Saugok save pats
Mūsų klimatologus stebinantis karštas ir drėgnas oras – nelengvas išbandymas net ir sveiko žmogaus organizmui. Ir nors sveikam tokie orai ligų nesukelia, gali pablogėti bendra savijauta, nuotaika, miegas.
„Vis dažniau mus aplankantys ciklonai, kurie atneša šiltą orą ar tvankų karštį, ypač kenkia širdininkams, – sakė gydytoja. – širdies ligoniai ar tiesiog vyresnio amžiaus žmonės ir patys žino, kaip keičiasi jų savijauta, gerokai sušilus orui ir esant didesnei drėgmei, tačiau neretai mažai dėmesio kreipia į medikų rekomendacijas ar savo kūno skundus. Žmonės žino, kad tokiu metu turėtų būti namie ar bent jau sėdėti pavėsyje, jie nepridengta galva dirba daržuose arba vaikštinėja po tvankų miestą, o po darbų dar riebiai užvalgo ir geria mažai skysčių. Todėl žmonės, kurių kraujospūdis yra per žemas, ir sergantieji hipertenzija, kurių kraujospūdis staiga nukrenta, susmunka tiesiog biure, gatvėje, darže. Be to, širdininkams gresia didesnis infarkto pavojus ar kitos sveikatos bėdos.“
Pagrindinė priežastis – skysčių trūkumas
Labai karštu oru organizmas netenka pernelyg daug skysčių. Pasak medikės, tai pagrindinė priežastis, kodėl karštomis dienomis sustreikuoja širdis. Karštą dieną žmogus ima sparčiau prakaituoti, dirbdamas sunkų fizinį darbą išprakaituoja net iki 4 litrų. Stiprus prakaitavimas – normali organizmo reakcija į karštį, tokiu būdu yra sumažinama kūno temperatūra. Tačiau žmogui prakaituojant netenkama mikroelementų, todėl sumažėja bendras kraujo tūris, sutirštėja kraujas, padažnėja pulsas, išsiplečia kraujagyslės, gali pavojingai sumažėti arba priešingai pakilti kraujospūdis, padidėja trombozių rizika. Šie pavojai didesni, kai drėgmė yra daugiau kaip 70 proc., temperatūra perkopia +20 ºC.
Gydytoja I.Čereškienė perspėjo, kad ypač dėmesingi sau turėtų būti žmonės, sergantys hipertonija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar sveikstantys po operacijų, patyrę infarktą ar insultą. „Sergant išemine širdies liga dėl padidėjusio kraujo krešumo ant netolygaus kraujagyslių vidinio paviršiaus gali pradėti formuotis kraujo krešulys, kuris gali susiaurinti ar uždaryti kraujagyslės spindį. Jei krešulys užkemša širdies kraujagysles, gali įvykti miokardo infarktas, užsikimšus smegenų kraujagyslėms – insultas“, – įspėja pašnekovė.
Kiek gerti ir kaip dirbti
Gydytoja rekomenduoja karštą vasaros dieną nuo 11 iki 16 val. vengti tiesioginių saulės spindulių, tad sodo bei kitus ūkio darbus geriau atlikti anksti ryte arba vakare, dėvėti šviesius lengvus medvilninius, lininius drabužius, nepamiršti galvos apdangalų ir su savimi nešiotis butelį negazuoto vandens, kurį gurkšnoti reikėtų po truputį. Sveiki žmonės per dieną gali išgerti kelis ir daugiau litrų, o štai sergantieji širdies ligomis skysčius turi riboti. Per dieną jiems rekomenduojama išgerti 4 stiklines vandens.
„Sergantiesiems širdies nepakankamumu reikia nuolat stebėti skysčių balansą organizme – išgerti tiek skysčių, kiek jo pasišalina šlapinantis, jei gydytojas nėra pataręs kitaip. Tokie ligoniai gali malšinti troškulį, dažnai skalaudami burną nedideliais vandens gurkšniais“, – įspėja I.Čereškienė. Visiems reikėtų vengti skysčių su kofeinu, alkoholiu, cukrumi ir saldikliais, nes šie gėrimai skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą.
Pasak medikės, per karščius širdininkams nereikėtų dirbti fizinio darbo, kuris gali tik dar labiau apsunkinti širdies veiklą ir pabloginti bendrą būklę. „širdis fizinio krūvio metu daugiau kraujo ir deguonies pumpuoja į dirbančius raumenims, todėl nespėja jais tinkamai aprūpinti smegenis ir kitus organus, dėl to gali greičiau ištikti saulės ar šilumos smūgis, padidėja insulto, infarkto rizika, – teigia šeimos gydytoja. – Jei yra padidėjęs kraujospūdis, dirbti saulėje palenkta galva yra ypač pavojinga. Gali ištikti hipertenzinė krizė: staiga ima veržti pakaušį, svaigsta galva, mirga akyse, pykina.“ Tačiau ilgai sėdėti ar gulinėti viena poza taip pat nerekomenduojama, nes kraujui užsistovint kojų venose, galimos trombozės.
Maistas ir vaistai
Tokiu oru patariama vartoti lengvai virškinamą, neriebų maistą. Reikia nepamiršti, kad kartu su skysčiais netenkama ir mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis ir magnis. Kai jų trūksta, žmogų vargina bendras silpnumas, dažniau ima plakti širdis, gali sutrikti širdies ritmas. Tad svarbu valgyti tokį maistą, kuriame yra medžiagų, išsaugančių organizme kalį, pavyzdžiui, razinų, pomidorų, bananų. Širdininkams reikia tvarkingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir turėti reikiamų medikamentų, pvz., nitroglicerino tablečių ar purškiamo aerozolio, kraujospūdį mažinančių preparatų, aspirino.
Pavojus sveikai širdžiai
Pasak „Northway“ medicinos centrų šeimos gydytojos I.Čereškienės, nepalankiu sveikatai oru net visiškai sveiki žmonės gali pradėti skųstis simptomais, primenančiais širdies ir kraujagyslių ligas. „Tad jei pajutote gniaužiantį, spaudžiantį skausmą širdies plote ar už krūtinkaulio, svaigsta, skauda galva, mirguliuoja akyse, staiga išblyško arba priešingai – ūmiai paraudo veidas, ėmė tirpti rankos ar kojos, nedelskite ir kreipkitės į medikus“, – ragino specialistė.
Jei ištiko šilumos smūgis
Pakvieskite greitąją medicinos pagalbą, paskambinę numeriu 103 arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Patikrinkite, ar nukentėjusiajam užtenka oro, ar jis kvėpuoja, ar neišnyko pulsas. Jeigu žmogus nekvėpuoja ir neplaka jo širdis, darykite širdies masažą. Jeigu žmogus pradėjo vemti, paverskite jį ant šono. Išneškite į vėsesnę vietą. Aptrinkite kūną drėgnu rankšluosčiu, apliekite šaltu vandeniu arba apklokite nuolat drėkinama paklode.
Jeigu oro drėgmė didesnė negu 75 proc., prie kaklo, kirkšnyse ir po pažastimis priglauskite ledo pripildytus paketėlius. Matuokite kūno temperatūrą. Kai kūno temperatūra sumažėja iki 38,9 ºC ir žmogus atsipeikėja, kūno nebedrėkinkite, kad jis pernelyg neatvėstų. Nebegalima drėkinti ir tuomet, kai žmogus pradeda drebėti. Norėdami sumažinti kūno temperatūrą, neduokite nukentėjusiajam nei aspirino, nei paracetamolio. Neduokite ir gerti, nes apsvaigęs žmogus gali skysčio įkvėpti į plaučius.
Kaip daryti širdies masažą?
Dažniausiai daromas netiesioginis (išorinis) širdies masažas. Jis atliekamas gaivinamąjį paguldžius aukštielninką ant kieto pagrindo (žemės, grindų).
Gaivintojas atsiklaupia iš kairės gaivinamojo pusės ir apnuoginęs krūtinę, padeda savo delnus vieną ant kito tarp vidurinio ir apatinio krūtinkaulio trečdalio (maždaug per 2 pirštus nuo krūtinkaulio apačios link galvos). Vienas nykštys turi būti nukreiptas link nukentėjusiojo smakro, kitas – link pilvo. Krūtinę liesti galima tik plaštaka, todėl pirštai užriečiami į viršų.
Staigiu vidutinio stiprumo judesiu ir išteistomis per alkūnes rankomis reikia paspausti krūtinkaulį iš viršaus žemyn apie 3–5 centimetrus. Spaudžiama vidutiniškai 60 kartų per minutę. Atliekant paspaudimus naudoti savo kūno svorio jėgą. Kiekvieno paspaudimo metu turi būti jaučiama pulsinė banga ties miego arterija. Po kiekvieno paspaudimo krūtinės ląstą reikia atleisti, kad į širdį pritekėtų kraujo, tačiau rankų neatitraukti. Kiekvieną paspaudimą atlikti tik tada, kai krūtinės ląsta grįš į pradinę padėtį.
Jei kartu atliekamas ir dirbtinis kvėpavimas, tai daromi 5 paspaudimai, po to – vienas pūtimas, vėl 5 paspaudimai ir t. t. Kai širdies masažas efektyvus, kiekvieną kartą paspaudus krūtinkaulį, jaučiamas arterijų pulsas, be to, parausta ir sušyla kūno oda, ligonis gali pradėti kvėpuoti.,
Asta Geibūnienė
SXC.hu – Flavio Takemoto nuotr.