Vaistininkė Jūratė švarcaitė pabrėžė, kad dar prieš savaitę labai dažnai užsukdavo besiskundžiantys peršalimu, tai šią savaitę pakilus oro temperatūrai vis daugiau pacientų skundžiasi karščių iššauktais negalavimais.
„Nuo žalingo karščio poveikio dažniausiai nukenčia kūdikiai, maži vaikai iki ketverių metų, vyresni žmonės (daugiau nei 65 m.), taip pat asmenys, sergantys lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis: diabetu, širdies kraujagyslių sistemos, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Karščius sunkiai pakelia ir asmenys, kurie turi antsvorio, taip pat sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės. Karštis dažnai sunkina sergančiųjų lėtinėmis ligomis (pvz., padidėjęs kraujospūdis) būklę, todėl, kai labai karšta, pasijutus prastai žmonėms reikėtų pasikonsultuoti su vaistininku ar gydančiu mediku“, – sakė J. Švarcaitė.
Ji pažymėjo, kad dažniausi vasaros karščio sukeliami pavojai yra šie: odos nudegimai, perkaitimas, šiluminis ir saulės smūgis.
„Perkaitimo atveju pasireiškia gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, padidėjęs pulsas, mieguistumas. Pajutus šiuos simptomus svarbu pasitraukti iš tiesioginių saulės spindulių į gerai vėdinamą, vėsią patalpą, gerti daug skysčių. Jei šie požymiai nepraeina per valandą, gali būti, kad jus ištiko šiluminis smūgis, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu suteikti pirmąją pagalbą, nes šiluminio smūgio metu kūnas prakaituoja, tačiau nesugeba išgarinti šilumos, ima sparčiai kilti temperatūra ir gali iškilti pavojus gyvybei“, – pastebėjo vaistininkė.
Specialistė sakė, kad saulės smūgis pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, aukšta temperatūra, silpnumu, pykinimu ir net sąmonės netekimu.
„Jeigu ištiko saulės smūgis, nukentėjusįjį paguldykite vėsioje vietoje, šešėlyje. Vėsinkite kūną – uždėkite vėsų drėgną rankšluostį ant galvos, nurenkite, apšlakstykite vėsiu vandeniu, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę. Kai temperatūra nukris iki 37,5ºC, drėgną antklodę pakeiskite sausa. Duokite nukentėjusiajam daug gerti. Jei šilumos ar saulės smūgio ištiktam žmogui prasidėjo traukuliai ar jis be sąmonės, neduokite jam gerti, nieko nekiškite į burną. Jei nukentėjusysis vemia – paverskite jį ant šono, kad neužspringtų ir būtinai kvieskite medikus“, – patarė J. Švarcaitė.
Vaistininkė patarė, kad keičiantis oro temperatūrai, galimi kraujospūdžio svyravimai, todėl patartina jį nuolat pasimatuoti. Taip pat labai svarbu karštuoju metų laiku gerti vandenį ir kitus nesaldžius bei negazuotus skysčius, taip užkirsite kelią skysčio netekimui – dehidratacijai.
„Gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių, druskų, todėl gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Derėtų gerti daug natūralaus mineralinio negazuoto vandens ir vartoti maisto papildų su mineralais elektrolitų pusiausvyrai palaikyti. Elektrolitų subalansavimas padeda geriau jaustis, padidina atsparumą ir darbingumą. Elektrolitų pusiausvyrai palaikyti skirtuose papilduose gausu natrio, kalio, kalcio, cinko, geležies, vario, chromo, seleno, chloro, vitamino C ir kt. Šie mineralai būtini mūsų normaliam organizmo funkcionavimui“, – sakė vaistininkė.
Patarimai kaip saugotis nuo karščių ir jų sukeliamų padarinių:
• Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio.
• Jei tenka ilgai būti karštyje, atsivėsinti užsukite į patalpas, kur veikia oro kondicionierius. Perkaitus atsigaivinkite vėsiu dušu ar drėgna kempine.
• Renkitės lengvais, nesintetiniais rūbais, naudokite galvos apdangalus, būdami saulėje dėvėkite galvos apdangalus ir akinius nuo saulės.
• Jei sergate arterine hipertenzija, vasaros karščių metu stenkitės kuo trumpiau būti tvankiose patalpose, ilgai nedirbkite pasilenkę, ypač daržuose, kad išvengtumėte būklės pablogėjimo. Nuolatos sekite savo kraujospūdį..
• Vartokite daugiau kalio turinčių maisto produktų (daržovių, vaisių).
