arba reikia paprašyti, kad keletą kartų giliai įkvėptų ir iškvėptų, o paskui pačiulptų ledo arba išgertų atšaldytos žaliosios arbatos.
Pūslelinė infekcija
Patyrus saulės smūgį, gali išsivystyti pūslelinė infekcija, jos virusų yra beveik kiekvieno žmogaus organizme. Odoje atsiranda vandeningų pūslelių, kamuoja silpnumas ir šaltkrėtis, pakyla kūno temperatūra, pablogėja nuotaika. Pūslelės paprastai nusėja lūpų, nosies sritį, rečiau – skruostus, burnos ertmę. Nuo tokio ligonio gali užsikrėsti aplinkiniai, lytiniai partneriai, šeimos nariai, naudojantys tuos pačius rankšluosčius, kosmetiką.
Paūmėjus pūslelinei infekcijai, negalima maudytis baseine, kaitintis pirtyje, saunoje, paplūdimyje. Jūroje galima maudytis tik rytais ir vakarais, nusileidus saulei. Bet reikia būti labai atsargiems, nes vandenyje išmirkusios pūslelės greičiau plyšta, o jose esančiame skystyje gausu ligos sukėlėjų. Ligos pažeistas vietas reikia tepti specialiais vaistais. Jų neturint, galima naudoti dantų pastą, o profilaktikai pažeistas vietas galima vilgyti odekolonu.
Bet geriausia kreiptis į gydytoją, kuris geriau žino, kaip pažaboti ligą. Deja, tik iki kito paūmėjimo, nes visiškai išgydyti jos neįmanoma.
Alergija spinduliams
Pasikaitinus saulėje, odoje gali atsirasti niežtinčių raudonų dėmelių ir pūslelių. Dažniausiai taip atsitinka šviesaus gymio, rausvaplaukiams arba pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir nėščioms moterims.
Jiems geriausia poilsiauti vidurinėse ir šiaurinėse platumose, daugiau laiko praleisti pavėsyje, po skėčiu. Galvą reikia pridengti plačiais kraštais skrybėle, odą patepti plonu apsauginio kremo sluoksniu (storas sutrikdo šilumos apykaitą). Būnant paplūdimyje, negalima naudoti tualetinio vandens, kvepalų, aromatizuotų servetėlių. Maudantis geriau naudoti ne muilą, o specialų gelį.
Baimindamiesi perkaisti, patirti saulės smūgį, kai kurie poilsiautojai ilgai lindi vandenyje, todėl neretai susigriebia anginą ar faringitą. Šios ligos dažniausiai būna ne virusinės, o endogeninės kilmės: jas sukelia ne į organizmą patekusi svetima, o suaktyvėjusi sava patogeninė mikroflora. Tokia angina paprastai pasireiškia dideliu karščiavimu, stipriu gerklės skausmu, ja dažniau serga jauni žmonės.
Neretai žmonės skaudamą gerklę skalauja jūros vandeniu, manydami, kad greičiau pasveiks. Deja, ne itin švarus jūros vanduo gali dar labiau sustiprinti uždegiminį procesą. Kur kas geriau gerklę skalauti vaistingųjų augalų antpilais, druskos arba sodos tirpalais ir virintu, per marlę perkoštu jūros vandeniu. Kad gydymas būtų efektyvesnis, reikia tai daryti kas 30-60 minučių.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
“Sekundė”
Vido Venslaviškio nuotr.
