Sveikatai pavojingos batų beprotybės
Pirmieji bateliai aukštais ir plonais kulnais buvo rasti Tėbų kapavietėje, Senajame Egipte. Spėjama, kad minėtieji aukštakulniai priklausė tam, kuris užėmė aukštą socialinį statusą.
šių laikų žmogui pažįstami aukštakulniai, kaip bebūtų keista, buvo sukurti vyrams, tačiau pirmieji batai su pakulne net nebuvo skirti vaikščioti. Persų armija į mūšį su Osmanų imperija pasiuntė kavaleriją, avinčią aukštakulniais, siekdami pagerinti savo kovos stilių, mat kariui su aukštakulniais buvo lengviau išlaikyti koją balnakilpėje, todėl jis galėjo geriau kovoti.
Reikšmingiausiu laikotarpiu aukštakulnių istorijoje laikomas XVI amžius, kai vos keturiolikos Katerina de Mediči (Catherine de Medici) tapo Prancūzijos karaliaus Henry II sužadėtine. Ji buvo žemesnė už karalių, tad savo vestuvių dienai, norėdama atrodyti šiek tiek aukštesnė ir grakštesnė, pageidavo specialiai jai kurtų aukštakulnių. Katerinai buvo sukurti 4,5 cm aukštakulniai, kurie merginos eisenai suteikė elegantiško grakštumo. Sužavėti Prancūzijos monarchai ėmė ją mėgdžioti ir tokiu būdu aukštakulniai tapo labai populiarus turtingųjų apavas. Greitai šia mada „užsikrėtė“ visa Europa ir dailiosios lyties atstovės nebeįsivaizdavo savo kasdienybės be šių stebuklingų batų.
XVII–XVIII amžiaus Europoje aukštakulniai buvo materialinės gerovės ir aukštos socialinės padėties ženklas. Prancūzijoje aukštakulnius galėjo avėti tik privilegijuoti politikai. Į karaliaus Liudviko XIV, kuris dažnai avėdavo aukštakulnius batus, dekoruotus miniatiūriniais mūšių vaizdais, teismą galėjo patekti tik tie, kurie avėjo raudonus aukštakulnius. Kai kurių karaliaus Liudviko XIV batų kulniukai buvo net 12-13 cm aukščio. Karalius išleido įsakymą, kad tik kilmingieji gali avėti raudonos spalvos aukštakulnius ir kad niekas negali avėti batų, kurių kulniukai aukštesni nei jo paties.
Karalius Liudvikas XV taip pat paliko pėdsaką aukštakulnių istorijoje, nors ir kiek kitokį nei jo pirmtakas. Liudviko XV valdymo metu. t. y.1715–1774 m.. vyrai nustojo avėti aukštakulnius, nes imta manyti, kad išsilavinimas yra svarbesnis už privilegijas. Puošnius rūbus ir avalynę jie iškeitė į daug praktiškesnius ir funkcionalesnius. Moterys ir toliau avėjo aukštakulnius, nes apie išsilavinimą jos galėjo tik pasvajoti.
Europiečiai vyrai avėjo aukštakulnius siekdami pabrėžti savo vyriškumą, o moterys batus su pakulne apsiavė dėl feministinių priežasčių – jos norėjo pabrėžti, kad yra lygios su vyrais.
Aukštakulnių istorija yra susijusi ir su sekso vergija – kinų sugyventinės, turkų sugulovės bei Senosios Romos prostitutės turėjo dėvėti batus, kurių kulnas siekė nuo 15 iki 30 cm. Moterys tokiais batais turėjo puoštis ne šiaip sau, o tam, kad negalėtų pabėgti iš haremų.
Freeimages – Bartek Ambrozik nuotr.
Nors aukštakulnių istorija siekia kelis šimtus metų, viso pasaulio dizaineriai niekada nenustojo stebinti juos tobulindami. Pavyzdžiui, 1980 metais buvo sukurti puantus primenantys aukštakulniai. Tokių batų kulno aukštis dažniausiai siekia 18 centimetrų ar net daugiau. Su jais beveik neįmanoma vaikščioti, ypač nesaugu šokti, o ir stovėti juos apsiavus taip pat nėra paprasta. Vienintelė šių aukštakulnių panaudojimo sritis – sekso žaidimai.
Apriboja judesius tam, kad juos išryškintų
Gydytojas ortopedas traumatologas B. Čižiūnas neneigia, kad moterys, avinčios aukštakulnius, atrodo užburiančiai: pasitempusios, atloštais pečiais, išraiškingomis krūtinėmis, įtemptais pilvais, riestais užpakaliukais. Aukštakulniai bateliai padeda ne tik išryškinti figūrą, bet ir pritraukia daug smalsių vyriškių žvilgsnių.
Žvelgiant vyriškai akiai iš šalies atrodo, kad tokie bateliai ganėtinai patogūs, tačiau ilgas avėjimas, o ypač intensyvus vaikščiojimas jais apsiavus, vargina. Garsiųjų raudonpadžių batų kūrėjas Kristijanas Lobutinas (Christian Louboutin) yra pasakęs, kad jei moteris nori patogumo, tegu renkasi šlepetes. Nenuginčijama, kad aukštakulniai ne tik suteikia ūgio bei gražina eiseną, tačiau vadinamojo grožio spindesyje, jie pakeičia svorio centrą – nugaros išlinkis padidėja. Dėl nenatūralios kūno padėties vystosi osteochondrozė, ima skaudėti raumenis, kyla mažojo dubens uždegimų.
Aukštakulniai paprastai esti „smailianosiai“, taigi, kojų pirštai suspaudžiami, o dėl aukštos pakulnės einant jie dar stumtelimi į siaurą priekį. Tačiau pirmasis pėdos pirštas ir jo judrumas labai svarbus einant – kiekvieno žingsnio metu atsispiriame pirmuoju pirštu.
Nors su aukštakulniais kojos atrodo mažesnės, dailesnės, bet visą kūno svorį, kaip minėta, tenka atlaikyti pirštams. Nuo neteisingo svorio paskirstymo deformuojasi raumenys ir padikauliai, todėl piktnaudžiaujant aukštakulniais, gresia artrozė, artritas, venų išsiplėtimas ir tromboflebitas. Bene dažniausiai pasitaikanti bėda – plokščiapadystė, dėl kurios deformuojasi pėda. Bėgant laikui, dėl koncentruoto kūno svorio ant kojų, atsiranda pageltusių dėmių ant pėdų, ant pirštų susiformuoja nuospaudos, kojos greitai tinsta ir pavargsta. Gydytojas tikina, kad nemažai dailiosios lyties atstovių turi tokių bėdų.
Kuo mažiau piktnaudžiauti dėvint aukštakulnius gydytojas rekomenduoja nėščioms moterims. Hormoniniai pokyčiai nėščios moters organizme lemia tai, kad raiščiai atsipalaiduoja ir susilpnėja. Svoris auga, tuo pačiu didėja apkrova kojų raumenims ir venoms. Vaikštant raumenys ir sausgyslės veikia kaip spyruoklės: jie perima dalį apkrovos ir kaupia energiją kitam žingsniui. Avint batelius aukštu kulnu, šios „spyruoklės“ negali atlikti savo funkcijos, ir apkrova išauga kelis kartus.
Nenusiaunant aukštakulnių didžiąją nėštumo laikotarpio dalį, pasislenka stuburo diskai. Pasislinkus kūno svorio centui, mažylio padėtis gali pasikeisti. Tai reiškia, kad natūraliai pagimdyti negalėsite, teks daryti cezario pjūvį.
Freeimages – John Nyberg nuotr.
Patogi avalynė – kūno sargas
Gydytojas sako, kad kojai ir visam organizmui sveikiausia yra tokia avalynė, kurią avint raiščiai ir raumenys dirba taip, kaip dirbtų vaikštant basomis minkštu pagrindu, tik tuomet sumažėja sąnariams ir stuburo slanksteliams tenkantis krūvis. Todėl itin svarbu, kokią avalynę jūs dėvite.
Avalynę žmogus turėtų rinktis atsižvelgdamas į savo gyvenimo būdą, svorį, o neretai ir į profesiją – kai kurios profesijos, deja, reikalauja nešioti aukštakulnius. Daugelis moterų aukštakulnius avi dažnai dėl įvaizdžio, mados. Anot gydytojo, visi šie dalykai yra beverčiai, jeigu pamąstytume apie ateityje galimus stiprius kojų ir nugaros skausmus.
Norinčioms išvengti rimtų kojų patempimų, gydytojas primena, kad neapsieinančioms be aukštakulnių, juos derėtų avėti retai, ypatingomis progomis. Dažnai avimi batai aukštu kulnu gali sukelti ne tik sunkiai atsikratomų skausmų, bet ir rimtų traumų, tokių kaip kaulų lūžimai, raumenų įtempimai. Tai itin aktualu labai jauno, vyresnio amžiaus bei antsvorį turinčioms moteris, dėvinčioms aukštakulnius batus.
Ypač svarbu dėvėti patogią avalynę vyresnio amžiaus moterims. Pagal statistiką, moterys, įžengusios į šeštąją dešimtį, vis dažniau renkasi aukštakulnius. Radus patinkančius batus, moters širdis ima plakti iki 120 kartų per minutę. Radus patinkantį sijoną ar palaidinę, kūnas taip stipriai nereaguoja.
Todėl, anot mediko, nieko keisto, kad trečdaliui moterų vyresniame amžiuje dėl per aukštų batų kyla problemų su sveikata – senstant žmogaus ūgis natūraliai mažėja, nyksta raumenys, o pėdos ilgis didėja. Taip atsitinka todėl, kad susilpnėja pėdos raiščiai ir sausgyslės, laikančios pėdos skliautą, todėl pėda plokštėja. Tinkamai pasirinkta avalynė padėtų išvengti vyresniame amžiuje neretai užklumpančių įvairių negalavimų.
Avalynė visiškai be kulno, tarkime, vasarą dažniausiai paplūdimyje avimi „laiveliai“ taip pat nėra tinkama. Nuo vaikystės nešiojame batelius su kulniuku, taip Achilo sausgyslė ir dvigalvis blauzdos raumuo „įpranta“ patirti tam tikrą krūvį. Todėl daug patogesni batai su nedidele, 2–3 centimetrų aukščio pakulne nei be jos.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
Freeimages – John Nyberg nuotr.
