Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka labiausiai išvargina vieną svarbiausių organų – širdį. Taigi gamtoje reikėtų ieškoti ne tik nusiraminimo, bet ir priemonių širdies veiklai pagerinti.
Gudobelė
Gydomosios gudobelių savybės buvo pastebėtos dar gilioje senovėje. Šiandien gudobelės yra universalus vaistas širdžiai, jų veikimas ištirtas ir įrodytas. Iš augalo veikliųjų medžiagų veiksmingiausiais laikomi flavonoidai ir oligomeriniai procianidinai. Pirmieji labiau veikia miokardo medžiagų apykaitą, o antrieji – koronarų pratekamumą. Gudobelės pagerina koronarų ir miokardo kraujotaką, širdies raumens susitraukimus, suderina širdies ritmą, sustiprina širdies atsparumą deguonies stokai, mažina periferinių kraujagyslių įtampą. Menopauzės metu gudobelė teigiamai veikia širdies darbą, pašalina galvos svaigimą, dusulį, nemigą.
Paprastoji pakalnutė
Nors pakalnutes, kaip širdį raminančią priemonę, žmonės vartoja jau labai seniai, homeopatijoje šis augalas pradėtas naudoti tik 1881 m. Dažniausiai pakalnutėmis slopinami nervinės kilmės širdies permušimai. Pakalnutės preparatai stiprina širdies susitraukimus, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina patinimus, todėl skiriami lengvo laipsnio širdies nepakankamumui, širdies neurozėms bei kardiosklerozei gydyti. Pakalnutės kartu su gudobelėmis tinka pagyvenusių žmonių širdies sutrikimams gydyti.
Kalninė arnika
Vaistinės kalninių arnikų savybės minimos jau viduramžių medicinoje. Liaudies medicinoje ir fitoterapijoje arnikos naudojamos įvairiai: nuo persitempimo, nuovargio ir traumų iki širdies ir kepenų ligų. Kalninės arnikos gerai gydo išemiją. Panašiai kaip gudobelės, jos pagerina širdies koronarų kraujotaką, tačiau veikia daug greičiau. Arnikos labai tinka vyresniems žmonėms, kenčiantiems dėl širdies veiklos sutrikimų, nusilpus širdies raumens veiklai. Homeopatijoje arnikos naudojamos tiek fizinėms, tiek dvasinėms traumoms gydyti. Šie augalai labai naudingi po infarktų, insultų, prieš operacijas ir po jų.
Riešutai
Atlikus mokslinį tyrimą, paaiškėjo, kad moterys, per savaitę suvalgančios mažiausiai 140 gramų riešutų, širdies infarktu sirgo 33 proc. rečiau nei tos, kurios riešutų iš viso nevalgė arba valgė retai. Panašūs duomenys gauti ir apklausus vyrus. Kitas tyrimas patvirtino, kad bent kartą per savaitę riešutų pakramsnojantys žmonės širdies ligomis sirgo 25 proc. rečiau nei tie, kurie jų iš viso nevalgė. Jau seniai žinoma apie teigiamą omega-3 riebalų rūgščių poveikį širdžiai. Šių rūgščių daug yra graikiniuose riešutuose. Be to, riešutuose esantis vitaminas E gali sumažinti širdies kraujagyslių ir kai kurių piktybinių ligų pavojų. Šio vitamino daug yra migdoluose, lazdynų, karijų ir bertoletijų riešutuose.
Auksas
Be arnikų, auksas – vienas dažniausiai skiriamų preparatų gydant stenokardiją. Jis tinka esant hipertonijai, aterosklerozei, ekstrasistolėms. Taip pat auksas naudingas žmonėms, kurių nuotaika prislėgta.
SXC.hu – Robert Proksa nuotr.
