„Geriausia apsauga nuo žarnyno infekcinių ligų – tinkamai paruoštas maistas, švarios rankos ir švari aplinka“, – tvirtina gydytojas infektologas Algimantas Baublys.
Ligą pažinti pravartu kiekvienam
Vasarą dažniausiai registruojamos ligos – salmoneliozė, rotavirusinė infekcija, botulizmas, kur kas retesni, bet vis dar pasitaikantys šigeliozės atvejai. Kasmet apie 70 proc. asmenų, susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis, užsikrečia namų aplinkoje ar namuose paruoštu maistu.
Salmoneliozė – viena dažniausių šiltuoju metų laiku pasitaikančių infekcinių ligų. Oficialiosios statistikos duomenys dažnai prasilenkia su tikrąja situacija, nes ne visi užsikrėtusieji kreipiasi į gydytojus. „Jeigu ligos forma nėra sunki, gydytis stacionare nebūtina“, – sako infektologas.
Tikimybė susirgti ar nesusirgti salmonelioze labai priklauso nuo maistą gaminančio žmogaus tvarkos virtuvėje. Daugiau nei pusė sergančiųjų salmonelioze – vaikai. Kūdikiai ir vyresni nei 60 metų asmenys yra imliausi salmonelėms ir labiau linkę sirgti sunkesne šios ligos forma. Didesnė tikimybė su-
sirgti salmonelioze asmenims, kurių mažas skrandžio rūgštingumas, nes tuomet mažiau salmonelių žūva skrandyje, taip pat esant imuninės sistemos ligoms: ŽIV ar AIDS, leukemijai ir kt. Atgarsis apie šią ligą plačiai pasklinda tuomet, kai ūmia sezonine žarnyno infekcija sunkiai suserga grupė žmonių, todėl, anot infektologo, visiems pravartu žinoti, kokia tai liga ir kaip jos išvengti.
Salmoneliozė – klastinga infekcija
Laimė, šios mažosios nenaudėlės itin neatsparios aukštai temperatūrai. Mėsoje jos žūva per 10 minučių, kai mėsos gabalo temperatūra yra 800 laipsnių temperatūros. Kambario temperatūroje salmonelių, esančių, pavyzdžiui, mišrainėje, per pusę valandos padaugėja dvigubai. Taigi gana greitai milijonas jų jau gali sukelti salmoneliozę.
Žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje salmonelės maisto produktuose išlieka gyvos net keletą mėnesių. Atitirpintuose produktuose jos vėl nelaukusios ima daugintis. Esant 200 ar dar žemesnei temperatūrai, skystuose arba drėgnuose produktuose esančios salmonelės geba gausiai daugintis, nepakeisdamos nei maisto produkto išvaizdos, nei jo skonio. Besidaugindamos jos gamina nuodą, kuris sunaikinamas tik ilgai verdant.
SXC.hu – Claudio Jule nuotr.
Salmonelių dažniausiai randama vištienoje, kiaušiniuose ir jų produktuose, tačiau, anot mediko, ne išimtis ir kiauliena, veršiena, triušiena. Ypač sveikatai pavojingi gerai neiškepti, neišvirti kiaušinių, mėsos patiekalai, įvairūs faršo gaminiai, paštetai, blyneliai su mėsa. Juose mėsa išlieka pusiau žalia, ir salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar ir dauginasi. Nereti atvejai, kai salmonelioze užsikrečiama užvalgius torto, pyragaičių, kremo, kuriems pagaminti naudojami žali kiaušiniai, todėl nuo salmoneliozės dažnai nukenčia žalių kiaušinių mėgėjai. Kartais net gerai paruošti patiekalai užkrečiami salmonelėmis, jeigu tie patys įrankiai naudojami ir žaliai, ir virtai mėsai paruošti.
Mažos lazdelės formos bakterijos ir jų išskiriami toksinai, patekę su maistu į žmogaus virškinimo sistemą, po 6-30 val. pradeda savo juodą darbą. Liga prasideda ūmiai pykinimu, pilvo skausmais, krečia šaltis, pakyla temperatūra, skauda galvą. Vemiant ir viduriuojant netenkama daug skysčių, tad laiku negydoma liga gali baigtis mirtimi.
„Ne visiems ligoniams simptomai pasireiškia vienodai. Vieni vemia ir viduriuoja, kitiems liga apsiriboja pykinimu ir vėmimu. Neretai į ligoninę atvykstantys ligoniai yra itin sunkios būklės: skundžiasi pernelyg žemu kraujo spaudimu, reikia kuo skubiau normalizuoti sutrikusį druskų balansą. Pasitaiko ir trumpalaikių epizodinių inkstų funkcijos nepakankamumo atvejų, kurie praeina sureguliavus druskų balansą“, – pasakoja gydytojas.
Gydymas ir profilaktika reikalauja saiko ir atidumo
Infektologas primena, kad gydant itin svarbus dėmesys turi būti skiriamas dietai. Būtina vartoti pakankamai skysčių: nesaldžios arbatos, negazuoto mineralinio vandens ir kt. Nustatyta, kad antibiotikų skyrimas sergant salmonelioze nesutrumpina ligos simptomų trukmės, o neretai net gali pailginti bakterijų nešiojimo laikotarpį, todėl sergant salmonelioze antibiotikai skiriami tik išskirtiniais atvejais, kai ligonio būklė išties sunki. „Medikamentinį gydymą verčiau patikėkite medikams“, – pataria infektologas.
Salmoneliozės profilaktikai svarbu tinkamos sanitarinės ir higienos sąlygos maisto tiekimo grandyje – nuo gyvulių skerdyklų iki maisto ruošimo virtuvėje. Svarbu plauti rankas pasinaudojus tualetu, po kontakto su naminiu gyvūnu, ypač paukščiais, ropliais, taip pat lietus žalią mėsą. Ypač vasarą vertėtų vengti valgyti žalius kiaušinius ar produktus, kur jų yra, pvz., naminį majonezą. Ruošiant mėsą, svarbu ją gerai termiškai apdoroti, nedėti keptos ar virtos mėsos į indus, kur prieš tai buvo žalia mėsa.
Šigeliozė nedelsia
Bakterinę dizenteriją – šigeliozę – sukelia bakterijos šigelės. Infekcijos šaltinis yra sergantis šia infekcine liga žmogus arba bakterijų nešiotojas, kuris išskiria sukėlėją su išmatomis. Dažniausiai šigelioze serga
1-5 metų amžiaus vaikai, o ligos atvejai registruojami vasarą ir rudenį. Dauguma ligonių užsikrečia namuose, tačiau neretai ši infekcinė liga neaplenkia ikimokyklinių vaikų ugdymo bei socialinės globos vaikų įstaigų. Pastaraisiais metais padažnėjo atvejų, kai šigelioze mūsų šalies piliečiai užsikrečia poilsiaudami Azijos ar Afrikos šalyse. Padažnėjo ir šios ligos atvejų, susijusių su nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pirktų turguose, kiemuose, gatvėse, kitose neleistinose vietose, vartojimu.
Dažniausiai ši infekcija plinta per užterštą maistą ir geriamąjį vandenį. Maistas užteršiamas jį tvarkančių asmenų rankomis, jeigu pamirštama jas nusiplauti išėjus iš tualeto. Daržovės gali būti užterštos bakterijomis, jei jos laistomos lauko tualeto turiniu. Į geriamojo ar atvirų vandens telkinių vandenį bakterijos gali patekti su nuotekomis arba fekalijomis.
SXC.hu – Marcos Santos nuotr.
Neretai šigeliozės židinyje bakterijos nuo ligonio ar bakterijų nešiotojo rankų, nuo užterštų aplinkos daiktų patenka į kito asmens burną. Taip dažniausiai atsitinka šeimose ar vaikų kolektyvuose, kur nepaisoma asmens higienos.
Priklausomai nuo patekusių per burną bakterijų kiekio, žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės, užsikrėtus liga gali pasireikšti po 1-7 dienų, dažniausiai šis laikotarpis trunka 2-3 dienas. Daugumai asmenų, užsikrėtusių šiomis bakterijomis liga pasireiškia pilvo skausmais, viduriavimu su kraujo ir gleivių priemaiša, karščiavimu, nuolatiniu noru tuštintis.
Storajame žarnyne besidauginančios bakterijos ir jų išskiriamas toksinas sukelia žarnos gleivinės uždegimą, išopėjimą. Dėl skysčių netekimo ir intoksikacijos gali sutrikti kraujotaka, virškinimas, išryškėja storosios žarnos pažeidimo požymiai. Nors liga trunka 1-3 savaites, tačiau storosios žarnos funkcija atsistato vėliau. Kai kuriems asmenims, užsikrėtusiems Shigella rūšies bakterijomis, klinikiniai ligos pažymiai nepasireiškia, bet jie gali su išmatomis išskirti šias bakterijas į aplinką ir užkrėsti kitus žmones. Persirgus ilgalaikis imunitetas neįgyjamas.
šigelės gana atsparios išorinės aplinkos veiksnių poveikiui – ant medvilninių išmatomis užterštų audinių išgyvena mėnesį, tačiau veikiamos tiesioginių saulės spindulių žūva per 10 minučių. Dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi keletą mėnesių, o maiste – keletą savaičių. Šios bakterijos jautrios karščio ir dezinfekuojančių medžiagų poveikiui: kaitinamos 600 temperatūroje žūva per 10 minučių, paveiktos dezinfekcinėmis medžiagomis – per 30 minučių.
Infekcijos priešnuodis – švarios rankos ir aplinka
Kad neužsikrėstumėte ir neplatintumėte šigeliozės, gydytojas pataria kruopščiai plauti rankas su muilu išėjus iš tualeto, prieš ruošiant maistą, prieš valgant, pakeitus kūdikiui sauskelnes ar suteršus jas ligonio išskyromis. Higienos įgūdžių mokymas ir nuolatinė priežiūra labai svarbi šigeliozės profilaktikai vaikų kolektyvuose ir namuose, kur auga maži vaikai. Susirgus svarbu neleisti viduriuojančio vaiko į kolektyvą. Jei įmanoma, namuose šigelioze sergantį kūdikį ar mažą vaiką izoliuoti nuo kitų sveikų vaikų.
Kad sergančio šigelioze asmens namuose ligos sukėlėjai neišplistų, aplinkos daiktus rekomenduojama valyti ir dezinfekuoti karštu muilo tirpalu arba buitiniais patalpų, indų valikliais, plovikliais, laikytis ypatingos švaros gaminant maistą, kruopščiai plauti daržoves ir vaisius. Vengti nepasterizuoto pieno ir jo produktų, pirktų turguose, gatvėse, kiemuose, o jeigu vis dėlto nusipirkote, prieš vartodami apdorokite atitinkamoje temperatūroje.
Būtina tinkamai prižiūrėti, valyti ir dezinfekuoti šulinius, saugoti juos nuo užteršimo fekalijomis. Kad neužsikrėstumėte atostogaudami svetur, vartokite tik fasuotą geriamąjį vandenį, termiškai apdorotą maistą, neužkandžiaukite gatvėse parduodamu maistu ir kuo dažniau plaukite rankas su muilu. Keliaujant, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, patartina valyti jas drėgnomis spiritinėmis servetėlėmis.
Infekcija nesnaudžia ir vasarą
Rotavirusinė infekcija gali pasireikšti ir pavieniais atvejais, ir ligos protrūkiais. Gydytojas sako, jog jos protrūkiai itin dažni vaikų ugdymo įstaigose. Lietuvoje, kaip ir visose kitose šalyse, šis virusas yra dažniausia vaikų sergamumo ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis priežastis. Daugelis mano, kad rotavirusinė infekcija pavojingiausia žiemą ir pavasarį, tačiau, pasak mediko, ja galima susirgti ir vasarą. Infekcijos šaltinis – žmogus, kuris virusą platina vidutiniškai 4-8 dienas, nors pasitaiko atvejų, kai virusas išskiriamas net 30 dienų.
Ši ūminė infekcinė žarnyno liga pasireiškia bendra organizmo intoksikacija, skrandžio ir plonosios žarnos uždegimu, todėl ligonį vargina vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Netekus daug skysčių, sutrinka druskų pusiausvyra organizme. Neretai, ypač vaikams, būna lengvų viršutinių kvėpavimo takų katarinių reiškinių: sloga, čiaudulys, gerklės paraudimas ir skausmas.
Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas – vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3-4 kartus per parą. Vėliau ligonis pradeda viduriuoti net iki 20 kartų per parą, išmatos būna skystos arba pusiau skystos. Dažniausiai viduriuojama ilgiau nei vemiama. Ligos pradžioje skauda pilvą. Temperatūra pakyla iki 37-38 laipsnių ir laikosi 1-2 dienas. Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas. Sergant sunkiomis ligos formomis, organizmas praranda daug skysčių, todėl sparčiai vystosi bendras organizmo išsekimas. „Ligai būdingas greitas savijautos pablogėjimas ir ne ką lėtesnis jos atsistatymas“, – sako gydytojas.
Savigyda pavojinga gyvybei
„Rotavirusinės infekcijos gydymą patikėkite medicinos specialistams“, – pataria infektologas užtikrindamas, jog jeigu ligos būklė nėra sunki, stacionarinis gydymas neskiriamas. Sutrikus žarnyno veiklai, svarbiausia ne medikamentai, bet tinkama dieta. „Neretai net ir sergant žarnyno ligomis žmonės baiminasi likti alkani, tačiau bado dieta šiuo atveju naudinga – tikina gydytojas. – Kita dažna klaida – savigyda gazuotu mineraliniu vandeniu. Tai lyg benzino šliūkštelėjimas į jau ir taip gerai liepsnojančią ugnį.“
Sudirgusiam žarnynui netinka žalios daržovės ir vaisiai, aštrūs prieskoniai – svogūnai, krienai, garstyčios, ridikėliai, česnakai ir kt. „šie produktai tik dar labiau jautrina sudirgusį žarnyną, kaip, beje, ir sunkiai virškinami maisto produktai – cepelinai ar šašlykai, – sako gydytojas. – Jeigu norite mėsos, verčiau rinkitės troškintą vištieną, triušieną, veršieną.“
Anot infektologo, išvengti rotavirusinės infekcijos sudėtinga. Nors nėra patvirtina, kad roto virusas plinta oro lašeliniu būdu, tačiau tuo beveik neabejojama.
Reta, bet labai pavojinga
Botulizmas – labai sunki neurotoksinė ir maisto toksinė infekcija, tačiau kitaip, nei kitos maisto toksinės infekcijos, botulizmas veikia ne žarnyną, o smegenis, pasireiškia neurologinė simptomatika. Botulizmo pradžia panaši į bet kokią kitą žarnyno infekciją: trumpalaikis temperatūros pakilimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Per parą šie simptomai išnyksta. Tada prasideda tikrieji botulizmui būdingi ligos požymiai.
Pirmiausia žmogus pradeda matyti lyg per miglą, dvejinasi akyse, gali susiaurėti akių plyšiai, akių vyzdžiai būna nevienodi, labai didelis sausumas burnoje, sunkus rijimas, sustoja virškinamasis traktas, pučia pilvą, užkietėja viduriai. Inkubacinis botulizmo periodas – nuo kelių valandų iki kelių parų. Kuo trumpesnis inkubacinis periodas, tuo sunkesnė ligos eiga, tai reiškia, kad žmogus suvalgė labai daug botulizmo toksino.
Šios itin gyvybei pavojingos ligos sukėlėjai yra dviejų formų. Viena jų – vegetatyvinė forma, kuri virsta spora ir gali gyventi ilgai, nesukeldama jokių problemų. Sporos gyvena gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Ši forma, kuri patenka į organizmą su sporomis, žmogui absoliučiai jokių problemų nesukelia. Problemų sukelia pasigaminęs toksinas.
SXC.hu – Nils Thingvall nuotr.
Tam, kad toksinas gamintųsi, vegetatyvinės formos sporos turi pakliūti į jam tinkamas sąlygas be deguonies – konservuotus produktus, netinkamai laikomas dešras, žuvį, mėsą, daržoves ir net uogas. Žiemą arba šaldytuve botulizmo toksinas nesigamina, tačiau vasaros karštyje gana ilgai ten, kur nepatenka deguonis, kumpyje, dešroje, žuvyje, šiltai laikomuose naminiuose konservuose gali susidaryti toksinai. Susirgti botulizmu teoriškai įmanoma ir nuo pramoniniu būdu gamintų konservų, tačiau dažniausiai tai atsitinka nuo naminių konservų. Pramoniniu būdu gaminami konservai ilgiau kaitinami.
Laiku nesikreipus į gydytoją arba jeigu į organizmą patenka labai didelis toksino kiekis, pradeda vystytis sunkiausia botulizmo stadija – pažeidžiamas kvėpavimas. Pradeda trūkti oro, paralyžiuojami kvėpavimo raumenys, diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys, tačiau žmogus sąmonės nepraranda. Labai retais atvejais žmogui jau neįmanoma padėti.
Išvengsite atsisakę konservų
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo botulizmo, gydytojas atsako klausimu – kam šiais laikais konservuoti? Juk yra šaldikliai, apie kuriuos vertėtų pagalvoti prieš pradedant rizikuoti savo sveikata.
Jeigu vis dėlto esate ištikimi konservuotam maistui, gydytojas pataria nenaudoti plastmasinių dangtelių nei mėsos ar žuvies, nei daržovių ar uogų konservams. Deguonies į produktą nepatenka, bet sterilumo neįmanoma išlaikyti. Konservuoti galima tik metaliniais dangteliais. Net ir metaliniais dangteliais namie užkonservuotus produktus geriausia laikyti tik šaldytuve, tada jokio pavojaus susirgti botulizmu nėra. Aštuonių laipsnių ir žemesnėje temperatūroje botulizmo toksinas nesigamina. Palankiausios sąlygos botulizmo toksinui gamintis yra nuo 27 iki 37 laipsnių.
Kitas „saugiklis“ – cukraus ir druskos proporcijos. Garantuojama, kad botulizmo toksinas nesigamins konservuotame produkte, kuriame 10 proc. druskos arba 50 proc. cukraus, pvz., kilogramas uogų ir kilogramas cukraus.
„Kai produktas nebetinka vartoti, negailėkite jo išmesti, – pataria medikas. – Tai kainuos kur kas mažiau, nei vėliau išleisite taisydami savo pašlijusią sveikatą.“
Linkime šiltos ir saugios vasaros!
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt
SXC.hu – Ry Young nuotr.
