Šypsotis mus skatina įvairūs dalykai: šypsomės, kai esame įsimylėję, kai sekasi darbe ir asmeniniame gyvenime. Šypsena papuošia veidą, išgirdus ką nors juokingo ar malonaus, ir netgi suteikia jėgų tuomet, kai sielą aplanko ne itin malonios emocijos.
Natūrali šypsena atspari valios pastangoms
Pačia tikriausia šypsena vadinama Diušeno (Duchenne) šypsena. Ji pavadinta prancūzų anatomo Guillaume Duchenne garbei. Mokslininkas tyrinėjo emocines išraiškas, stimuliuodamas veido raumenis elektros srove. Kadangi ši procedūra nebuvo itin maloni, tyrinėtojas savo bandymo objektais rinkosi myriop nuteistus nusikaltėlius. Teigiama šių tyrinėjimų pusė ta, jog paaiškėjo, kad galime priverstinai nusišypsoti, pakeldami lūpų kampučius, tačiau žiedinis akies raumuo susitraukia tik tuomet, kai mūsų sielą aplanko malonios emocijos. Joms pasireiškus, didysis žandikaulio raumuo skruostuose pakelia lūpų kampučius į viršų, o akies žiedinio raumens dėka išorinėje akių pusėje susimeta „žąsies kojelė“. Šis procesas užtrunka vos 2-4 sekundes. Beje, natūralią šypseną, kuri papuošia veidą maždaug po pusės sekundės, itin sunku atkartoti, tad ne veltui sakoma, reikia daugiau raumenų susiraukti negu nusišypsoti.
Kai šypsomės, išsiskiria serotoninas. Reikia mažiausiai dvi minutes šypsotis, kad organizme prasidėtų teigiami cheminiai procesai. „šypsodamiesi net be pagrindo, iš karto pasijuntame laimingesni, tad jeigu šypsositės nuolat, neabejotinai sustiprinsite laimės jausmą“, – tvirtina mokymo įmonės „Saulės mozaika“ direktorė Irena Joana Bendaravičienė.
Psichologai suskaičiavo 19 šypsenų atmainų, iš kurių net 18 laikoma nenuoširdžiomis, tačiau žmonių santykiuose jos labai naudingos. Šios šypsenos tampa puikiomis „kaukėmis“ kasdieniniame gyvenime. Žmonės šypsosi ne tik iš laimės, bet ir iš mandagumo, baimės, noro pritapti. Šypsodamiesi priverčiame smegenis galvoti, kad viskas yra gerai, net jeigu taip ir nėra.
Smagūs dalykai, padedantys pasijusti geriau
Jei jaučiatės puikiai, praneškite tai kitiems besišypsodami, o jei nuotaika prasta, prisiverskite save nusišypsoti. Šypsena nusiųs signalą smegenims, kad jūs esate laimingas. Besišypsantys žmonės ne tik laimingesni, bet ir sveikesni. Amerikiečiai įsitikinę, kad šypsena žmogaus gyvenimą pailgina maždaug septyneriais metais. Virtuoziškiausių, išmintingiausių ir linksmiausių tostų autoriai yra ilgaamžiai. Tai paaiškinama tuo, kad teigiamas nusiteikimas daro poveikį organizmo būklei ir stimuliuoja galvos smegenų veiklą.
SXC.hu – Robert Aichinger nuotr.
šypsena jaunina, bet tokiu efektu pasižymi tik nuoširdi šypsena. Šypsena skatina kraujo tekėjimą į smegenis, gerina nuotaiką ir suteikia optimizmo, mažina streso hormonų koncentraciją. Pradėjus juoktis, atsipalaiduoja kelios dešimtys raumenų grupių, įkvepiama giliau ir ilgiau, o iškvepiama trumpiau. Dėl pasikeitusio kvėpavimo pagerėja visų organų veikla.
šypsena padeda išsaugoti sveiką širdį, nes juokas gerina kraujo cirkuliaciją, išplečia kraujagysles, mažina kraujospūdį.
Beje, ar pastebėjote, kad šypsojimasis yra savotiška grandininė reakcija, užkrečiama tarsi gripas? Skirtumas tas, kad jos nereikia bijoti ir saugotis, o stengtis pasigauti ir išbūti besišypsančiam kiek galima ilgiau. Ne veltui dauguma į šypseną atsako šypsena.
Tuomet, kai šypsomės dirbtinai, įsitempia tik burnos raumenys. Įgudus dirbtinė šypsena gali padėti užmaskuoti savo tikruosius jausmus, tik nereikia piktnaudžiauti, nes melas turi savo kainą.
šypsena padeda išsaugoti sveikus dantis. Anot amerikiečių, šypsotis naudinga dantų ir dantenų sveikatai, nes tuo metu savotiškai masažuojamos dantenos ir nyksta uždegimo simptomai.
šypsena geba slopinti skausmą, nes besišypsant išsiskiria endorfinai, kurie laikomi natūraliais nuskausminamaisiais, ir serotoninas. Šie elementai padeda įveikti ir fizinį, ir dvasinį skausmą.
šypsena padeda numesti svorio. Besiliekninančioms moterims ne naujiena yra linksmoji dieta, kurios svarbiausia sąlyga – juoktis iš savo svorio, žiūrėti kino komedijas, klausytis anekdotų, skaityti humoristų kūrinius. Juokiantis valandą, sudeginama 300 kalorijų. 10 minučių juoko prilygsta trim minutėm mankštos.
šypsena, išaugusi į juoką, stiprina imunitetą, stimuliuoja antivėžines ląsteles, apsaugo nuo peršalimo, užkerta kelią kvėpavimo infekcijoms ir netgi padeda sergantiems bronchitu ir astma.
Nieko nekainuoja, tačiau yra neįkainojama
Anot žmogaus kūno grožio puoselėtojos I. J. Bendaravičienės, jeigu nusprendėte pradėti gyvenimą atversdami naują lapą, patartina ne tik keisti išvaizdą, pavyzdžiui, šukuoseną, rūbus ar makiažą, nes tai kelia pasitikėjimą savimi, bet ir reikia daug šypsotis. Pasak mokslininkų, mes lengviau įsimename tuos, kurie mums šypsosi, nes besišypsantys žmonės yra gerokai patrauklesni ir įdomesni, tad savaime suprantama, kad mes mieliau laiką leidžiame su linksmais, gyvenimu besidžiaugiančiais žmonėmis ir natūraliai vengiame niurgzlių. Juk būnant su linksmuoliu gyvenimas bemat nušvinta šviesesnėmis spalvomis, be didelių pastangų užmirštame nuotaiką gadinančias problemas. Šypsena suteikia grožio gyvenimui.
Juokas išlaisvina žmogaus talentus ir suartina žmones. Jeigu susitinkate su nepažįstamaisiais, šypsena, pražydusi veide, iškart praneša, kad šie žmonės jums patinka. Kuo daugiau šypsositės, tuo labiau nepažįstamieji atsipalaiduos ir atsivers jums – juk smagu jausti, kad kažkam patinki.
Ne veltui sakoma, kad šypsena ir akys – vieni svarbiausių gundymo elementų, tad jeigu norite atkreipti į save dėmesį, retkarčiais nusišypsokite nepažįstamam asmeniui ir žiūrėkite jam tiesiai į akis. Netrukus pamatysite, kad toliau viskas vyksta savaime be jokių didelių pastangų.
šypsena nieko nekainuoja, bet daug ką gali – nė vienas nėra toks vargšas, kad negalėtų sau jos leisti.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Hector Landaeta nuotr.
